Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Linas Baublys, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjai H. R. N., jos atstovei advokatei N. R., viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos H. R. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu įforminti palikimą, kad po tėvo P. A. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą (b.l. 3-5).

Pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėja H. R. N. bei pareiškėjos atstovė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas P. A. Pareiškėja yra testamentinė P. A. įpėdinė. Pareiškėjos motina ir P. A. sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini), sesuo, P. A. duktė, I. A. taip pat mirusi. P. A. 2001-12-21 Kauno m. 1-ajame notaro biure sudarė testamentą. Testamentu P. A. jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį su joje esančių pastatų dalimi, adresu (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjai. Po P. A. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iki mirties pareiškėja su tėvu gyveno kartu, minėtoje tėvui priklausančioje namo dalyje, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po tėvo mirties ir toliau gyveno, naudojosi ir valdė nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo komunalinius mokesčius, rūpinosi jais kaip savo turtu. Pareiškėja po tėvo mirties įstatymo nustatytu terminu į notaro biurą nesikreipė, nes turėdama pradinį išsilavinimą, būdama lenkų tautybės, nežinojo įstatymų ir tai trukdė tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teisinius santykius, tačiau po tėvo mirties, pareiškėjos teigimu, ji faktiškai priėmė palikimą, pradėdama valdyti tėvui priklausiusius nekilnojamuosius daiktus. Namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) gyvena iki šiol, rūpinasi ir išlaiko turtą viena pati, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po tėvo mirties, pareiškėja priėmė faktiškai pradėjusis paveldėtą turtą valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. Teismo prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 24-25).

Pareiškimas tenkintinas.

Sutinkamai su CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos medžiagos nustatyta, kad P. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). 2001-12-21 testamentu P. A. jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį su joje esančia pastatų dalimi, adresu: (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai (b.l. 11). 2015-09-10 notarės J. R. pažyma patvirtina, kad po P. A. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties Kauno miesto 6-ajame notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (b.l. 13). Nekilnojamojo turto registro duomenimis P. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas ¼ dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¾ dalys pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16). Gyventojų registro tarnybos duomenimis P. A. mirė našliu, turėjo dukras pareiškėją H. N. bei I. A., kuri mirusi (b.l. 17). 1981-07-18 pareiškėja sudarė santuoką su A. N., kuri nutraukta 1990-07-24 (b.l. 9).

Įstatymas numato, jog paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipęsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu (CK 5.51 str. 1 d.). Sutinkamai su CK 5.50 str. 1 d., neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmęs jį visą. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Po tėvo P. A. mirties, pareiškėja ir palikėjo testamentinė įpėdinė H. R. N. CK 5.50 str. nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po P. A. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė.

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos ir jos atstovės, liudytojos V. B. paaiškinimus darytina išvada, jog pareiškėja H. R. N. iki ir vėliau po tėvo P. A. mirties gyveno, jam priklausiusioje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), o po jo mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais minėtą visą nekilnojamąjį turtą, valdė kaip savininkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja H. R. N. po tėvo P. A. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 str.). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad H. R. N. po tėvo P. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1 d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – ši suma iš pareiškėjos nepriteistina bei neišieškotina (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 443 str., 448 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos H. R. N. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja H. R. N. gim. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P. A. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.