- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- AN2-273-557/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00107-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. S. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal ANK 420 str. 4 d. 850 Eur bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. S. 2018-05-27 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018-05-26 21.55 val., chuliganiškai vairuodamas automobilį, Gargžduose, Liepų g., atsitrenkė į šalia (duomenys neskelbtini) namo augantį medį, po eismo įvykio pasišalino iš įvykio vietos. Po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 127 p. ir 222 p. reikalavimus. Tokie D. S. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 420 str. 2 d., 417 str. 8 d., 426 str. 1 d., 422 str. 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu dėl ANK 420 str. 4 d. numatyto pažeidimo ir paskyrė 850 Eur baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 metams. Teismas nurodė, kad nenustatyta, kokius kitus KET pažeidimus padarė D. S., todėl administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 str. 8 d. nutraukė. Be to, pažymėjo, kad ANK 422 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, tačiau šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad D. S. transporto priemonę vairavo neblaivus, šio pažeidimo neįrodo jokie byloje pateiki įrodymai, nes D. S. neblaivumo faktas (1,99 prom. neblaivumas) nustatytas maždaug po valandos (tarnybinis pranešimas, 13 b. l.), todėl administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 str. 5 d. pirmosios instancijos teismas nutraukė. Apylinkės teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ar sugadinta transporto priemonė, sugadintas įvykio vietoje esantis ar koks kitas turtas, nėra jokių duomenų, kad buvo padaryta kokia nors turtinė žala, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo D. S. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 str. 1 d., nes nėra šio nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, nustatė, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str., padarymo faktas, be paties D. S. prisipažinimo, įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, vaizdo įrašu, kita byloje surinkta medžiaga, todėl konstatavo, jog jo veika kvalifikuotina pagal ANK 420 str. 4 d. – chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų ir alkoholio vartojimas iki patikrinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas ginčijamu nutarimu vienareikšmiškai nusprendė, kad jis automobilį vairavo chuliganiškai, remdamasis tik prielaidomis ir asmenine niekuo neparemta nuomone. Policininkai pažeidimo vietoje nerinko jokių įrodymų, nenustatė nė vieno asmens, kuriam galbūt buvo pademonstruotas įžūlus chuliganiškas viešas elgesys ir buvo sukeltas tariamas pavojus. Teigia, kad automobilis pradėjo slysti esant slidžiai kelio dangai, nes buvo ką tik paliję, tai patvirtina filmuota medžiaga, todėl minėta situacija susiklostė dėl nenugalimos jėgos esant netyčiniams veiksmams, tuo tarpu chuliganiškas vairavimas pasireiškia, kai KET pažeidimai daromi tyčia, reiškiant nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia sudarant pavojingas sąlygas eismo ir asmenų saugumui. Atsitiktinis, netyčinis veiksmas, susiklostęs dėl šlapios žvyruotos kelio dangos, nekeliantis jokio pavojaus aplinkiniams, negali būti traktuojamas kaip chuliganiškas. Sutinka su tuo, kad vairavo neatsargiai, neįvertino kelio dangos po lietaus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, bet teigia, kad jokių chuliganiškų veiksmų, kuriais buvo pademonstruotas įžūlus chuliganiškas viešas elgesys, jis neatliko. Be to, administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nurodo, jog sprendžiant klausimą, ar D. S. padarė ANK 420 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 str. 4 d., sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis transporto priemonę vairavo chuliganiškai, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, savo ar kitų žmonių saugumui ir vartojo alkoholį iki patikrinimo. Pažymi, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ANK 420 str. 4 d. numatyta, kad pagal jį atsakomybę užtraukia ANK 420 str. 2 d. (kurioje nustatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų) numatyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Vadinasi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 str. 4 d. tik tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas KET pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apibūdindamas subjektyviuosius chuliganiško vairavimo požymius, pažymi, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas: aktyvūs veiksmai – tai kūno judėjimas, sąmoningai nukreiptas į tam tikrą tikslą; šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka – tai tokie pažeidimai, kuriems įvykus atsiranda realios pasekmės (reali žala); aiškus visuomenės negerbimas – įstatymų ir visuomenės nustatytų normų nesilaikymas, sukeliantis visuomenės narių pasipiktinimą. Nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jo kaltė visiškai įrodyta, tačiau mano, kad nagrinėjamu atveju nėra neginčytinų įrodymų, jog jis padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 str. 4 d. Teigia, jog analizuojant D. S. veiksmus byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis vairuodamas automobilį būtų naudojęs rankinį stabdį dėl chuliganiškų paskatų (nes filmuotoje medžiagoje matyti tiesi stabdymo žymė apie 2–3 metrus ant žvyro su juodžemiu), viršijęs greitį ar kitaip chuliganiškai manevravęs, nes filmuotoje medžiagoje fiksuojamas būtent jo automobilio slydimo faktas iš arti, o tai sudaro įspūdį, jog buvo viršytas leistinas greitis. Mano, jog šiuo atveju tai paneigiama automobilio palikta tiesia stabdymo žyme, taip pat automobilio atsitraukimo iš įvykio vietos paliktomis padangų žymėmis. Teigia, kad vien pareigūno ir pirmosios instancijos teismo manymas, jog D. S. viršijo greitį ar naudojo rankinį stabdį dėl chuliganiškų paskatų ar kitaip chuliganiškai manevravo, vertinant tik filmuotą medžiagą ir kelyje paliktas stabdymo padangų žymes, nėra pagrindas patraukti D. S. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 str. 4 d. ar pagal to paties straipsnio 2 d.
Pažymi, jog chuliganiškos paskatos šiuo atveju yra tuomet, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad D. S. tokiu savo vairavimu sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją, pasipiktinimą, t. y. kad savo veiksmais demonstravo žmogaus ir visuomenės negerbimą. Pagal turimą bylos medžiagą, vienintelės liudytojos filmuota pateikta byloje medžiaga, iš kurios matyti, kad automobilis pradėjo slysti šonu, D. S. išsigandęs jį bandė stabdyti mechaniniu stabdžiu, chuliganiško vairavimo nepatvirtina. Byloje pateiktos filmuota medžiaga ir fotonuotraukos liudija, kad tuo metu kelio danga buvo šlapia. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad tiek Institucijos pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, netinkamai D. S. elgesį kelyje įvertino kaip chuliganišką vairavimą. Teigia, jog jis nuo pat proceso pradžios aplinkybės, kad važiuodamas automobiliu ir jam pradėjus slysti, jis stabdė naudodamas mechaninį stabdį, neneigė, tačiau tvirtina, kad taip automobiliu manevravo, nes automobilis pradėjo slysti, buvo šlapia kelio danga ir dėl to girdėjosi jo automobilio stabdymo padangų garsas, kurio nebuvo galima girdėti iki jo pradėjimo slysti momento. Teigia, jog tai patvirtina ir filmuota medžiaga. Pažymi, kad liudytoja prašo nubausti tik už tai, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, tačiau apylinkės teismas nustatė, jog šios veikos jis nepadarė. Liudytoja apie jo chuliganišką vairavimą net neužsimena, jos parodymuose taip pat fiksuojama, jog šioje gatvėje ne pirmą kartą jaunuoliai važinėja dideliu greičiu, tačiau apeliantui nesuprantama, ką bendro turi kitų jaunuolių neteisėti veiksmai su jo nagrinėjamu atveju. Pažymi, jog jis važiavo leistinu greičiu, nevengė neblaivumo patikrinimo, nes tam nebuvo pagrindo. Atkreipia dėmesį į tai, kad chuliganiško vairavimo pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinu atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitu eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą, tačiau surašant administracinio nusižengimo protokolą specialioji KET norma nurodyta nebuvo.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, D. S. veiką perkvalifikuojant iš ANK 420 str. 4 d. į ANK 420 str. 2 d. Nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nes priimant sprendimą buvo padaryta rašytinė klaida ir nutarimas priimtas pagal ANK 420 str. 4 d., nors turėjo būti priimtas pagal 420 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. D. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas kategoriškai nesutinka su tuo, jog padarė ANK 420 str. 2 ar 420 str. 4 d. numatytą pažeidimą, t. y. jog įvykio metu vairavo automobilį chuliganiškai. Be to, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. S., tiek ir Institucija apeliaciniuose skunduose akcentuoja, jog pažeidėjas negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 str. 4 d., nes byloje nėra duomenų, jog jis vairavo būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį iki patikrinimo, todėl D. S. prašo bylą jam nutraukti, o Institucija – perkvalifikuoti pagal 420 str. 2 d., pašalinant alkoholio vartojimo iki patikrinimo požymį. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Pagal ANK 652 str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 str. 4 d. nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį nusižengimą pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo D. S. vairavus chuliganiškai, nes to nepatvirtina byloje surinkti duomenys: liudytojos L. K. informacinis pranešimas, jos užfiksuota vaizdo medžiaga, paties pažeidėjo paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl D. S. chuliganiško vairavimo, tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina, jog D. S. 2018-05-26 21.55 val. Gargžduose, Liepų g. automobilį vairavo chuliganiškai. ANK 5 str. numato, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 420 str. 2 d., pagal kurią D. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir ANK 420 str. 4 d., pagal kurią jis buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: tyčinę kaltės formą, veiksmus ir jų chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Nors D. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis sutinka su tuo, kad vairavo neatsargiai, neįvertino kelio dangos po lietaus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tačiau teigia, kad jokių chuliganiškų veiksmų, kuriais buvo pademonstruotas įžūlus chuliganiškas viešas elgesys, jis neatliko. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neginčytinai patvirtina, jog D. S. vairavo chuliganiškai, ir kad šie jo veiksmai buvo tyčiniai. Visų pirma pažymėtina, kad iš įvykio liudytojos L. K. 2018-05-26 užpildyto informacinio pranešimo matyti, jog ji būdama namuose išgirdo, kaip cypia padangos, pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną ir nubėgusi prie lango pradėjo filmuoti. Pastebėjo parvažiuojantį automobilį „Honda Civic“, automobilis lėkė dideliu greičiu, sukdamas į posūkį automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir rėžėsi į medį, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 5). Iš šios liudytojos pateikto garso ir vaizdo įrašo matyti, jog pačioje įrašo pradžioje girdimas automobilio akceleravimo garsas, kuris artėja prie filmuotojo (garsėja) (įrašo 0–1 sekundė). Vėliau pasigirsta intensyvus automobilio stabdymo garsas, girdėti, kaip krenta automobilio variklio sūkiai, automobilis „Honda Civic“ pasirodo kadre slystantis šonu, iš priekinių ratų padėties matyti, jog vairuotojas sukioja automobilio vairą. Automobiliui slystant šonu, iš po jo galinių ratų matyt gausiai kylantys balti dūmai, galiniai ratai visiškai sustabdyti nuo jų sukimosi, automobilis slysdamas sukasi priekiu į vaizdą fiksuojantį asmenį, automobilio galas atsiduria judėjimo trajektorijos priekyje ir po kelių akimirkų automobilis šonu (vairuotojo durelių puse) atsitrenkia į šalia kelio augusį medį (matyti, kaip sudreba medis) (įrašo 1–3 sekundės). Po to girdėti, kaip automobilio vairuotojas stipriai akceleruoja, akceleravimo metu sucypia automobilio padangos, automobilis pasirodo kadre, automobilio vairuotojas nerodydamas posūkio signalo įsuka į šalia esančią gatvę, girdėti, kaip automobilis toliau greitėja (nors automobilis tolsta nuo operatoriaus, jo skleidžiamas garsas didėja) (įrašo 4–12 sekundė).
Analizuojant minėtus liudytojos L. K. pranešime išdėstytus parodymus kartu su jos užfiksuotu vaizdo įrašu, matyti, jog ji visų pirma išgirdo cypiančių automobilio padangų garsą, tuomet pasiėmė telefoną, priėjo prie lango ir tik tada pradėjo filmuoti. Ši aplinkybė atskleidžia, jog dar iki vaizdo įrašo pradžios D. S. vairavo automobilį chuliganiškai (greitai akceleruodamas, sąmoningai priversdamas cypti automobilio padangas), nes tik po to, kai išgirdo chuliganiško vairavimo skleidžiamus garsus, L. K. po kelių sekundžių pradėjo filmuoti įvykį. Akivaizdu, jog jei situacija būtų susiklosčiusi taip, kaip D. S. teigia apeliaciniame skunde, t. y. jei jis būtų netyčia paslydęs ir pradėjęs automobilį stabdyti tik prieš pat atsitrenkimą į medį, šis jo pasivažinėjimas būtų likęs apskritai neužfiksuotas – L. K., neišgirdusi chuliganiško vairavimo skleidžiamų garsų, nebūtų pradėjusi filmuoti kelio atkarpos prie jos namų, ir taip nebūtų užfiksavusi baigiamosios D. S. chuliganiško vairavimo stadijos, kai jis, užstabdęs automobilio ratus, slysta šonu, iš po automobilio ratų kyla balti dūmai, ir pažeidėjas atsitrenkia į medį. Taigi, nors D. S. apeliaciniame skunde teigiama, jog institucija nenustatė nė vieno asmens, kuriam galbūt buvo pademonstruotas įžūlus chuliganiškas viešas elgesys ir buvo sukeltas tariamas pavojus, tačiau tai, kad D. S. vairavo chuliganiškai ir kad tokį jo vairavimą kaip chuliganišką suvokė ir kiti asmenys, kurie jautė tokio vairavimo keliamą pavojų, būtent ir patvirtina aplinkybė, kad L. K. nusprendė šį vairavimą nufilmuoti (jai pradedant filmuoti dar nebuvo žinoma, kad D. S. nesuvaldys automobilio) ir pranešti Institucijai apie pavojingą D. S. vairavimą, dėl kurio jis atsitrenkė į medį.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. S. patvirtino, kad vaizdo įraše matomą chuliganiškai vairuojamą automobilį vairavo jis (posėdžio garso įrašo 2.26–2.30 min.). Taigi ši aplinkybė visiškai paneigia apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliamą versiją, kad jis važiavo ne chuliganiškai, o po to netyčia paslydus automobiliui, pasimetęs pradėjo stabdyti, ir taip sukeldamas dar stipresnį automobilio slydimą trenkėsi į medį. Pažymėtina ir tai, jog versiją, kad automobilio chuliganiškai nevairavo, D. S. iškėlė tik apeliaciniame skunde, nes, kaip matyti iš jo raštu pateikto prašymo apylinkės teismui (b. l. 24), jis su pažeidimo padarymu sutiko ir dėl jo gailėjosi, nurodė, kad labai išgyvena dėl tokio neatsakingo savo poelgio. Kaip girdėti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, D. S. paaiškino, kad važiavo po darbo namo pavargęs, šiek tiek viršijo greitį, sumėtė jo automobilį ir jis atsitrenkė į medį. Įvertinęs, kad niekam žalos nepadarė, iš įvykio vietos išvažiavo ir automobilį pastatė draugo garaže (posėdžio garso įrašo 1.42–2.26 min.). Atsakydamas į teisėjo klausimą, ar jis vairavo chuliganiškai, to nepaneigė, tik patikslino, kad jo vairuojamą automobilį užmetė, jis nei pats nesuprato, kaip, o teisėjui paklausus, ar tada jo greitis buvo didelis, atsakė, jog jo greitis tada nebuvo 50 km/val., buvo didesnis, todėl greitį jis viršijo. Pažymėjo, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi (posėdžio garso įrašo 2.27–2.42 min.) (b. l. 40–41). Esant šiam kontekstui atkreiptinas dėmesys, jog policijos pareigūnas 2018-05-29 tarnybiniame pranešime (b. l. 13) užfiksavo, kad po įvykio praėjus valandai laiko D. S. teigė, kad jis nesuvaldė automobilio ir po slydimo ir atsitrenkimo į medį, jis bendravo su kaimynais, jie pretenzijų nereiškė, todėl jis išvažiavo ir automobilį nuvarė į draugo garažą, tačiau akivaizdu, jog šie D. S. teiginiai neatitinka tikrovės, nes vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kaip po atsitrenkimo į medį D. S. net neišjungęs automobilio variklio pradeda akceleruoti ir, cypiant automobilio ratams, išvažiuoja iš įvykio vietos, nepabendravęs su jokiais kaimynais.
Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog D. S. teikdamas gynybines versijas yra nenuoseklus: iš pradžių policijos pareigūnams iš karto po įvykio, pripažindamas, kad jis vairavo automobilį ir jo nesuvaldė (net neužsimindamas apie tai, jog paslydo dėl šlapios kelio dangos), melagingai nurodė, kad iš įvykio vietos nuvažiavo po to, kai pakalbėjo su kaimynais ir jie nepareiškė pretenzijų, savo prašyme pirmosios instancijos teismui, be kitų jam inkriminuotų pažeidimų, pripažino vairavęs chuliganiškai, nurodė, jog dėl to gailisi ir prašė tik neatimti teisės vairuoti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. S. taip pat pripažino padarytus pažeidimus, dėl jų gailėjosi, nurodė, kad viršijo greitį, dėl to paslydo ir atsitrenkė į medį. Tačiau apeliaciniame skunde pažeidėjas jau nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie jo viršytą greitį, kad jis tiesiog paslydo ir atsitrenkė į medį, t. y. nebepripažįsta, kad vairavo chuliganiškai. Akivaizdu, jog tokia nenuosekli, jokiais duomenimis nepatvirtina ir byloje surinktais duomenimis (visų pirma liudytojos parodymais, vaizdo ir garso medžiaga) paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybinė versija neduoda jokio pagrindo bent menkiausiai abejonei, jog jis vairavo ne chuliganiškai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad slydimas šonu prasidėjo netyčia, nes buvo šlapia kelio danga, ir tai neva patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, tačiau analizuojant vaizdo įrašą matyti, jog jame užfiksuotas asfaltas yra šviesiai pilkos spalvos, būdingos sausai kelio dangai, ir tik kelio pakraštyje esantis žvyras atrodo tamsesnės spalvos (drėgnas). Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad slydimo metu automobilio padangų sukibimas su kelio danga yra geras – dėl padangų trinties su kelio danga (asfaltu) D. S. vairuojamo automobilio padangos pradėjo rūkti baltais dūmais, ant asfalto paliktos juodos padangų slydimo žymės, o tai taip pat paneigia pažeidėjo apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog automobilio slydimas nebuvo išprovokuotas tyčinio D. S. chuliganiško elgesio prie vairo, o neva buvo nulemtas slidžios kelio dangos ir neatidžiai pasirinkto greičio. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kad D. S. vairuodamas būtų užtraukęs rankinį (stovėjimo) stabdį ir tokiu būdu sukėlęs automobilio slydimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju nėra svarbu, kokiu būdu pažeidėjas stengiasi pademonstruoti savo ir savo automobilio išskirtinumą, pranašumą prieš kitus eismo dalyvius. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog vakare, važiuodamas privačių namų gyvenamojoje teritorijoje, Gargždų mieste, D. S. tyčia nepagrįstai akceleravo priversdamas cypti automobilio padangas, po to tyčia privertė automobilį slysti šonu, ir jo nesuvaldęs atsitrenkė į pakelėje augusį medį, tačiau tai pažeidėjo nesustabdė – jis gausiai akceleruodamas ir prasukdamas automobilio ratus iš įvykio vietos išvažiavo.
Nėra abejonės, jog tokiais savo veiksmais pažeidėjas trikdė asmenų rimtį, rodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo itin įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu D. S. atvirai demonstruoja nepagarbą visuomenei, niekina moralės ir elgesio normas, siekia priešpriešinti save aplinkiniams, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad D. S. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Nors, kaip apeliaciniame skunde akcentuoja D. S., nagrinėjamu atveju reali žala nebuvo padaryta, tačiau tai nereiškia, kad D. S. veiksmai nebuvo pavojingi. Pažymėtina, kad siekdamas save priešpriešinti prieš kitus eismo dalyvius ir pademonstruoti savo pranašumą, D. S. pervertino savo vairavimo sugebėjimus ir automobilio galimybes, dėl to transporto priemonės nesuvaldė ir atsitrenkė į šalia augantį medį. Vaizdo įraše matyti, jog šalikelėje abiejose pusėse stovėjo automobiliai, kelkraščiu vaikščiojo žmonės, todėl reali žala nebuvo padaryta tik laimingo atsitiktinumo dėka ir dėl aplinkybės, jog tuo metu nebuvo praeivių ir toje vietoje stovinčių ar važiuojančių automobilių. Nepaisant to, kad niekas nenukentėjo, dėl tyčinio chuliganiško D. S. elgesio buvo kilęs akivaizdus pavojus kitiems eismo dalyviams, be to, chuliganiškai vairuodamas transporto priemonę, D. S. pavojų kėlė ir pats sau. Antra, jei nejudria gyvenamojo kvartalo gatve būtų priešpriešais atvažiavęs automobilis, dviratininkas ar staiga pasirodęs pėsčiasis, D. S., važiuodamas dideliu greičiu, prasukdamas priekinius ratus ir priversdamas juos cypti, staiga stabdydamas ir priversdamas automobilį paslysti šonu, nebūtų galėjęs tinkamai suvaldyti transporto priemonės, nes jos kontrolė priklausė ne vien nuo vairuotojo, bet ir nuo kitų išorinių aplinkybių, ir taip būtų sukėlęs avarinę situaciją, kurios metu būtų galėjęs nukentėti ne tik pats, bet ir kitų žmonių gyvybė, sveikata ar turtas. Taigi darytina išvada, jog D. S. savo veiksmais buvo sukėlęs pavojų eismo saugumui, kitų asmenų, o ypač savo gyvybei, sveikatai bei turtui, tačiau įvykio metu, laimingai susiklosčius aplinkybėms, reali žala nebuvo padaryta.
D. S. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, o kaltininko veiksmus būtina vertinti ir administracinio nusižengimo protokole nurodyti specialias normas, t. y. nurodyti konkretų KET specialios dalies normos pažeidimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog be kitų KET pažeidimų, juo buvo nustatyta, jog savo veiksmais D. S. pažeidė KET specialiojoje dalyje – 127 p. įtvirtintus reikalavimus. Šiame punkte inter alia nurodyta, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šiuo atveju akivaizdu, tai pripažino ir pats D. S. jog jis nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangą, kaip matyti iš vaizdo įrašo, jis staiga akceleravo sukeldamas automobilio ratų cypimą, taip siekdamas save priešpastatyti prieš kitus visuomenės narius, pademonstruoti savo, kaip eismo dalyvio išskirtinumą. Sutiktina su tuo, jog administracinio nusižengimo protokole ne visiškai tiksliai atskleista pati pažeidimo esmė, t. y. tiksliai nenurodyti konkretūs D. S. chuliganiško vairavimo veiksmai, kuriais pasireiškė ANK 420 str. 2 d. numatytos veikos padarymas, tačiau pažymėtina, jog anksčiau aptarti chuliganiški pažeidėjo veiksmai aiškiai užfiksuoti byloje esančiame vaizdo įraše (girdimas padangų cypimas, automobilio akceleracija, staigus stabdymas ir pan.), iš kurio galima nustatyti, kokie D. S. veiksmai lėmė tokią teisinę jo veiksmų kvalifikaciją: automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai tyčia staigiai akceleruojant, priverčiant ratus prasisukti ir priverčiant automobilį slysti šonu, nesuvaldžius automobilio buvo atsitrenkta į pakėlėje stovintį medį, taip sukeliant pavojų visiems eismo dalyviams judrioje miesto gatvėje. Su šiuo vaizdo įrašu, taip pat ir liudytojos paaiškinimais, kurie atskleidžia D. S. chuliganiško vairavimo turinį, turėjo galimybę betarpiškai susipažinti pats pažeidėjas. Kita vertus, pažymėtina, jog tinkamas protokolo surašymas siejamas su asmens teisės į gynybą užtikrinimu, jam suteikiant galimybę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo, tačiau pažeidėjas savo prašyme pirmosios instancijos teismui aplinkybės, jog netinkamai suformuluota pažeidimo esmė būtų trukdžiusi jam tinkamai pasiruošti gynybai, nenurodė, atvirkščiai – neginčijo padaryto pažeidimo ir tik prašė taikant ANK 34 str. 5 d. neskirti administracinės nuobaudos. Kaip matyti iš D. S. prašymo (b. l. 24-27) pirmosios instancijos teismui, apie tai, jog protokolas neatitiktų kokių nors jam keliamų reikalavimų, net nebuvo užsiminta, o netinkamai suformuluotą pažeidimo esmę apeliantas pradėjo akcentuoti tik apeliaciniame skunde apygardos teismui, kas taip pat rodo, kad aptarti galimi protokolo trūkumai ir ne visai išsamiai atskleista pažeidimo esmė pažeidėjui tiksliai suprasti kaltinimo esmę, gintis nuo šio kaltinimo ir jį apskųsti pirmosios instancijos teismui nesutrukdė. Akivaizdu, jog nenustačius, kad administracinio nusižengimo protokole ar pirmosios instancijos teismo nutarime būtų esminių trūkumų, dėl kurių kaltas asmuo nesuprastų, dėl kokių savo veiksmų yra nubaustas, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad D. S., vairuodamas automobilį, tyčia bei sąmoningai intensyviai akceleravo iki tokio laipsnio, jog privertė cypti padangas, tokiu būdu kurdamas nesaugumo jausmą kitiems eismo dalyviams, be to, manevravo taip, kad jo vairuojama transporto priemonė pradėtų slysti šonu, tačiau automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į greta stovėjusį medį, ir po to savo chuliganiškų veiksmų nenutraukė ir toliau intensyviai akceleravo prasukdamas varomuosius ratus, priversdamas juos cypti, ir tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų sau ir eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo nukentėti kiti asmenys, rizikos, o tai rodo, jog grėsmė kitiems asmenims ir pačiam D. S. buvo ne tik įsivaizduojama, bet ir reali. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo. Dėl to jo veiksmai pagrįstai pripažinti chuliganišku vairavimu.
Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog D. S. vairavo chuliganiškai, jo veiką iš protokole inkriminuotos ANK 420 str. 2 d. perkvalifikavo į ANK 420 str. 4 d., numatančią atsakomybę inter alia už alkoholį vartojusio iki patikrinimo asmens chuliganišką vairavimą. Nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas D. S. veiką, padarė rašymo apsirikimą, tačiau iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, jog teismas veiką perkvalifikavo dėl to, jog po to, kai vairavo automobilį chuliganiškai, D. S. vartojo alkoholį. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos atliktu pažeidėjo veikos perkvalifikavimu.
Iš ANK straipsnių, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, analizės matyti, jog asmenims griežtesnę atsakomybę užtraukia alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo (kaip ANK 420 str. 4 d. atveju) arba alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (kaip ANK 420 str. 3 d. atveju). Nėra abejonės, jog šie kvalifikuojantys požymiai savo esme – pareigos nevartoti alkoholio kilimo momentu – yra skirtingi. Eismo įvykio atveju yra aiškiai apibrėžiama, jog po tokio įvykio kilimo iki jo aplinkybių nustatymo asmeniui kyla pareiga nevartoti alkoholio. Tačiau chuliganiško vairavimo atveju įstatyme pateikiama formuluotė, draudžianti vartoti alkoholį chuliganiškai vairavusiam asmeniui „iki patikrinimo“, o ne po chuliganiško vairavimo iki tokio vairavimo aplinkybių išsiaiškinimo rodo, jog vien tai, kad asmuo vairavo automobilį chuliganiškai, jam nesukuria pareigos nevartoti alkoholio. Chuliganiškai vairavusiam asmeniui tokia pareiga kyla iki patikrinimo, todėl laikytina, jog šis laikotarpis, kurio metu asmuo negali vartoti alkoholio, prasideda tuomet, kai asmuo supranta, jog jo neblaivumas bus tikrinamas (pavyzdžiui, chuliganiškai vairavusį automobilį sustabdo policija) ir baigiasi tokio asmens neblaivumo patikrinimu. Nėra jokio pagrindo teigti, jog pareiga nevartoti alkoholio iki patikrinimo kyla asmeniui, kuris nesuvokia, jog bus tikrinamas (tikisi, jog apie jo chuliganišką vairavimą nebus pranešta policijai).
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad chuliganiškai automobilį vairavęs D. S. automobilį pastatė draugo garaže, parėjo namo, ir, kaip jis pats teigia, namuose dėl streso vartojo alkoholį, kol jį išsikvietė policijos pareigūnai ir nustatė jo neblaivumą. Akivaizdu, jog remiantis anksčiau aptartu ANK 420 str. 4 d. pateiktu kvalifikuojančio požymio aiškinimu, D. S. nebuvo žinoma, kad jo neblaivumas bus tikrinamas, jog jo namuose leidžiamas laikas yra „laikas iki neblaivumo patikrinimo“, todėl jam nekilo pareiga nevartoti alkoholio, ir dėl to jo veika negali būti kvalifikuojama pagal ANK 420 str. 4 d. Dėl šios priežasties apylinkės teismo nutarimas keistinas, D. S. padarytą pažeidimą, kvalifikuotą pagal ANK 420 str. 4 d., perkvalifikuojant pagal ANK 420 str. 2 d.
Perkvalifikavus veiką, iš naujo sprendžiamas nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės kvalifikavimo klausimas. Už ANK 420 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą įstatymas numato baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę ir bylos aplinkybes, jam skyrė minimalią sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytą bausmę. Institucija skundu, prašydama perkvalifikuoti pažeidėjo veiką pagal švelnesnę atsakomybę numatančią ANK 420 str. dalį, nepateikia jokių argumentų dėl nuobaudos pažeidėjui individualizavimo, ir dėl jos apskritai nepasisako. Pažymėtina, jog ANK 652 str., kuriame įtvirtintos apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme, 2 d. inter alia nustatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, skundas, tačiau ir tuomet administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog šiuo atveju Institucijai nesuformulavus tikslaus reikalavimo ir nenurodant, kokia nuobauda, jos manymu, būtų tinkama perkvalifikavus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiką, nėra galimybės kitaip vertinti pažeidėjo asmenybės ir jo padaryto nusižengimo pavojingumą, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo parinktą bausmės dydį (skirta sankcijos minimumui lygi bausmė ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė valdyti transporto priemones) ir vengdamas pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį labiau, nei to prašoma apeliaciniu skundu, perkvalifikavęs veiką pagal ANK 420 str. 2 d., pažeidėjui skiria minimalią nuobaudą ir minimaliam laikui atima specialiąją teisę valdyti transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 29 d. nutarimą pakeisti. D. S. veiką perkvalifikuoti iš ANK 420 str. 4 d. į ANK 420 str. 2 d. ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 450 eurų baudą, bei administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 1 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.