- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-30
- Bylos Nr.
- TS-132-564/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00107-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- R. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 5 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-1203 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis R. G. prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 5 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-1203 ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad Komisijos priimtame nutarime nurodytos aplinkybės yra pagrįstos prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais. Minėtos aplinkybės kartojasi galima sakyti visuose ankstesniuose Komisijos nutarimuose, kuriais nebuvo tenkinti nuteistojo prašymai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, nutarime nurodyti Komisijos motyvai yra formalūs, deklaruojamojo pobūdžio ir iš esmės nepagrįsti. Komisijos nutarimas negali būti teisėtu ir pagrįstu, nes Komisija svarstydama jo prašymą visiškai neatsižvelgė į jį charakterizuojančių aplinkybių visumą, o vertino, galima sakyti, tik vieną jį iš neigiamos pusės charakterizuojančią aplinkybę, tai kad jis yra baustas drausmine tvarka, nors nuobaudos šiuo metu yra negaliojančios. Skunde nurodoma, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis jau beveik metai laiko nėra padaręs jokio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo, kad bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 8 kartus skatintas. Skunde nurodyta, jog būdamas pataisos įstaigoje, nuteistasis verčiasi individualia veikla – meninės kūrybos veikla, realizuodamas savo nutapytus paveikslus. Iš gaunamų pajamų dengia turimą įsiskolinimą. Išėjęs į laisvę taip pat bus įdarbintas (duomenys neskelbtini). Nuteistojo manymu, šios aplinkybės pagrįstai leidžia tikėti, jog probacija jo atžvilgiu bus sėkminga. Taip pat skunde teigiama, jog nuteistasis palaiko stiprius socialinius ryšius su šeima ir kitais asmenimis. Išėjęs laisvę turės kur gyventi. 2021-01-28 Komisjai netaikius lytinio paleidimo ir nustačius nuteistajam rekomendacijas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, jis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių, dengė ieškinį. Dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų valdymo“ programoje, nes į šią programą nuteistasis nebuvo priimtas dėl didelio kiekio nuteistųjų dalyvavimo. Nurodo, jog jis yra įrašytas į laukiančiųjų sąrašą. Nusikalstamo elgesio rizika žema. Nuteistais nurodo, jog bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, todėl tai yra dar vienas pagrindas spręsti, kad netinkamas jo elgesys nesikartos, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija visiškai nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtomis rekomendacijomis dėl lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokuroras nurodė, jog atsižvelgiant į Komisijos nutarime nustatytus faktus, socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, nuteistojo skunde nurodytus argumentus, darytina išvada, kad Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Susipažinus su nuteistąjį charakterizuojančia medžiaga, jo elgesiu bausmės atlikimo metu. nusikalstamo elgesio vertinimų rezultatais, siekiu atlyginti turimus finansinius įsipareigojimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis R. G. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo R. G. skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia Komisijos nutarime nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus Baudžiamojo kodekso XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Nustatyta, jog nuteistasis teistas 2018-05-28 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 265 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo 5 metams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2017-07-07 nutartimi paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. 2020-04-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2018-05-24 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir R. G. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su 2017-07-07 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai 4 mėnesiai ir 8 dienos.
Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, nurodyti tik formalūs, deklaratyvus motyvai dėl to naikintinas, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisijos nutarimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas ir nekeliantis jokių abejonių. Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą.
Komisijos nutarime aiškiai nurodyti argumentai, kuriais vadovaudamasi Komisija nusprendė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, t. y. kad per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis 9 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nuros nuobaudos ir negaliojančios, tačiau įvertinta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Taip pat, Komisija atsižvelgė į tai, jog dar du kartus nuteistajam nuobaudos nebuvo skiriamos, buvo apsiribota pokalbiu. Paskutinis pažeidimas padarytas 2020-06-22. Nutarime nurodyta, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu neprisipažino. Anksčiau nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, bausmės vykdymo atidėjimo metu asmuo yra pažeidęs teismo skirtus įpareigojimus ir grąžintas į laisvės atėmimo vietą. Pasak Komisijos, šios aplinkybes rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Nutarime nurodoma, kad kriminalinė nuteistojo istorija leidžia manyti, jog kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu ir nors žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau menkina ir mano, kad neturėdavo kito pasirinkimo. Komisijos nuomone, nuteistasis ne visada pasielgia apgalvotai, tam tik situacijose jam būdingas impulsyvus elgesys. Taip pat remiantis nuteistojo kriminaline istorija, elgesiu viso bausmės atlikimo metu galima teigti, kad nuteistasis ne visada linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, spręsdamas savo problemas ne visada renkasi tinkamus sprendimo būdus.
Kaip matyti iš priimto nutarimo, Komisija aptarė nustatytas nuteistąjį apibūdinančias ir charakterizuojančias aplinkybes, įvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rodmenis ir jų kitimą bausmės atlikimo metu. Komisija įvertino, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika iš vidutinės tapo žema.
Iš asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas, tačiau ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai, ankstesnių teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai – pabrėžtina, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nuteistajam ankščiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, bausmės vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistasis pažeidė teismo skirtus įpareigojimus, dėl ko buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis 9 kartus baustas drausmine tvarka, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Juo labiau, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius), gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką), lėšų tvarkymas ir pajamos (lėšų trūkumą laisvėje spręsdavo nusikalstamu elgesiu) yra kriminologiniai veiksniai, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisijos nutarime nurodyti motyvai yra tokie patys kaip ir ankstesniuose nutarimuose. Tačiau teismas pažymi, jog nuteistojo elgesys ir visos kitos jį charakterizuojančios aplinkybės, kurios buvo ankstesnių svarstymų metu, iki šio svarstymo nėra kardinaliai pakitę. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis turi įsiskolinimą, kurios suma nėra labai didelė, tačiau per beveik 9 metus atliekamos laisvės atėmimo bausmės, nuteistasis iš 1378,58 Eur atlygino tik 112,17 Eur, nors pats nuteistasis skunde nurodo, jog verčiasi individualia veikla, iš gaunamų pajamų dengia įsiskolinimą. Taip pat nuteistasis pabrėžia, jog šiuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Bylos duomenimis, nuteistasis paskutinį kartą buvo skatintas 2020-01-23. Kad Komisija nutarimuose nurodo tas pačias aplinkybes, negali būti pagrindu naikinti priimtą nutarimą, kadangi nutarimuose nurodomos aplinkybės iš esmės nesikeičia, o naujų teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių atsiradimą gali įtakoti tik pats nuteistasis.
Nors nuteistasis ir skatintas 8 kartus, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, užsiima individualia veika, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo skunde nurodyta Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Minėtos rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėtas skundo argumentas, dėl to jog Komisija nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų, yra visiškai nepagrįstas.
Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai ,jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, ankstesnių bausmių vykdymu, kriminologiniais veiksniais, negalima teigti.
Iš skundžiamo Komisijos nutarimo turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių nuteistojo lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. G. skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.