- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-94-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33737-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- G. R.
- Ieškovas
- P. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2085-897/2019 pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovei G. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo tvarkos, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas P. L. pateikė ieškinį atsakovei G. R., prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-712-989/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 p. (dukros K. L., (duomenys neskelbtini), auklėjimo ir priežiūros tvarka) ir išdėstyti jį taip:
1.1. 2 (dvi) dienas per savaitę, konkrečias dienas suderinus skambučiu, SMS žinute ar el. paštu ne vėliau kaip savaitgalį, einantį prieš kiekvieną einamąją savaitę, tėvas P. L. bendrauja su dukra nuo 8 iki 21 val., pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip;
1.2. kas antrą savaitgalį tėvas P. L. turi teisę pasiimti dukrą iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir grąžinti į gyvenamąją vietą sekmadienį 21 val., šalims gražiuoju nesutarus, kuriuos konkrečiai savaitgalius dukra praleis su tėvu, laikoma, kad tai yra porinių savaičių savaitgaliai (išskyrus, jei jie sutaptų su sutarties 5.3-5.5 p. numatytomis švenčių dienomis, kuriomis dukra būna su motina; tokiu atveju dukra pas tėvą atvyksta sekantį po to einantį savaitgalį);
1.3. tėvas P. L. su dukra turi teisę kiekvienais metais 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, suteikiant šį laikotarpį visą arba dalimis (į šias dienas neįskaičiuojant sutarties 5.3-5.5 p. numatytas švenčių dienas), atostogauti su dukra, su teise išvykti su dukra į užsienio šalių kurortus be atskiro rašytinio motinos G. R. sutikimo (ši sutartis kartu yra laikoma motinos G. R. sutikimu), tačiau iš anksto (prieš 14 kalendorinių dienų) apie tai informavęs motiną G. R. (telefonu, elektroniniu paštu, SMS) ir su sąlyga, kad tuo pačiu metu motina G. R. nėra suplanavusi (pagal pateiktus dokumentus iš darbovietės) savo atostogų; jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams;
1.4. dukra žemiau nurodytas šventes praleidžia su vienu iš tėvų tokia tvarka: stačiatikių Šv. Velykas – su tėvu P. L.; katalikų Šv. Velykas su motina G. R. (jei katalikų Šv. Velykos sutampa su stačiatikių Šv. Velykomis, sutampanti dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams, jei tėvai nesusitaria kitaip); stačiatikių Šv. Kalėdas dukra praleidžia su tėvu P. L.; katalikų Šv. Kalėdas dukra praleidžia su motina G. R.; Naujuosius Metus dukra sutinka su vienu iš tėvų, keičiantis kas antrus metus;
1.5. P. L. su dukra kiekvienais kalendoriniais metais praleidžia Tėvo dieną (birželio mėn. pirmąjį savaitgalį); motina G. R. su dukra kiekvienais kalendoriniais metais praleidžia Motinos dieną (gegužės mėn. pirmąjį savaitgalį);
1.6. Šalys turi teisę pasiimti dukrą ir kitų šaliai svarbių švenčių ar sukaktuvių dienomis (artimų žmonių gimtadieniai, vestuvės, krikštynos ir pan.), iš anksto apie tai pranešusios kitai šaliai;
1.7. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu, ir tokiu pat būdu suderina dukros bendravimo tvarkos pakeitimus;
1.8. Jei dukra suserga tuo metu, kai yra numatytas bendravimas su tėvu, tėvas turi teisę lankyti dukrą jos namuose arba gydymo įstaigoje;
1.9. Šalys įsipareigoja viena kitai netrukdyti bet kuriuo dienos metu matytis/susitikti, maksimaliai nuolat ir tiesiogiai bendrauti su dukra, su sąlyga, kad tai netrukdytų dukros interesams bei nepažeistų dukros kasdieninės dienotvarkės;
1.10. Šalys kartu rūpinasi dukros auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jos dvasiniu bei moraliniu ugdymu, poilsiu, tinkama mityba, dienos rėžimu bei mokymosi sąlygomis, kartu sprendžia dėl ugdymo įstaigos parinkimo, būrelių parinkimo ir pan. jei šalys nesusitaria;
1.11. Šalys susitaria visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl dukros auklėjimo, bendravimo tvarkos, atsižvelgti į jos norus, pageidavimus ir interesus.
11. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo P. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L. tvarką:
2.1. Dvi dienas per savaitę, konkrečias dienas suderinus su atsakove skambučiu, SMS žinute ar el. paštu ne vėliau kaip savaitgalį, einantį prieš kiekvieną einamąją savaitę, ieškovas bendrauja su dukra nuo 8.00 val. iki 21.00 val., pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos ir pristatydamas ją į gyvenamąją vietą;
2.2. įpareigoti atsakovę bendradarbiauti su ieškovu P. L., derinant konkrečias bendravimo su dukra dienas, nurodant, kad jeigu atsakovė nederina bendravimo su dukra dienų pagal 1 punkte numatytą tvarką, ieškovas turi teisę pasirinkti bendravimo dienas su dukra savo nuožiūra. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendimu patenkino ieškovo P. L. ir atsakovės G. R. prašymą dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių 2018 m. sausio 15 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys susitarė, kad dukros gyvenamoji vieta nustatoma su atsakove. Sutarties 5 punktu šalys sutarė, kad tarp šalių dėl bendravimo su vaiku ginčo nėra, bendravimas su vaiku vyks pagal šalių susitarimą. Atsakovė ne tik nesudaro sąlygų ieškovui nuolat bendrauti su dukra, dalyvauti jos ugdyme ir auklėjime, tačiau nuolat daro trikdžius, tuo galimai piktnaudžiaudama savo teisėmis ir tuo pačiu pažeisdama vaiko interesus nuolat ir pastoviai bendrauti su savo tėvu. Kadangi atsakovė nebendradarbiauja su ieškovu ir trukdo jam nuolat ir pastoviai bendrauti su dukra, kol vyksta teisminis procesas, yra būtina nustatyti laikiną ieškovo bendravimo tvarką su dukra, kad nebūtų prarasti ryšiai, kuriuos vėliau būtų sudėtinga atkurti (CK 3.155 str. 3 d., 3.156 str., 3.159 str., 3.161 str. 3 d., 3.165 str., 3.170 str. 2 d., CPK 144–145 str.).
Atsiliepimas
12. Atsakovė G. R. atsiliepime prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ieškovo siūloma laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka ieškovės netenkina. 2017 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra nustatęs šalių bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią ieškovas bendrauja su vaiku ne mažiau kaip dvi darbo dienas per savaitę, paimdamas vaiką iš darželio ir atveždamas atsakovei iki 21 val., bei kas antrą savaitgalį, praleisdamas su vaiku vieną savaitgalio dieną ir iki 21 val. atveždamas vaiką atsakovei. Šios nustatytos tvarkos atsakovė visuomet laikėsi ir ieškovas iki šiol gali bendrauti su vaiku pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patvirtintą bendravimo tvarką. Nuotraukos, patalpintos interneto svetainėje „Facebook“, patvirtina, kad ieškovas leido laiką su vaiku 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. lapkričio 1 d., ir paneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Dukros nuotraukas internete talpina ieškovas ir jo draugė be atsakovės leidimo. 2018 m. rugpjūčio 29 d.–2018 m. rugpjūčio 31 d. vaikas buvo hospitalizuotas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų ligoninėje, iš kurios išrašius, vaikui buvo paskirtas gydymo antibiotikais kursas. Tai žinodamas, ieškovas pasiėmė sergantį vaiką iš atsakovės, laikė jį kaime pas tėvus, į atsakovės reikalavimus grąžinti vaiką nereagavo. Dėl nurodyto įvykio atsakovė kreipėsi į policiją. Atsakovė vėlai vakare turėjo ieškoti transporto priemonės, kad nuvykti pasiimti vaiko (apie 80 km į abi puses), nors vaiką į namus turėjo parvežti ieškovas. Dėl tokių neatsakingų ieškovo veiksmų buvo sutrikdytas gydymo antibiotikais kursas, pablogėjo vaiko sveikata. Atsižvelgdama į vaiko sveikatos būklę ir įvertinusi neatsakingą ieškovo elgesį, atsakovė laikinai neleido ieškovui matytis su vaiku, tačiau vaikui pasveikus, ieškovas turėjo ir iki šiol turi visas galimybes bendrauti su vaiku Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nustatyta tvarka (CPK 144 str. 1 d.).
13. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja ieškovo prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau mano, kad prašoma nustatyti laikina jo bendravimo su dukra tvarka galėtų būti konkretesnė, aiškesnė, kuri realiai būtų vykdoma. Konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų (CK 3.175 str. 2 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė patenkinti ieškovo P. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies:
5.1. Nustatyti laikiną ieškovo P. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, pagal kurią:
5.0.1. P. L. gali kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiimti vaiką K. L. iš jos gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.;
5.0.2. P. L. gali kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir po jo einantį sekmadienį (be nakvynės) nuo 10.00 val. pasiimti vaiką K. L. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.;
5.1.3. Nesant galimybių (dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių) vaikui susitikti su tėvu P. L. motina G. R. informuoja apie tai P. L. trumpąją (SMS) žinute.
5.2. Kitoje dalyje prašymą atmesti ir nutartį vykdyti skubiai.
15. Teismas nurodė, kad įstatymai nustato abiejų tėvų teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, bei siekiant užtikrinti pastovų ieškovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku K. L., yra pagrindas nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kuri užtikrintų nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei užtikrintų tėvo (ieškovo) teisę matytis ir bendrauti su vaiku, ir jį auklėti. Teismas nurodė, kad laikiną ieškovo ir nepilnamečio vaiko (dukros) bendravimo tvarką nustato, įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, bei atsižvelgdamas į tai, jog nustatoma tik laikina atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, taip pat įvertinęs atsakovės nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą. Teismo pažymėjo, kad tokia laikina bendravimo tvarka sudarys galimybę ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, matytis bei palaikyti artimus ryšius iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas, nes pagal CK 3.170 str. 2 d. vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais, o tėvai privalo užtikrinti jiems tokią galimybę (CK 3.170 str. 3 d.). Duomenų, kad ieškovas smurtavo prieš nepilnametį vaiką ar, kad kaip nors kitaip savo elgesiu ar veiksmais kenkia vaiko interesams į bylą nepateikta. Teismas pažymėjo, kad tėvo bendravimo su dukra laikinos bendravimo tvarkos nustatymas yra tik preliminari priemonė, kuria nėra išsprendžiama byla iš esmės (CK 3.155 str., 3.170 str., 3.175 str.; CPK 144–145 str., 151 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė G. R. pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį ir nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
7.10. Ieškovas gali kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – vieną savaitgalio dieną pasirinktinai, nuo 10.00 val. pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. (jeigu pasirinkta diena yra šeštadienis) arba iki 18.00 val. (jeigu pasirinkta diena yra sekmadienis), apie konkrečią dieną pranešdamas atsakovei prieš savaitę trumpąją (SMS) žinute?
7.11. Nesant galimybių (dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių) vaikui susitikti su ieškovu, vaiko motina G. R. informuoja apie tai ieškovą trumpąją (SMS) žinute.
Atsiliepimas
8.10. Atsakovė nesutinka su teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuria: 1) ieškovui leista kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val.? 2) ieškovas gali kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimti dukrą dvi dienas iš eilės. Ieškovas pagal teismo nustatytą tvarką realizavęs teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, šia teise nesinaudoja.
8.11. Ieškovas meluoja atsakovei, kad, pasiėmęs dukrą, nuolat bendrauja su ja, tačiau iš tikrųjų paveda rūpintis vaiku kitiems asmenims.
8.12. 2018 m. lapkričio 15 d. (ketvirtadienį) ieškovas, pažeisdamas teismo nustatytą tvarką, grąžino vaiką į gyvenamąją vietą 21.00 val. Sloguojantis ir kosintis vaikas buvo atvestas be pirštinių, rankose turėjo šaltą gazuotą gėrimą.
8.13. 2018 m. lapkričio 17 d. (šeštadienį) sloguojantis ir kosintis vaikas buvo paimtas iš gyvenamosios vietos ir nuvežtas pas senelius į kaimą Trakų r. Vaikas dieną praleido lauke, žaisdamas su šuniuku, ar pats ieškovas tą dieną buvo su vaiku, nėra aišku.
8.14. 2018 m. lapkričio 18 d. (sekmadienį) vaiką pasiimti iš atsakovės namų ketino ne pats ieškovas, o jo motina, ir tik atsakovei nesutikus, vaiką pasiėmė pats ieškovas. Vaikas visą dieną praleido ne su tėvu, o su jo drauge A., kuri ieškovo vaiko nuotraukas talpino socialiniuose tinkluose.
8.15. 2018 m. lapkričio 20 d. (antradienį) vaiką iš ugdymo įstaigos paėmė ne pats ieškovas, o jo motina. Gražinęs vaiką 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovas pareiškė, jog lapkričio 22 d. (ketvirtadienį) vaiką paims iš namų ir vaiko į ugdymo įstaigą iš viso neves, svarios priežasties tam nenurodė.
8.16. Darytina išvada, kad ieškovas teismo nustatyta bendravimo tvarka piktnaudžiauja, o paties ieškovo veiksmuose įžvelgiama akivaizdi tėvystės įgūdžių stoka. Atsakovės siūloma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka pilnai užtikrintų ieškovo teisę nuolat bendrauti su vaiku, nepažeidžiant paties vaiko interesų (CK 3.155 str., 3.175 str.).
18. Ieškovas P. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovės siūloma laikina bendravimo su vaiku tvarka yra nepriimtina ir tik patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad atsakovė trukdo ieškovui įgyvendinti savo, kaip vaiko tėvo, teises ir pareigas.
9.2. Atskirajame skunde nėra pateikta jokių teisinių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl pateikto atskirojo skundo teisinio pagrįstumo.
9.3. 2018 m. lapkričio 15 d. vaikas buvo grąžinta į gyvenamąją vietą 1 val. vėliau, kadangi taip šalys buvo susitarusios. Ieškovas 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį gavo 2018 m. lapkričio 16 d. ir nuo tada vėlavimų grąžinti vaiką nebuvo. Vaiko turėtas gėrimas nebuvo šaltas, nes jame nebuvo ledukų. Ieškovas vaiką atvežė iki namų laiptinės su automobiliu, automobilyje buvo pakankamai šilta, jokių pirštinių automobilyje nereikėjo. Ieškovas pirštines turėjo su savimi ir buvo jas paruošęs uždėti, jeigu to būtų reikėję. Atsakovės dirbtinai sukelta konfliktinė situacija gerokai sutrikdė patį vaiką, tai matosi nuotraukoje.
9.4. 2018 m. lapkričio 17 d. ieškovas su dukra ir savo tėvais (dukros seneliais) viešėjo kaime Trakų rajone, kur puikiai praleido laiką. Atsakovės teiginiai, neva vaikas visą dieną praleido lauke, neatitinka faktinės tikrovės. Teiginiai paremti išimtinai mažamečio vaiko paaiškinimais, kuriam didžiausią įspūdį galimai ir paliko pasibuvimas gryname ore, pažaidimas su šuneliu, apie ką jis papasakojo savo motinai, tačiau tai nereiškia, kad vaikas visą dieną praleido lauke vienas su šuneliu. Vaikas su ieškovu didžiąją laiko dalį praleido patalpoje, o ne lauke, vaikas visiškai nekosėjo ir nečiaudėjo, jautėsi puikiai.
9.5. Vaiko susirgimus lemia pačios atsakovės netinkamas elgesys ir galimai motinystės įgūdžių stoka, kadangi šaltu paros metu ji nuveda vaiką į darželį, apautą sportiniais bateliais ir plonomis pėdkelnėmis. Darželyje vaikai yra vedami į laiką, todėl galimai dukra taip dažnai ir serga peršalimo ligomis, kad yra netinkamai jai parenkama apranga.
9.6. Atsakovės teiginiai apie 2018 m. lapkričio 18 d. yra ne tik niekuo nepagrįsti, bet ir nesuprantami. Atsakovės motina O. P.-R. taip pat labai daug laiko praleidžia su šalių dukra: 2018 m. vasarą vyko paviešėti į Baltarusiją, vėliau vyko prie jūros. Kai atsakovė su savo sugyventiniu viešėjo Londone, mergaitę taip pat prižiūrėjo atsakovės motina.
9.7. Ieškovas dirba pamaininį darbą slenkančiu grafiku, todėl teismui nustačius konkrečias savaitės dienas (antradienį ir ketvirtadienį), kuomet vaikas praleidžia su savo tėvu, gali atsitikti taip, kad ieškovas nespės grįžti iš darbo, arba grįš vėliau, ir tuomet pagelbėti susitikti su dukra ieškovui gali padėti ieškovo tėvai.
Šalies argumentai
9.8. Ieškovo tėvai turi tokias pačias teises, kaip ir atsakovės motina. Ieškovas nurodytą dieną buvo ką tik grįžęs po eilinės pamainos, ir jo motina norėjo vaiką tik paimti iš vaiko gyvenamosios vietos, o visą dieną vaikas turėjo galimybę praleisti su tėvu.
9.9. Vaiko fotonuotraukos, atsakovės pageidavimu, nebetalpinamos socialiniuose tinkluose, nors atsakovė ir jos motina talpina vaiko nuotraukas tuose pačiuose socialiniuose tinkluose.
9.10. Ieškovo draugė puikiai sutaria su ieškovo dukra, nes pati turi panašaus amžiaus sūnų, tačiau tai nereiškia, kad nutartyje nurodytomis dienomis su vaiku laiką leidžia ieškovo draugė, o ne ieškovas. Tai, kad tuo metu šalia būna ieškovo tėvai, su kuriais ieškovas ir gyvena, ar ieškovo draugė, kuri atvyksta pasisvečiuoti, nepaneigia ieškovo bendravimo su dukra fakto.
9.11. Pati atsakovė gyvena su sugyventiniu, t. y. ieškovo dukra yra priversta nuolat gyventi po vienu stogu su visiškai pašaliniu asmeniu, kuris nėra vaiko giminaitis.
9.12. Po skundžiamos nutartis priėmimo atsakovei buvo pasiūlyta pasirinkti, kurį savaitgalį ji pati norės praleisti su dukra, o kurį galės su dukra praleisti ieškovas. Atsakovė pati pasiūlė pirmąjį savaitgalį po nutarties priėmimo su dukra praleisti ieškovui, todėl pirmąją savaitę su dukra ieškovas matėsi dažniau. Kitą savaitę ieškovas su dukra praleido tik dvi darbo dienas, o atsakovė su dukra praleido 5 dienas.
9.13. Aplinkybė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. vaiką iš ugdymo įstaigos paėmė ieškovo motina, o ne ieškovas, nereiškia, kad buvo pažeista skundžiama nutartis. Vaikas iš ugdymo įstaigos buvo paimtas su ieškovo sutikimu nutartyje numatytą dieną.
9.14. 2018 m. lapkričio 22 d. ieškovas turėjo laisvadienį, todėl galėjo pats prižiūrėti vaiką ir nevesti jį į darželį. Ieškovas turi teisę pasiimti dukrą nurodytas grąžinimo į gyvenamąją vietą laikas, todėl, atsižvelgiant į vaiko sveikatą, amžių, vaiko poreikius, klimatines sąlygas, ieškovas taip pat turi teisę nuspręsti nevesti vaiko į darželį, o praleisti visą dieną su vaiku, jį prižiūrint, auklėjant ir rūpinantis juo (CK 3.170 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus (LR CK 3.3 str. 1 d.).
14. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
15. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 8 p. teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
16. Pagal CK 3.161 str. nuostatose įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.
17. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaiku susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
18. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).
19. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo P. L. prašymą, nustatė jam teisę su vaiku K. L. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos/lankomos ugdymo įstaigos (darželio) ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. Pirmosios instancijos teismas taip pat leido ieškovui bendrauti su vaiku kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį – šeštadienį ir po jo einantį sekmadienį (be nakvynės) nuo 10.00 val., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesant galimybių (dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių) vaikui susitikti su tėvu P. L. motina G. R. turi informuoti apie tai P. L. trumpąją (SMS) žinute.
22. Atsakovė G. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis dalyje, kuriomis ieškovui leista su vaiku bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį ir kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį. Atsakovė prašo nurodytoje dalyje pakeisti bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovas galėtų su dukra bendrauti kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalio dieną pasirinktinai nuo 10.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val. (jeigu pasirinkta diena yra šeštadienis) arba iki 18.00 val. (jeigu pasirinkta diena yra sekmadienis), apie konkrečią dieną pranešant atsakovei prieš savaitę trumpąją (SMS) žinute. Nesant galimybių (dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių) vaikui susitikti su ieškovu, vaiko motina informuotų apie tai ieškovą trumpąją (SMS) žinute.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką ieškovas su dukra gali bendrauti 12–13 dienų per mėnesį (priklausomai nuo kalendorinio mėnesio dienų skaičiaus), tai pagal atsakovės prašomą patvirtinti laikiną bendravimo tvarką ieškovas su dukra galėtų bendrauti 2 kartus per mėnesį. Atsakovė tokią laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką prašo nustatyti, nurodydama 2018 m. lapkričio 15 d. – 2018 m. lapkričio 22 d. įvykius: 2018 m. lapkričio 15 d. – vaikas grąžintas namo 21 val. sloguojantis ir kosintis, be pirštinių, rankose turėjo šaltą gazuotą gėrimą; 2018 m. lapkričio 17 d. – sloguojantis ir kosintis vaikas buvo nuvežtas pas senelius į kaimą Trakų r., visą dieną praleido lauke; 2018 m. lapkričio 18 d. – vaiką iš gyvenamosios vietos atvyko pasiimti ieškovo motina, o ne ieškovas, vaikas visą dieną praleido su ieškovo drauge, kuri vaiko nuotraukas talpino socialiniuose tinkluose; 2018 m. lapkričio 20 d. – vaiką iš darželio paėmė ieškovo motina, o ieškovas, grąžindamas vaiką, pareiškė, kad 2018 m. lapkričio 22 d. neves vaiko į darželį.
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą tėvo ir dukros laikiną bendravimo tvarką ir atsakovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo tvarką, remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą ieškovo su vaiku laikiną bendravimo tvarką, kuri atitinka geriausius vaiko interesus. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pagal atsakovės siūlymą keisti nustatytą tėvo ir dukros laikiną bendravimo tvarką.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prašomas nustatyti laikinas minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei laikinas maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Geriausius nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, nors ir laikinas bendravimas su tėvu iki teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės nustatys nuolatinę bendravimo tvarką (CK 3.175 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju atsakovės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad ieškovas netinkamai naudojasi teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka. Aplinkybės dėl to, kas talpina vaiko nuotraukas socialiniuose tinkluose, kad ieškovas grąžino vaiką pavėlavęs vieną kartą viena valanda, kad su vaiku bendrauja abiejų šalių tėvai, kad vaiką iš darželio paėmė ieškovo motina, su kuria ieškovas gyvena, kad vaikas yra užfiksuotas su gėrimu rankose uždaroje patalpoje be pirštinių, savaime nesudaro teisinio pagrindo keisti nustatytą ieškovo su vaiku laikiną bendravimo tvarką. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas piktnaudžiauja nustatyta laikina bendravimo tvarka ir kenkia vaiko interesams (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų, kad šalių vaikas nenori bendrauti su savo tėvu (ieškovu).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės patvirtina sudėtingus šalių tarpusavio santykius, kurie nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismo patvirtinta laikina bendravimo tvarka atitinka geriausius vaiko interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, yra tikslinga palikti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu nuolatinė tvarka bus nustatyta, kai pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinės bylą.
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė grėsmės geriausiems vaiko interesams, todėl nėra teisinio pagrindo keisti teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šalių vaikui dėl bendravimo su tėvu pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką kyla grėsmė ar yra daroma žala jo sveikatai, dvasiniam ar moraliniam ugdymui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CK 3.3 str., 3.65 str., 3.156 str., 3.161 str., 3.170 str. 3 d., 3.175 str.; CPK 144–152 str., 178 str., 338 str.)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį nepakeistą.