Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. B. , teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio pareigūno administracinio teisės pažeidimo protokolą ROIK: 16054938770, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 128 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. 2016 m. sausio 31 d., apie 01.10 val. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę Gariūnų gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Knaus 500n, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes junginio bendras maksimalus svoris viršijo leistinus 3500 kg. Tokiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje L. B., sakė, kad supranta kuo yra kaltinamas, bet nepripažįsta, kad vairuodamas Volvo XC 90, su priekaba, kurių bendras svoris viršijo leistinus 3500 kg. neturėjo teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių junginio. Jis nurodė, kad vairavo šį junginį neišlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“.

LR ATPK 128 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatyta, kad asmuo traukiamas atsakomybėn už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Nagrinėjamos bylos atvejų dėl pažeidimo sudėties objektyviojo požymio – veikos ir subjektyviojo požymio – kaltės ginčo nėra, nes asmuo pripažįsta, kad jis vairavo tokį junginį ir suprato, kad vairuojamo junginio masė didesnė nei 3500 kilogramų. Šio pažeidimo sudėties subjektas yra fizinis asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemonių ar neturintis teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

Faktinė aplinkybė, kad L. B. turi vairuotojo pažymėjimą su nustatytomis kategorijomis AM, A1, A2, A, B1, B, C1, C neginčijama.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“, t.y. neišlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzamino valstybės įmonėje „Regitra“ asmeniui draudžiama vairuoti tokį junginį, t.y. jis neturi teisės vairuoti tokio junginio.

Teismas daro išvadą, kad L. B. turėdamas vairuotojo pažymėjimą su B kategorija, vairavo Volvo XC 90, su priekaba, kurių bendras svoris viršijo leistinus 3500 kg. neišlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Faktinę aplinkybę, kad tokio egzamino nėra išsilaikęs, pripažįsta ir L. B..

L. B. kaltė padarius protokole aprašytą administracinės teisės pažeidimą, įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-01-31, 01.10 val. Gariūnų gatvėje, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Knaus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėto automobilio vairuotoją L. B. paaiškėjo, kad jis nėra išklausęs „Regitroje“ specialių kursų, kad galėtų vairuoti ir tempti tokią priekabą. Knaus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), maksimalus leistinas svoris yra 1400 kg, automobilio Volvo XC 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), leistinas svoris yra 2758 kg., bendras jungimo svoris 4158 kg, todėl minėtas vairuotojas turi būti išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.

L. B. padaryta veika atitinka LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes jis vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti.

L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi, į tai, kad administracine tvarka baustas, viena nuobauda galioja, į tai kad jis galiojantį vairuotojo pažymėjimą turi, o tik nėra išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Todėl jam skirtina nuobauda – minimali bauda, numatyta LR ATPK 128 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 24, 32, 35 straipsniais, 128 straipsniu, 224, 286, 287, 313 straipsniais,

nutarė:

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir už tai jį nubausti administracine nuobauda – 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų bauda.

Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 1001, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.