Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. Z. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. Z. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. Z. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 104 straipsnį (nužudymas, 1993 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. I-180 redakcija) - 6 metams laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 5 dalies 2, 9 punktų pagrindu paskirta bausmė ir bausmė, paskirta Estijos Respublikos Harju apskrities teismo 2007 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. 2013 m. birželio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 284 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 131 straipsnio 2 dalį (1994-07-19 įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 63 straipsnio 1, 6, 9 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2015 m. birželio 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeitė 2013 m. birželio 14 d. nuosprendį – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, laikant nuteistu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 7, 9 punktus, 138 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, ir taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalį, 6, 9 dalis, paskirtas bausmes subendrinus ir bausmes paskirtas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. sausio 29 d., pabaiga – 2021 m. rugsėjo 18 d.

2. Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.

5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo R. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatų. Nors nuteistasis faktiškai atliko įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant R. Z. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (62 balai pagal „OASys“ metodiką, iš kurių 50 balų sudaro statiniai kriminogeninių veiksnių svertiniai taškai). 2016 m. balandžio 5 d. atlikto elgesio rizikos vertino rezultatas buvo 64 balai, o tai rodo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik labai nežymiai, t. y. tik dviem balais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo ne tik skatintas, bet ir du kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, baustas drausminėmis nuobaudomis, kurios negalioja. 2015 m. rugpjūčio 16 d. nuteistojo elgesys buvo svarstomas drausminėje komisijoje, kur apsiribota svarstymu minėtoje komisijoje. Tai parodo, kad nuteistasis nebuvo nuoseklus stengdamasis teigiamai elgtis pataisos namuose, nes buvo ne tik skatinamas, bet ir baudžiamas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai teisės pažeidimai (ankstesni teistumai); gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje).

5.3. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu R. Z. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir jos yra nepakankamos išvadai, kad R. Z. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.