Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 kl. išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta Pravieniškių II k., Kaišiadorių rajonas, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. G. 2006 m. liepos 26 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), J. N. bute, nuomojamajame kambaryje, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju V. M. metu, tyčia smogė kumščiu pusiau sėdimoje padėtyje buvusiam V. M. į galvą ir vieną kartą dūrė peiliu į kairę galvos pusę, padarydamas kairės veido pusės odos įdrėskimą nuo smilkinio iki kaklo požandikaulinio trikampio srities, bei durtinį-pjautinį galvos kairės pusės sužalojimą su kiauryminiu kaukolės pamato ir galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties pažeidimą. Dėl to po kietuoju smegenų dangalu išsiliejo kraujas, kuris spaudė smegenis, supūliavo žaizda ir išsivystė pūlingas meningoencefalitas ir 2006 m. liepos 29 d., apie 09 val. V. M. mirė.

Kaltinamasis P. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu iš esmės prisipažino visiškai ir parodė, kad minėtame bute gyveno jis su mama, nes šį butą nuomojosi. Kartu gyveno ir S. M.. Kartais ateidavo ir jo sūnus V., R. M. ir P.. Tą vakarą jis parėjo apie 01 val. Bute buvo visi paminėti asmenys ir girtavo.Jo mama buvo truputį išgėrusi, jis pats buvo blaivus. Tuo metu, kai kambaryje buvo S. M. ir V. M., o kiti buvo virtuvėje, mama paprašė S. M., kad šis duotų valgyti. S. M. spyrė mamai. Jis liepė S. M. ramintis, tada V. M. , gulėdamas taip pat spyrė jo mamai į šoną ir atsistojo. Tuomet jis kumščiu sudavė V. M. jam į galvą , pastūmė ir šis nuvirto ant lovos. Kai V. M. atsisėdo, jis paėmęs nuo stalo atlenkiamą peiliuką dūrė jam i galvą. Kur dūrė, nežiūrėjo. Jis tik gynė savo mamą, buvo supykęs. Peiliu dūrė sėdinčiam. Peiliuką pasiėmė nuo stalo, kuris buvo apie1,5 m. nuo lovos. Peiliuką jis numetė kambaryje ir išėjo. Išėjęs iškvietė greitąją medicininę pagalbą, nes matė, kad V. M. bėga kraujas. Tačiau V. M. buvo sužalotas nestipriai, sąmonės praradęs nebuvo.Ant V. M. veido buvo mėlynės nuo ankstesnių sumušimų. Sekančią dieną jis V. buvo sutikęs, kalbėjosi, šis jautėsi gerai. Žaizda buvo užklijuota pleistru. Dar sekančią dieną taip pat buvo jį sutikęs. Jis jau jautėsi blogai, mažai kalbėjo. Jis liepė V. eiti į ligoninę, tačiau šis nėjo. Jis nenorėjo nužudyti V., mano, kad dėl jo mirties kalti gydytojai. Jis tik gynė savo mamą.

Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu nebuvo visiškai nuoseklūs. 2006-12-13 apklausiamas kaip įtariamasis jis nurodė, kad kilus konfliktui tarp jo mamos ir S. M., jis sudavė kumščiu sėdinčiam V. M., o po to pastarajam nugriuvus ant lovos, smogė peiliu (t. 1 b. l. 102-103).2006-12-18 papildomai apklausiamas kaip įtariamasis jis jau nurodė, kad V. M. buvo atsistojęs, artėjo prie jo mamos užsimojęs kumščiu, tuomet jis pastarąjį pastūmė, šis atsisėdo ant lovos ir tada jis kumščiu sudavė jam į galvą (t. 1 b. l. 105). 2006-08-02 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu jis nurodė, kad smogė kumščiu V. M., kai šis buvo nugriuvęs veidu ant lovos (t. 1 b. l. 106-109). Nusikalstamos veikos kvalifikacijai šios aplinkybės įtakos neturi, tačiau tai rodo kaltinamojo siekimą sušvelninti savo padėtį bandant įrodyti, kad V. M. iš tiesų kėlė grėsmę. Tačiau ši aplinkybė nepasitvirtino. V. M. po kaltinamojo suduoto smūgio į galvą neatliko jokių agresyvių veiksmų, netgi, kaip teigia pats kaltinamasis, nesigynė. Tačiau kaltinamasis tuojau paėmęs peilį, bei atlenkęs jo geležtę, smogė jam į galvą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis S. M. patvirtino parengtinio tyrimo metu duotus parodymus, kad konfliktas tarp jo ir D.V. G. kilo kambaryje ar dėl cigarečių, ar dėl maisto jis neprisimena. Teigia, kad kaltinamasis pardėjo mosuoti peiliu prieš jį, o tada, kai atsistojo V. M. ir bandė iš jo atimti peilį, smogė jam peiliu.

Šiuos nukentėjusiojo parodymus kolegija vertina kritiškai. Akivaizdu, kad įvykio metu jis buvo girtas, nes namuose buvo girtaujama. Pats kaltinamasis parodė, kad po to, kai sudavė į galvą V. M., iš karto paėmęs ir atlenkęs peiliuką, smogė jam juo į galvą. Smogė tuomet, kai V. M. dar nebuvo spėjęs atsistoti. kaltinamojo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes.

Liudytoja D.V. G. parodė, kad ji su savo sūnumi nuomojosi butą, kuriame gyveno kartu su S. M., G. P.. Jos santykiai su S. M. buvo artimi. Tą dieną ji parėjo kartu su sūnumi apie 24 val. 30 min. S. M. jau girtavo ir buvo stipriai girtas.Ji iki įvykio negėrė. Išgėrė tik tuomet, kai V. M. išvežė į ligoninę. S. M. prie visų norėjo ją išprievartauti, sagstė jos kelnes prie jos vaiko. S. M. spyrė jai į pilvą, tada jos sūnus puolė jos ginti, o V. M. liepė nesikišti. V. M. stovėjo ir P. jį pastūmė. Šis nugriuvo ant žemės. Tada P. pasiėmė peiliuką, ji sakė sūnui neimti peilio, tačiau šis nepaklausė. P. norėjo peiliu suduoti S. M., tačiau pateikė V..

Kolegija kritiškai vertina šios liudytojos parodymus, kuriuos kategoriškai paneigia ir pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad tą vakarą ji gėrė vyną, dėl ko kilo konfliktas su S. M. ji neprisimena. Jis keikėsi, kabinėjosi, spyrė koja. V. M. ją taip pat įžeidinėjo ir sūnus puolė jos ginti. Paėmęs peiliuką smogė juo V. į galvą. Prieš tai jis kumščiu dar smogė V. į pakaušį (t. 1. b. l. 72-73, 74-75). Šios liudytojos parodymų pakeitimą teisme, kolegija vertina kaip siekimą palengvinti kaltinamojo padėtį. Dėl šios priežasties ir atsirado versija, kad buvo bandoma ją išžaginti asmens, su kurio ji ir gyveno.

Liudytojas G.P. taip pat parodė, kad S. M. „ lindo“ prie P. mamos, tai yra, norėjo ją pabučiuoti. Dėl to kilo P. konfliktas su Vitalijumi. Jie mušėsi, V. spardė P. S. M. taip pat spyrė P.. Tą vakarą jis pats buvo girtas.

Ikiteisminio tyrimo metu šio liudytojo parodymai buvo kitokie. Tačiau kolegija šių parodymų netyrė ir nutraukė liudytojo apklausą, nes šio liudytojo apklausa buvo komplikuota dėl tam tikrų šio liudytojo asmeninių savybių. Akivaizdi buvo liudytojos G. įtaka šio liudytojo parodymams, o dėl jo asmeninių savybių, apklausą tęsti buvo netikslinga. Beje, tiek liudytojos G., tiek šio liudytojo teisme duotų parodymų, nepatvirtino pats kaltinamasis.

Kolegija šių liudytojų parodymus vertina tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kolegija nesiremia ir nevertina liudytojo R. M. parodymų, nes jis neįgalus, jo parodymai padriki, jis nurodo tokias aplinkybes, kurių nepatvirtina niekas.

Kolegijos nuomone, teisingausius parodymus davė kaltinamasis, o šie liudytojai gyvena asocialų gyvenimą. Palangos mieste jie elgetavo, apsimetinėjo aklais, rinko butelius, girtavo. Jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, buvo nenuoseklūs. Jie negalėjo paaiškinti parodymų pakeitimo priežasties.

Liudytoja A. G. patvirtino tą aplinkybę, kad jai dirbant Palangos ligoninėje, bei gavus iškvietimą, ji nuvyko ir suteikė pirmąją medicininę pagalbą V. M.. Jis buvo nuvežtas į chirurgijos skyrių.

Liudytojas B. K. parodė, kad jo budėjimo metu, į chirurgijos skyrių buvo atvežtas V. M.. Jis ligonį apžiūrėjo. Jam buvo padaryta žaizda smilkinio srityje. Jis apžiūrėjo žaizdą, apiplovė ir užsiuvo. Daugiau jokių tyrimų nedarė. Kai pirštu tikrino žaizdos gylį, nenustatė, kad ji kiauryminė. Jam buvo liepta ateiti kitą dieną žaizdos perrišimui, kreiptis, jeigu pablogės sveikata, tačiau šis niekur nesikreipė.

Iš 2007-04-02 Komisinės ekspertizės akto Nr. EM 33/07 (03) nustatyta, kad V. M. mirė nuo durtinio-pjautinio galvos sužalojimo su kiauryminio kaukolės pamato ir galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties pažeidimu, bei kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu, išsiliejusiam kraujui suspaudus galvos smegenis, supūliavus žaizdai ir išsivysčius pūlingam meningoencefalitui. 2006-07-22 V. M. padaryti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo (t. 2 b. l. 47-49). Šis ekspertizės aktas neprieštarauja 2006-08-01 Specialisto išvadai Nr. M 746 / 06 (03)) (t. 1 b. 35-42).

Iš 2006-11-02 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 205/2006 nustatyta, kad P. G. nusikaltimo padarymo metu jokia psichine liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo, neserga ir šiuo metu. Jis nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti. Tą padaryti gali ir šio metu ( t. i b. l. 148-149).

Iš 2006-07-29 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad V. M. kūnas buvo rastas (duomenys neskelbtini) ( t. 1 b. l. 4-5).

Iš 2006-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta vieta, kur buvo sužalotas V. M. (t. 1 b. l. 9-10).

Surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Kadangi kaltinamasis tyčia smogė peiliu nukentėjusiajam į galvą, padarydamas sužalojimus nurodytus nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis smogdamas peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą-galvą, suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau leido tokiems padariniams kilti. Taigi nužudymas padarytas netiesiogine, nekonkretizuota tyčia. Jis buvo abejingas pasekmėms, todėl už jas atsako.

Kaltinamojo nusikalstama veika negali būti kvalifikuojama nei kaip padaryta labai susijaudinus, nei kaip nužudymas, padarytas peržengus būtinosios ginties ribas. Kaltinamasis gyveno su motina, kurios sugyventinis buvo S. M.. Buvo gyvenama asocialiai, girtaujama. Tokie konfliktai būdavo dažni, todėl negalima teigti, kad kilus konfliktui, kaltinamasis labai susijaudino. Nebuvo peržengtos ir būtinosios ginties ribos, nes nukentėjusysis jokios realios grėsmės nekėlė, o kaip teigia pats kaltinamasis, jis net nesigynė. Be to, konfliktas kilo tarp S. M. ir kaltinamojo mamos, o P. G. smogė kumščiu ir peiliu V. M., kuris jokios realios grėsmės nekėlė, nebuvo konflikto iniciatorius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nėra objektyvių įrodymų, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo girtas ir tai neabejotinai įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, nes jis pagrįstas. Iš kaltinamojo priteistinos ir proceso išlaidos (BPK 103 str.).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę. P. G. yra jauno amžiaus, nusikaltimą padarė būdamas nepilnamečiu, todėl jam taikomos BK 91 str 3 d. bausmių skyrimo taisyklės. Jis anksčiau neteistas, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, įsidarbino, nori atlyginti padarytą žalą. Tačiau padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmės yra negrįžtamos, buvo nužudytas jaunas žmogus. Taip pat atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo asmenybę. Po įvykio jam iš tiesų nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba. Pats savo sveikata jis taip pat visiškai nesirūpino. Tai neabejotinai nustatyta šioje byloje. Ir nors tai neatleidžia kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, į šias aplinkybes, skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama. Atsižvelgiant į visas aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 91 str. 3 d., mažesnė negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 301-303 str.

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str.1 d. ir remiantis BK 91 str. 3 d. nuteisti šešeriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime būtą laiką nuo 2006-07-31 iki 2007-05-09.

Kardomosios priemonės nekeisti.

Iš P. G. Valstybinei ligonių kasai priteisti 46 Lt. gydymo išlaidų ir 217.10 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.