Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės ir Gintaro Čekanausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl administracinio akto panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl 2016-02-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-241 dalies, kuria pareiškėjui priklausantys statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2016 metų sąrašą (toliau – Sąrašas) pagrįstumo ir teisėtumo (b.l. 168-169).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (3 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008-12-18 sprendimu Nr. T-624 patvirtintas Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Statinių aprašas), kuris reglamentuoja Sąrašo sudarymo ir keitimo tvarką bei procedūras. Statinių aprašas parengtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu ir Statybos įstatymu (Statinių aprašo 1 punktas). Statinių aprašas yra skirtas nustatyti statinius ir patalpas, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra apleisti, arba neprižiūrimi, įvertinti savininkų veiksmus dėl šių objektų naudojimo, priežiūros, būklės gerinimo (Statinių aprašo 2 punktas).

Statinių aprašo 4 punkte numatyta, kad į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Sąrašą gali būti įrašytas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris atitinka vieną arba kelis šių kriterijų: statinių ir patalpų angos (durys, langai) yra užkaltos ar kitaip uždengtos, užrakintos ir ilgą laiką neatidaromos, patalpos yra tuščios, netvarkomos, neprižiūrimos (4.1. p.); statiniai ir patalpos naudojami ne pagal nustatytą nekilnojamojo turto paskirtį, nėra veiklos, atitinkančios nekilnojamojo turto paskirtį, buvimą patvirtinančių požymių (4.2. p.); statiniai ir patalpos apleisti arba netvarkomi, t. y. apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti ir netvarkomi, apleisti, neprižiūrimi arba neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo keliamų reikalavimų (4.3. p.). Taigi, Statinių aprašas numato tris alternatyvias situacijas, kurioms esant objektai yra įrašomi į Sąrašą: 1) nekilnojamas turtas yra nenaudojamas; 2) naudojamas ne pagal paskirtį; 2) arba neprižiūrimas (apleistas).

Šio ginčo įrodinėjimo dalykas – nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini)Kaunas, būklė. Kitaip sakant, ar nekilnojamasis turtas – statiniai atitinka Statybą ir statinių priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus kriterijus. Siekiant nustatyti, ar atsakovas pagrįstai įrašė pareiškėją į sąrašą subjektų, kurių nekilnojamasis turtas yra neprižiūrimas (apleistas), netvarkomas būtina įvertinti įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius ginčo statinių būklę. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė Statybos rangos sutartį Nr. PR-2016-03-24/1, suvestines ir lokalines sąmatas, 2013-09-09 Rašytinį pritarimą statinio projektui (b.l. 13-40), Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus bei fotonuotraukas (b.l. 124-140, 154-167, 177-188), kurie, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys ginčo statiniai atitinka statinio esminius reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo pateiktose fotonuotraukose bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose konstatuotos faktinės aplinkybės ir ginčo statinių būklė 2016-06-17, 2016-09-12 bei 2016-11-05, t.y. jau po ginčijamo įsakymo priėmimo, todėl šioje situacijoje, kolegijos nuomone, esminės reikšmės ginčijamo įsakymo pagrįstumui ir teisėtumui neturi ir kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Byloje pateiktas 2016-01-04 Petrašiūnų seniūnijos raštas N. 13-9-2 (b.l. 84-85), fotonuotraukos (b.l. 94-106), kuriose nurodyta vaizdo fiksavimo data (2015-12-28 – 2015-12-29), taip pat ginčo statinių Nekilnojamo turto registro išrašai (b.l. 86-93) neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomų statinių sienos trupančios, plytos ištrupėję, langai išdaužyti, kai kurie pastatai apskritai fasadų net neturi. Pareiškėjo motyvas, jog šiuo atveju Statinių aprašo 4.3 punkte numatytasis pagrindas ginčo statiniams netaikomas, kadangi pareiškėjas turi 2013 metais išduotą statybą leidžiantį dokumentą paprastajam remontui bei 2016-03-24 sudarė Rangos sutartį stogo remonto darbams, yra nepagrįstas. Pareiškėjas jau tris metus turi statybą leidžiantį dokumentą pastatų (duomenys neskelbtini)paprastajam remontui ir griovimui, tačiau šių pastatų neremontuoja (tai paneigiančių įrodymui teismui nepateikė), o 2016-03-24 sudaryta Rangos sutartis visiškai kitur esantiems statiniams (V(duomenys neskelbtini)) (b.l. 13-27).

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini)esantiems pastatams (lB4b, 3F4p, 5Hlp, 6Hlp, 9B3p, 13Flg, 14Hlp, 15Blp, 16Elp, 18H0b, 8G3bp) Kauno miesto savivaldybės administracija 2013-09-09 išdavė Rašytinį pritarimą paprastojo remonto darbams pastatų viduje (b.l. 38-40), tačiau byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog iki ginčijamo įsakymo priėmimo dienos remonto darbai pastatų viduje ar išorėje buvo atliekami. Kaip matyti iš Nekilnojamo turto registro duomenų, pareiškėjo 4 nuosavybės teise valdomiems statiniams (kepykla 4Glb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kepykla 11Glb, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kepykla 2G3bp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis 12F2b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ginčo sklype buvo išduotas statybos leidimas atlikti keturių pastatų rekonstrukciją 2008-12-17 Nr. 38-4 NR 174-107, nuo šio leidimo (kuris nėra paprastajam remontui) išdavimo yra praėję daugiau nei 7 metai, tačiau pareiškėjas šių statybos darbų nėra atlikęs. Nekilnojamojo turto registre šių statinių kadastro duomenų nustatymo data yra 1995-03-30, pareiškėjas kitų duomenų apie teisėtus statybos ar rekonstrukcijos darbus nuo paskutinio kadastro duomenų fiksavimo datos nepateikė (b.l. 86-93). Taigi, ginčo statiniai į Sąrašą pagrįstai buvo įtraukti Statinių aprašo 4.3. punkto pagrindu, kadangi yra apgriuvę, apleisti ir netvarkomi.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, ne tik žinodama, jog pareiškėjas faktiškai ėmėsi veiksmų statinių būklei pagerinti, bet ir yra saistoma tarp jos ir pareiškėjo 2015-12-07 administracinėje byloje sudarytos Taikos sutarties nuostatų, neturėjo pagrindo pareiškėjui priklausančius statinius įtraukti į Sąrašą. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas ir atsakovas 2015-12-07 sudarė Taikos sutartį Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. Nr. 1-4070-644/2015, kurioje ginčas kilo dėl pareiškėjo valdomo žemės sklypo įtraukimo į Nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2015 m. sąrašą (b.l. 48-50). Tačiau nei šios sutarties turinys, nei jos 2 ir 5 punktai (kaip nurodoma skunde), nepatvirtina, jog atsakovas yra pripažinęs, kad pareiškėjas tinkamai prižiūri ar tvarko ginčo statinius 2015 metais. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas nėra pilnai ir tinkamai įvykdęs 2015 m. Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (pagrindžia pateiktas Pertrašiūnų seniūnijos raštas dėl neuždengtų šulinių bei fotonuotraukos (b.l. 109-118)). Bet kokiu atveju, pareiškėjo laisvanoriški įsipareigojimai iki 2017-01-01 uždengti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius pastatus specialiais tentais (konservuoti statybą teisės aktų nustatyta tvarka) arba pradėti šių pastatų rekonstrukcijos arba griovimo darbus teisės aktų nustatyta tvarka, niekaip nepaneigia nurodytų pastatų nepriežiūros, apleistų statinių fakto, taip pat kartu neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos šiuos statinius tinkamai prižiūrėti, kad jie ne tik nedarkytų miesto vaizdo, bet ir nekeltų pavojaus visuomenei. Pažymėtina, kad ir nustatytas Taikos sutartyje terminas netrukdė ir netrukdo tinkami prižiūrėti pastatus. Taigi, atsakovas, priimdamas ginčijamą įsakymą, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir dokumentus, vadovavosi objektyviais įrodymais ir duomenimis, kurių pareiškėjas nepaneigė.

Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti ir įvertinti ar Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas bei Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems teisės aktams.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, norminis administracinis aktas yra viena iš norminių teisės aktų rūšių (greta įstatymų ir kitų teisės aktų). Norminis teisės aktas yra teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Teisės aktų priskyrimas norminių teisės aktų grupei administracinių bylų teisenoje lemia jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką ir kartu apibrėžia administracinių teismų kompetenciją tiriant konkretaus administracinio akto teisėtumą. Tiriant norminio administracinio akto teisėtumą nesprendžiamas pažeistų subjektinių teisių gynimo klausimas, o tik siekiama išsiaiškinti, ar norminis administracinis aktas neprieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Taigi, bylų dėl norminių administracinių aktų nagrinėjimo proceso paskirtis yra ne pažeistų subjektinių teisių apsauga, o abstrakti viešojo administravimo subjektų veiklos, priimant norminius administracinius aktus, teisėtumo kontrolė. Dėl šios priežasties administracinių teismų kompetencija, nagrinėjant bylas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, yra aiškiai apibrėžta įstatyme ir plečiamai neaiškintina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008).

Norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo speciali procesinė tvarka administracinių bylų teisenoje nulemia ir pareiškimų, kuriais kreipiamasi dėl administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, turiniui keliamų reikalavimų specifiškumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio pareiškimuose pareiškėjo pozicija dėl norminio teisės akto (jo dalies) teisėtumo, jo atitikties įstatymui pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta labai aiškiai, nedviprasmiškai, pareiškime turi būti išdėstyti išsamūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad norminis administracinis teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui. Pareiškime ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį įstatymui pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo reiškiamą abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms įstatymo nuostatoms abejojama.

Pažymėtina, kad tokios praktikos, vertinant abstraktaus pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą turiniui keliamus reikalavimus, laikosi ir Lietuvos Vyriausias administracinis teismas. Administracinėje byloje Nr. A442-2427/2011 LVAT pažymėjo, jog pareiškėjas, kreipdamasis į administracinį teismą su pareiškimu ištirti savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumą ir argumentuodamas savo nuomonę dėl atitinkamo norminio administracinio akto galimo prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik abstrakčiu tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškime nėra pateikta aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašo (punktai nenurodyti) atitikties Žemės mokesčio įstatymo (straipsniai nenurodyti) nuostatoms. Minėtame pareiškime iš esmės yra tik pacituotos atitinkamo savivaldybės norminio akto punktų nuostatos. Pareiškime siaura apimtimi išdėstyti abstraktūs samprotavimai neišreiškia aiškios, konkrečios, logiškos ir nuoseklios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Taigi, pareiškėjo pozicija dėl prieštaravimų tarp nurodytų teisės aktų nepagrįsta teisiniais motyvais, apsiribojant vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ir teiginiais. Kolegijos nuomone, tokio turinio pareiškimas negali būti laikomas kaip pagrįstas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais ir pagal jį tinkamas administracinės bylos dėl savivaldybės norminio administracinio akto teisėtumo išnagrinėjimas administraciniame teisme nėra įmanomas, todėl prašymas atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šioje ginčo situacijoje Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo nuostatos nėra taikomos ir šis aprašas nėra niekaip susijęs su nagrinėjama byla (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p., 4 p.).

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamo 2016-02-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-241 dalis, kuria pareiškėjui priklausantys statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2016 m. sąrašą, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.