- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-3-417-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00240-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Saulius Gintaras Vaičiūnas, Saulius Vaičiūnas
Pranešėjas Eduardas MaškevičiusTeisėja Adolfina Simaitienė Baudž. byla Nr. 1A-3-417/2014 Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00240-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.29.1.; 1.2.29.3.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
nutartis
2014 m. balandžio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalį (6 nusikalstamos veikos) ir nuteistas:
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto antspaudo įgijimo) – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
dėl 2011-08-22 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – l metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl 2011-08-30 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – l metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Dėl 2011-10-25 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – l metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Dėl netikro dokumento, kurio Nr. b/N2, pagaminimo ir panaudojimo bei neteisėtai įgyto antspaudo panaudojimo:
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo;
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – l metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (4 veikos – 2011-08-22, 2011-08-30, 2011-10-25, Nr. b/N2), bei bausmės, paskirtos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (neteisėtas antspaudo įgijimas), BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-01-20 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo), 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-02-13 netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo) subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-09-07 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-02 nuosprendžiu, jas visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo ir 86 MGL (10 750 Lt) dydžio bauda.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 8 punkto nuostatas, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. nuteistas už tai, kad jis, pasitikėjimo būdu pasisavinęs duomenys neskelbtini ntspaudą, pagamino netikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, pagamino netikrą dokumentą bei šį dokumentą panaudojo, būtent: J. S. 2004 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš duomenys neskelbtini (toliau – duomenys neskelbtini) valdybos pirmininko B. G., laikinai gavęs duomenys neskelbtini antspaudą tam, kad perduotų jį visuotiniam duomenys neskelbtini susirinkimui, įgijo jam patikėtą juridinio asmens duomenys neskelbtini antspaudą „duomenys neskelbtini“, kurio pareikalavus neperdavė duomenys neskelbtini atstovams ir taip, neturėdamas teisėto pagrindo, jį laikė.
Be to, J. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2011-08-22 duomenys neskelbtini pirmininko J. S. raštą „Dėl informacijos gavimo“, kurio Nr. duomenys neskelbtini, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas duomenys neskelbtini nariu, prisistatė duomenys neskelbtini pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs duomenys neskelbtini antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „duomenys neskelbtini“ ir 2011-08-22 netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.
Be to, J. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2011-08-30 duomenys neskelbtini pirmininko J. S. raštą „Dėl viešojo intereso gynimo“, Nr. P/11/VIII-37, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas duomenys neskelbtini nariu, prisistatė duomenys neskelbtini pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs duomenys neskelbtini antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „duomenys neskelbtini“ ir 2011-08-30 netikrą dokumentą pateikė Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.
Be to, J. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2011-10-25 duomenys neskelbtini pirmininko J. S. raštą Nr. R/11/X-51, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas duomenys neskelbtini nariu, prisistatė duomenys neskelbtini pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs duomenys neskelbtini antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „duomenys neskelbtini“ ir 2011-10-25 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apygardos prokuratūrai.
Be to, J. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – duomenys neskelbtini pirmininko J. S. raštą, kurio Nr. b/N2, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y., nebūdamas duomenys neskelbtini nariu, prisistatė duomenys neskelbtini pirmininku bei neturėdamas teisėto pagrindo, t. y. pasitikėjimo būdu pasisavinęs duomenys neskelbtini antspaudą, patvirtino minėtą raštą juridinio asmens antspaudu „duomenys neskelbtini“ ir 2011-10-28 pateikė šį netikrą dokumentą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Be to, J. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012-01-20 duomenys neskelbtini pirmininko J. S. prašymą „ Dėl organizacijos spaudo aplinkybių“, kurio Nr. D/9.2-12/1-1, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas, prisistatė duomenys neskelbtini pirmininku ir 2012-01-20 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.
Be to, J. S. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrą dokumentą – 2012-02-13 duomenys neskelbtini pirmininko J. S. skundą „Dėl prokurorės 2012-01-24 nutarimo panaikinimo“, kurio Nr. D/9.2-12/2-1a, jame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nebūdamas prisistatė duomenys neskelbtini pirmininku ir 2012-02-13 pateikė šį netikrą dokumentą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnyje numatytais pagrindais – išteisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad baudžiamasis procesas pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant kaltinamojo akto surašymu vyko suinteresuotai bei šiurkščiai pažeidžiant jo, J. S., procesines teises bei pažeidžiant teises į kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, nenustatytos bylos faktinės aplinkybės, neatsižvelgta į esmines įstatymų nuostatas bei kitas svarbias aplinkybes. Dėl to buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis, kuris turi būti panaikintas.
Apeliantas J. S. nurodo, kad dėl objektyvių aplinkybių jis neturi galimybių samdyti laisvai praktikuojančio advokato, todėl yra priverstas naudotis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikiamomis paslaugomis. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Klaipėdos VGTPT) neužtikrina tinkamos antrinės teisinės pagalbos teikimo, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įstatymo nustatyta tvarka jis negalėjo pasinaudoti realia ir tinkama antrine teisine pagalba. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje 30-2-00240/2011 buvo pradėtas 2011 m. Klaipėdos VGTPT 2011-11-05 Nr. (1.31)-TPA-1769/2011 sprendimu paskyrė advokatą A. Lekstutį atstovauti jam šioje baudžiamojoje byloje. Dėl jam nežinomų priežasčių advokatas A. Lekstutis buvo pakeistas, todėl teisinės paslaugos jam suteiktos nebuvo. Klaipėdos VGTPT 2011-11-23 Nr. (1.31)-TPC-92/2011 sprendimu buvo paskirtas Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos VGTPT advokatas A. Kvaščevičius, kuris taip pat dėl jam nežinomų priežasčių buvo pakeistas, todėl teisinės paslaugos jam suteiktos taip pat nebuvo. Klaipėdos VGTPT 2011-12-19 Nr. (1.31)- (duomenys neskelbtini)2011 sprendimu buvo paskirtas advokatas A. Surblys, kuris iš dalies teikė antrinę teisinę pagalbą, bet nutraukus antrinės teisinės pagalbos sutartį, antrinės teisinės pagalbos teikimas taip pat buvo nutrauktas. Esant tokioms aplinkybėms buvo užbaigtas ikiteisminio tyrimo procesas, jam neturint gynėjo ir neatlikus reikiamų procesinių veiksmų byloje.
Apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidarė analogiška situacija. Klaipėdos VGTPT 2012-08-28 Nr. (1.31)-TPC-51/2012 sprendimu paskyrė advokatą R. Kersnauską atstovauti jo interesams teisiamajame procese, bet dėl jam nežinomų priežasčių advokatas byloje neatstovavo. Taigi nesant gynėjo byla buvo išnagrinėta ir jis buvo pripažintas kaltu. J. S. teigia, jog jis neturėjo kompetencijos tinkamai sau atstovauti, todėl tapo aišku, kad jam būtina kvalifikuota teisinė pagalba apeliaciniame procese. Klaipėdos VGTPT 2012-12-20 Nr. (1.31)-TPA-1976/2012 sprendimu antrą kartą buvo paskirtas advokatas R. Kersnauskas atstovauti jam apeliaciniame procese. Nurodo, kad tik gavęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis žodžiu kreipėsi į advokatą R. Kersnauską dėl apeliacinio skundo surašymo, o 2013 m. sausio 3 d. pateikė advokatui rašytinį pranešimą, kad būtų surašytas apeliacinis skundas. Kaip paaiškėjo vėliau, advokatas R. Kersnauskas informavo Klaipėdos VGTPT, kad jis antrinės teisinės pagalbos apeliaciniame procese neteiks. Klaipėdos VGTPT 2013-01-17 Nr. (1.31)-TPC-6-13 sprendimu pakeitė advokatą R. Kersnauską ir paskyrė advokatą Saulių Gintarą Vaičiūną teikti jam antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese. Tik 2013 m. birželio 11 d. buvo užbaigtas procesinių dokumentų paruošimas. Išdėstytos aplinkybės, apelianto teigimu, akivaizdžiai patvirtina, kad iš esmės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje jis gynėjo neturėjo. Dėl to buvo šiurkščiai pažeistos jo pagrindinės procesinės teisės, pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Apelianto J. S. teigimu, skundžiamame nuosprendyje klaidingai konstatuota aplinkybė, kad 2004 m. birželio 2 d. iš duomenys neskelbtini pirmininko B. G. jis laikinai buvo gavęs duomenys neskelbtini antspaudą bei turėjo tikslą perduoti jį visuotiniam duomenys neskelbtini susirinkimui. Be to, klaidingai konstatuota aplinkybė, kad buvo pareikalauta antspaudą grąžinti ir iš esmės klaidingai konstatuota aplinkybė, kad antspaudas buvo pagrobtas.
J. S. aiškina, jog 2004 m. birželio 2 d. dokumentų perdavimo akte yra aiškiai nurodyta, kad duomenys neskelbtini valdybos pirmininkas B. G. perdavė laisva valia duomenys neskelbtini Klaipėdos filialo vadovui J. S. dokumentus ir antspaudą naudoti pagal paskirtį. Todėl akivaizdžiai aišku, kad duomenys neskelbtini dokumentai ir antspaudas buvo pateikti dėl organizacijos veiklos bei jos tikslų įgyvendinimo. Tikslams įgyvendinti buvo nustatytas tik vienas esminis reikalavimas – laikytis duomenys neskelbtini įstatų bei kitų įstatymų bei teisės normų reikalavimų. Iš esmės buvęs pirmininkas B. G. perdavė organizacijos veiklos koordinavimą labiausiai patikimam duomenys neskelbtini nariui, t. y. jam – J. S..
Taip pat apeliantas teigia, jog duomenys neskelbtini veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 3 straipsniu, asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, kitų įstatymų bei teisės aktų, Vyriausybės nutarimų bei vadovaudamasi duomenys neskelbtini įstatais. Apelianto teigimu, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad buvo pažeistos kokios nors įstatymų nuostatos dėl jo netinkamų ar neteisėtų veikų. Nenustatyta jokių aplinkybių, kad jis būtų vykdęs kažkokias draudžiamas veikas. Tokių faktų nėra. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo trečiame skirsnyje reglamentuotas asociacijos valdymas. Šio įstatymo 7 dalyje aiškiai pasisakyta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose. Taigi nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio proceso metu nebuvo nustatyta jokių faktinių aplinkybių ir nebuvo įrodyta, kad jis būtų pažeidęs nors vieną minėto įstatymo normą. duomenys neskelbtini įstatytai yra sudaryti, patvirtinti ir užregistruoti Registrų centre, kurių privalo laikytis visi duomenys neskelbtini nariai nepriklausomai nuo jų užimamų pareigų organizacijoje. Įstatų 8 ir 9 dalyse yra nustatyta, kad duomenys neskelbtini valdyba ir jos pirmininkas yra renkami ir tvirtinami dvejiems metams. Taigi 2000 m. patvirtinta valdyba bei jos pirmininko įgaliojimai baigėsi dar 2002 m. Suteikus jam įgaliojimus, visų pirma jis ėmėsi tvarkyti apleistus organizacijos klausimus, tai yra atkūrė valdybos ir pirmininko juridines teises, pateikdamas atitinkamus sprendimus Registrų centrui. Taigi laikantis įstatymų bei duomenys neskelbtini įstatų reikalavimų buvo vykdoma organizacijos veikla su jos naujų narių priėmimu bei jos struktūros pakeitimais. Pažymi, kad dėl naujos valdybos, pirmininko pasikeitimo nėra užfiksuota jokių ginčų, jokių teisminių procesų ar priimtų kitų institucijų galiojančių sprendimų, kurie ribotų valdybos narių ar išrinkto ir patvirtinto duomenys neskelbtini organo ar nario kompetencijas ar įgaliojimus. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo kreipiamas dėmesys į įstatymų reikalavimus, duomenys neskelbtini įstatuose įteisintas organizacijos narių teises, bet vadovautasi išankstine susidaryta nuomone, kuri buvo realizuota neatsižvelgiant nei į įstatymų, nei į duomenys neskelbtini įstatų reikalavimus.
Apelianto tvirtinimu, neegzistuoja tokių faktinių aplinkybių bei nėra jokių įrodymų byloje, kad buvo pagrobti duomenys neskelbtini dokumentai ir antspaudas ir kad buvo pateiktas konkretus bei teisėtas reikalavimas grąžinti duomenys neskelbtini dokumentus ir antspaudą kokiam nors teisėtam duomenys neskelbtini nariui ar kitam įgaliotam asmeniui. Nėra jokio grobimo fakto, nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymių. Už šio nusikaltimo padarymą atsako tik tas asmuo, kuris pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, panaudojo ir t. t. duomenys neskelbtini organizacijos antspaudą ir dokumentus, šiuo atveju duomenys neskelbtini organizacijos antspaudą ir dokumentus. Dokumentai ir antspaudas buvo gauti teisėtai, t. y. buvo perduoti pagal aktą ir naudojami, vadovaujantis įstatymais, duomenys neskelbtini įstatais, bei duomenys neskelbtini kompetentingų organų išduotais ir nenuginčytais įgaliojimais. Taigi anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Be to, jis pažymi, kad dėl visų duomenys neskelbtini dokumentų nėra faktų, kad jie prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams bei kitiems teisės aktams, kaip nėra teisėto dokumento, kuriuo būtų apribota jo veikla, tai yra nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų vykdęs veiklą organizacijoje neturėdamas įgaliojimų ar duotus įgaliojimus nutraukus įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju atskirų asmenų suinteresuotumas negali būti aukščiau nei įstatymų reikalavimai.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas dėl nepasitikėjimo juo buvo inicijuotas dar 2006 m., tačiau prokurorai iš esmės nieko nedarė, kad užkirstų kelią tariamai nusikalstamai jo veiklai. Atvirkščiai, buvo skatinama duomenys neskelbtini veikla, buvo bendraujama, diskutuojama. Todėl dėl to, kad jis kažkam nepatinka ar dėl kokių nors kitų priežasčių atgaline data buvo pradėtas nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas, t. y. jo persekiojimas už kritiką.
Nurodo, jog iš tiesų egzistuoja tik viena faktinė aplinkybė, kad Kauno registrų centro filialas iki šiol neįregistravo jai teisės aktų nustatyta tvarka pateiktų duomenų, susijusių su organizaciniais pakeitimais, įvykusiais S. N. aplinkybės, kodėl ir koki priežastims esant nebuvo registruoti pateikti duomenys. duomenys neskelbtini turi poziciją, kad tai daroma tikslingai, pagal Klaipėdos teisėtvarkos institucijų užsakymą. Ši situacija, apelianto nuomone, panaudojama ydingai, dirbtinai sukuriant tikslingas negatyvias pasekmes. Pagal duomenys neskelbtini įstatus, išrinkti duomenys neskelbtini susirinkime asmenys į valdybą netenka savo įgaliojimų, pasibaigus įstatuose numatytam terminui. Įgaliojimai naujai išrinktai valdybai prasideda nuo jos išrinkimo ir patvirtinimo duomenys neskelbtini susirinkime. Registrų centras yra tik duomenų saugotojas, todėl ši institucija negali nei pripažinti, nei paneigti duomenys neskelbtini išrinktų valdymo organų negatyvumo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. CK 2.82 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje pasisakyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. CK 2.125 ir 2.126 straipsniuose reglamentuota tvarka dėl organizacijos veiklos tyrimo, pareiškimo pateikimo. CK 2.73 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą atsisakymą įregistruoti juridinį asmenį bei už klaidas Juridinių asmenų registre. Šio įstatymo 1 dalyje nurodyta, jog kai neteisėtai atsisakoma įregistruoti juridinį asmenį ir registruoti registrui pateikiamus duomenis ar registre registruojamus dokumentus, juridinis asmuo turi teisę reikalauti atlyginti visus jam tokiais veiksmais padarytus nuostolius. Šio įstatymo 2 dalyje numatyta, kad už juridiniam asmeniui padarytus nuostolius atlygina valstybė. Žala išieškoma teismo tvarka. Taigi, J. S. nuomone, prokuroras privalo ginti viešąjį interesą, tai yra duomenys neskelbtini interesus, nes patirta didelė materialinė ir moralinė žala dėl ydingos Kauno registrų centro filialo veikos. Ši valstybinė institucija taip iki šiol ir neatskleidžia priežasčių, kodėl neregistruoja duomenys neskelbtini pateiktų pasikeitusių duomenų, nenurodo, kokius konkrečius veiksmus turi atlikti duomenys neskelbtini, kurie trukdo duomenis registruoti. Pagal kaltinamajame akte pateiktus duomenis nusikalstama veika gali būti inkriminuojama tik Kauno registrų centro filialui, kuris netinkamai atlieka savo funkcijas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nuosprendyje remiamasi liudytojo A. D. (A. D.) parodymais. Jo teigimu, šis asmuo yra nuolatinis liudytojas, padedantis prokurorams palaikyti kaltinimą. Nuosprendyje pateiktas šio liudytojo teiginys kelia tik nuostabą. Kalbama, kad tariamai jis, J. S., A. D. paaiškino, kad neteisėtai panaikino jo firmą, todėl jis, J. S., nori atkurti duomenys neskelbtini Klaipėdos filialą. Teigiama, kad duomenys neskelbtini būstinė nuo 2004-08-12 buvo Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančiame bute, adresu duomenys neskelbtini ir kad UAB „duomenys neskelbtini“ veikė prisidengdama duomenys neskelbtini vardu ir ji buvo įregistruota minėtame bute dar 2002 m. Apelianto tvirtinimu, tai visiškai neatitinka tikrovės ir yra tik prasimanymai. A. D. buvo pašalintas iš duomenys neskelbtini už vykdomą priešišką ir kenkėjišką veiką prieš organizaciją ir tai greičiausiai yra priežastis skleisti prasimanytą ir neatitinkančią tikrovei informaciją. Todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl tokių prasimanytų A. D. pasisakymų.
Aiškina, kad nuosprendyje remtasi ir liudytojos M. Z. parodymais, kurie, apelianto teigimu, taip pat yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Niekada UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo priregistruota adresu „duomenys neskelbtini“, bei šiuo adresu nebuvo UAB „duomenys neskelbtini“ biuro. Akivaizdu, kad ši liudytoja nurodė aplinkybes pagal kitų suinteresuotų asmenų nurodytus melagingus faktus. M. Z. yra nuolatinė liudytoja visose bylose, padedanti prokurorams palaikyti kaltinimus. Todėl ir dėl šios liudytojos išgalvotų parodymų nėra pagrindo pasisakyti.
Teigia, jog kaip liudytoja teisme buvo apklausta buvusi duomenys neskelbtini sekretorė V. A.. Šios liudytojos parodymai, apelianto teigimu, yra labai prieštaringi ir neatitinka tikrovės. Analizuojant šios liudytojos parodymus kyla abejonės, ar V. A. iš tikrųjų buvo duomenys neskelbtini sekretorė. Ši liudytoja apgaulės būdu sutiko eiti duomenys neskelbtini pirmininkės pareigas, kad būtų galima likviduoti organizaciją. Dėl intrigų ir bandymų likviduoti duomenys neskelbtini ji buvo pašalinta iš duomenys neskelbtini pirmininko pareigų. Akivaizdu, kad V. A., kaip ir kiti suinteresuoti asmenys, siekė likviduoti duomenys neskelbtini. V. A. parodymai yra tik juo nuomonės, kuri neatitinka tikrovės, išreiškimas.
Taip pat nurodo, kad liudytojos S. V. parodymai yra prieštaringi ir nepatikrinti faktais. Ši liudytoja parodė, kad ji buvo išsiuntusi jam registruotą laišką, kuriame tariamai buvo buvusio B. G. reikalavimai sugrąžinti duomenys neskelbtini antspaudą ir dokumentus. Tokio reikalavimo byloje nėra, apie tokias aplinkybes nepasisakė ir B. G., kuris nedalyvavo kaip liudytojas nė vienoje byloje. Apeliantas pažymi, kad jis nėra gavęs nė vieno rašto iš buvusio duomenys neskelbtini pirmininko B. G., bei pažymi, kad tariamo registruoto laiško pašto kvitas buvo perduotas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui V. A., tačiau šio kvito byloje nėra. Todėl apeliantas daro išvadą, kad liudytoja S. V. ir prokuroras V. A. yra suinteresuoti asmenys. Liudytoja S. V. buvo pastebėta neteisėtai atstovavusi piliečiams valstybinėse institucijose Vilniuje, įtariant apgaudinėjant piliečius. Oficialiai tokia veika buvo uždrausta. S. V. buvo įspėta, kad pasikartojus tokiai veiklai, bus kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl S. V. parodymai, nors iš dalies atitinka tikrovę, tačiau yra tendencingi ir suinteresuoti.
Be to nurodo, jog kaip liudytojas teisme apklaustas T. J. (T. J.) yra suinteresuotas. Šis liudytojas jaučia nuoskaudą, kad jam nebuvo išreikštas pasitikėjimas vadovauti S. P. kaltinimo byloje, kuri buvo nagrinėjama Kauno miesto apylinkės teisme, T. J. prisipažino teikęs melagingus parodymus prieš jį, J. S., analogiškoje byloje, be to, jis buvo melagingai pareiškęs, kad yra LŽSS pirmininkas užsienio reikalams. Nesant jokiems rašytiniams duomenims, kad T. J. yra duomenys neskelbtini pirmininkas užsienio reikalams, jam baudžiamasis persekiojimas nepradedamas. Jam taip pat buvo uždrausta atstovauti piliečiams valstybinėse institucijose duomenys neskelbtini vardu kartu su S. V.. T. J. nėra duomenys neskelbtini narys. Jo parodymai yra tendencingi ir prieštarauja kitų liudytojų parodymams.
Teigia, kad paminėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje duoti parodymai, apelianto tvirtinimu, yra akivaizdžiai prieštaringi, visi liudytojai yra suinteresuoti ir nusiteikę dėl įvairių priežasčių prieš jį – J. S.. Todėl, apelianto nuomone, visi minėti liudytojai yra suinteresuoti palaikyti nepagrįstą kaltinimą, nes tiesioginių įrodymų ir įstatymų tiesioginių pažeidimų prieš jį byloje nėra. Tai sufabrikuota byla, visa tai patvirtina ikiteisminio tyrimo eiga bei bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje.
Be to, apeliantas pažymi, kad liudytojo B. G. parodymai taip pat yra prieštaringi. Šis liudytojas nebuvo iš esmės kviečiamas į teismo posėdį. Galima daryti išvadą, kad B. G. parodymai galbūt yra sufabrikuoti. J. S. teigimu, būtina kviesti B. G. į apeliacinės instancijos teismo posėdį, kad išsamiai būtų galima atskleisti aplinkybes, patvirtinti ar paneigti nuosprendyje pateiktas aplinkybes, kuriomis remiamasi nuosprendyje ir kurios kelia pagrįstas abejones dėl jų prieštaringumo.
Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino liudytojų E. K. ir D. Š. parodymų. Šie asmenys iki šiol yra aktyvūs ir dalyvauja duomenys neskelbtini veikloje, jie nėra persekiojami, todėl akivaizdu, kad organizacija yra persekiojama tik Klaipėdoje ir Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijų.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė BPK reikalavimų. BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Akivaizdu, kad aplinkybės byloje išsamiai neatskleistos, teismas vadovavosi prielaidomis, prieštaringomis aplinkybėmis, todėl bylos esmė nebuvo atskleista. Nagrinėjant bylą buvo šiurkščiai pažeistos BPK 7 straipsnio nuostatos, teismas nesilaikė rungimosi principo, byla buvo nagrinėjama be gynėjo. Todėl ši viena iš pagrindinių baudžiamojo proceso taisyklių buvo pažeista. Teismas vadovavosi prielaidomis, kitose analogiškose bylose esančia subjektyvia medžiaga, kuri taip pat nepagrįsta nei įrodymais, nei įstatymais.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apelianto skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų pagrįsti J. S. kaltei dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Ir šių išvadų apelianto skundo argumentai nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ištyrė faktinius bylos duomenis, nurodė motyvus, kuo remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis pripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais J. S. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje (5 nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (6 nusikalstamos veikos).
Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalį), išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu nuteistajam nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, neatkartodamas jų detaliai, pripažįsta, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos, ir atmeta apelianto argumentus. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Byloje, remiantis liudytojų T. J. (T. J.), S. V., V. A., V. A., o iš dalies ir paties nuteistojo J. S. parodymais bei kitais ištirtais įrodymais pagrįstai konstatuota, kad J. S. neteisėtai įgijo antspaudą, pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą bei panaudojo neteisėtą įgytą antspaudą taip pat panaudojo netikrą dokumentą. Tuo tarpu paties apelianto byloje nustatytų aplinkybių savitas interpretavimas, vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl teisių į gynybą pažeidimo
Kiekvienas įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę kviesti norimą gynėją. Įtariamojo (kaltinamojo) pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys. Jei įtariamasis (kaltinamasis) neturi lėšų gynėjui kviesti ar dėl kitų priežasčių pats negali pasikviesti gynėjo, bet prašo, kad jo interesus gintų gynėjas, gynėją paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Būtinos gynybos atvejais (BPK 51 straipsnis) ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas gynėją paskiria atsižvelgdamas į tai, ar įtariamasis (kaltinamasis) prašo paskirti gynėją.
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ginti apeliantą J. S., atstovauti jo interesams buvo paskirtas ne vienas gynėjas. Šią aplinkybę nurodo ir pats J. S. pateiktame apeliaciniame skunde. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašto, protokolo apie gynėjo atsisakymą, pačiam nuteistajam J. S. kiekvienas iš jam paskirtų gynėjų kažkuo neįtiko, kaip pats įvardijo, pastarieji nevykdė savo pareigos. Tačiau tiek atsisakydamas vieno ar kito gynėjo, tiek pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis J. S. nenurodė ir nenurodo, kokie konkrečiai paskirtųjų gynėjų veiksmai (ar neveikimas) prieštarauja apelianto interesams. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, esant paminėtoms aplinkybėms, negalima sutikti su apelianto pozicija, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą. Šiuo atveju buvo paties J. S. pasirinkimas nekviesti į procesą, jo manymu, tinkamai atstovaujantį gynėją. Tačiau jo teisinė gynyba buvo užtikrinta procese dalyvaujant pakviestiems valstybinės teisinės pagalbos advokatams.
Dėl juridinio asmens antspaudo pagrobimo aplinkybių
Apelianto įsitikinimu, jo veika negali būti vertinama kaip nusikalstama, nes jis dokumentus ir antspaudą gavo teisėtai, t. y. jie buvo perduoti pagal aktą ir naudojami, vadovaujantis įstatymais, duomenys neskelbtini įstatais bei duomenys neskelbtini kompetentingų organų išduotais ir nenuginčytais įgaliojimais.
Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko pagrobimas yra tada, kai kaltininkas antspaudą, spaudą, dokumentą arba griežtos atskaitomybės blanką neteisėtai paima arba gauna iš teisėto šių dalykų turėtojo fizinio ar juridinio asmens prieš jų valią sau ar tretiesiems asmenims. Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas neturint teisėto pagrindo yra tada, kai kaltininkas neteisėtai jam teisėtu pagrindu nepriklausančius dalykus sandorių ar kitu pagrindu užvaldo ar įgyja kitokiu būdu ( išskyrus pagrobimą), arba keičia šių dalykų buvimą erdvėje vietą, arba perleidžia tretiesiems asmenims. Antspaudo, spaudo, dokumento arba griežtos atskaitomybės blanko panaudojimas neturint teisėto pagrindo suprantamas kaip kaltininko aktyvūs veiksmai, kai be teisinio pagrindo antspaudas, spaudas, dokumentas arba griežtos atskaitomybės blankas išleidžiami į teisinę apyvartą arba juos panaudojant sukuriami tikrovės neatitinkantys dokumentai.
Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, liudytojų T. J. (T. J.), S. V., V. A., E. K. parodymų, jog B. G. nuo visų bylų nusišalino ir išvažiavo į užsienį. B. G. perdavė organizacijos antspaudą J. S., kad jis įsteigtų filialą. Po mėnesio J. S. antspaudą turėjo grąžinti B. G. arba S. V.. B. G. reikalavo, kad J. S. grąžintų antspaudą. Pagal organizacijos įstatus pirmininkas renkamas kas dveji metai. Pirmininku B. G. pripažino teismas. Dokumentų ir antspaudo perdavimas buvo iki pareikalavimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas B. G. parodė, kad su J. S. bendravo, kai gyvavo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, kurios buvo valdybos pirmininkas. Per laiką pradėjo bendrauti su klaipėdiečiu J. S.. Kilo idėja įsteigti filialą Klaipėdoje, tai buvo nurodyta sąjungos įstatuose. Kadangi, J. S. teigimu, filialo įsteigimui buvo reikalingi įsteigimo dokumentai bei antspaudas, jis juos paėmė, pasirašė, kad paima. Rašte turėjo būti ir mano, kad yra nurodytas terminas, kuriam buvo duodami dokumentai ir atspaudas. Liudytojo B. G. teigimu, jis J. S. nekart prašė (skambino ir rašė raštą) grąžinti dokumentus ir atspaudą, tačiau jie nėra sugrąžinti. Neatsimena, ar rašte buvo nustatyta, kuriam laikui dokumentus ir atspaudas buvo duodami. Nurodo, kadangi neturėjo dokumentų, antspaudo, valdžios perdavimas neįvyko. Ir nuo to laiko niekas ir nevyksta, o jei ir vyksta, tik vienas kitas prisistato duomenys neskelbtini nariu ir tam tikrą klausimą kelia, bet oficialiai tokių susirinkimų iš esmės nevyksta. Antspaudo ir sąjungos įstatų davimas J. S. turėjo įtakos sąjungos veiklai, ir tokį elgesį, pasak liudytojo, galėtų įvardyti kaip savo klaidą. Savo pareigų niekam neperdavė, nes ir negalėjo perduoti, neturėjo nei įstatų, nei antspaudo. J. S. sakė, kad yra intensyviai dirbama ir sugrąžinus dokumentus bei antspaudą nutrūks darbas. Pasak liudytojo, jis suprato, kad Klaipėdoje filialas įkurtas nebuvo, nes jei būtų įkurtas filialas, būtų grąžinti ir sąjungos steigimo dokumentai bei spaudas. Teigia, kad kaip duomenys neskelbtini pirmininkas J. S. nėra asmeniškai davęs jokių įgaliojimų raštu. J. S. spaudo ir dokumentų perėmimą galėjo vertinti tik taip, kaip parašyta perdavimo rašte – filialui įkurti.
Taigi, kaip matyti iš anksčiau aptartų faktinių bylos duomenų, akivaizdu, kad nuteistasis J. S. ginčo dokumentus bei duomenys neskelbtini antspaudą iš tuometinio sąjungos pirmininko B. G. gavo teisėtai, sąjungos filialui Klaipėdoje įsteigti. Tačiau iš byloje esančio akto (t. 1, b. l. 73) taip pat matyti, kad duomenys neskelbtini steigimo dokumentai (duomenys neskelbtini registravimo pažymėjimo, įstatų originalai) bei antspaudas J. S. buvo duotas tik nustatytam laikui, t. y. iki pareikalavimo per tris dienas, ir tikslui. Ir šiuo atveju J. S. veiksmų neteisėtumas ir buvo tas, kad apeliantas neįsteigęs duomenys neskelbtini filialo negrąžino paimtų šios sąjungos steigimo dokumentų ir antspaudo ne tik savo noru, bet ir nekart ragintas bei prašytas tiek sąjungos pirmininko, tiek kitų jos narių. Todėl sutikti su apelianto pozicija, kad jo veiksmai buvo teisėti, negalima.
Dėl duomenys neskelbtini dokumentų neregistravimo Registrų centre aplinkybių
Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 2006-05-19 prašymas Registrų centro Kauno filialui surašytas ant duomenys neskelbtini firminio blanko ir uždėtas antspaudas „„duomenys neskelbtini“ “ bei pasirašytas J. S. (t. 1, b. l. 92). 2006-05-19 prašymas dėl suvažiavimo protokolo pridėjimo prie inventorinės bylos 9199132, 2008-05-28 prašymas dėl paramos statuso suteikimo, 2008-05-28 prašymas registruoti Juridinių asmenų registre juridinį asmenį, nurodant JA kodą – 9199132, JA pavadinimą – duomenys neskelbtini, JA buveinę nurodant – duomenys neskelbtini (forma JAR-1, t. 1, b. l. 96–99). Be to, akivaizdžiai skiriasi 2006-05-19 VĮ RC Kauno filialui pateikto prašymo firminis blankas bei 2008-05-28 prašymo dėl paramos statuso suteikimo duomenys neskelbtini firminis blankas (t. 1, b. l. 92, 95). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga, kodas 9199132, įsteigta 2000-02-01 ir 2000-03-15 įregistruota LR teisingumo ministerijoje įsakymu Nr. 29-V bei JA registre, kurios buveinės adresas – duomenys neskelbtini, pirmininkas B. G., valdybos nariai V. A., A. D., A. B., T. J. (t. 1, b. l. 88, 108, 71–80). J. S. VĮ Registrų centro Kauno filialui pateiktuose dokumentuose, grafoje „kolegialus valdymo organas“, formoje JAR-VO-BV1, nurodo J. S. kaip pirmininką, grafoje „paskyrimo išrinkimo data“ nurodo – pagrobti dokumentai (t. 1, b. l. 96–99), tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog J. S. 2006-05-02 surašė protokolą, kuriame buvo užfiksuota, jog jis sušaukė duomenys neskelbtini suvažiavimą, suvažiavimo metu buvo sustabdyti duomenys neskelbtini pirmininko B. G. įgaliojimai ir pirmininku išrinktas J. S., šis protokolas 2006-05-19 buvo pateiktas Kauno registrų centrui (t. 1, b. l. 93–94). Formose JAR-VO-BV2 duomenys neskelbtini nariais bei kolegialiu valdymo organu nurodyti S. S., J. G., J. S., A. Ž. (t. 1, b. l. 103–106), „paskyrimo ir išrinkimo“ grafoje taip pat nurodant – pagrobti dokumentai, nors jau minėtame 2006-05-02 protokole bei pateiktam Kauno registrų centrui šie asmenys nurodyti kaip į valdybą išrinkti nariai. Taigi dokumentai Kauno registrų centrui užpildyti, pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus. VĮ Registrų centro Kauno filialas, įvertinęs J. S. 2008-05-28 pateiktus dokumentus, 2008-06-02 raštu atsisakė suteikti paramos gavėjo statusą bei išduoti naują registravimo pažymėjimą duomenys neskelbtini ( kodas 9199132), motyvuodami, jog vadovaudamiesi Juridinių asmenų registro nuostatų 95 punktu, 32 punktu, dokumentus ir duomenis Registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas. Taip pat Juridinių asmenų registro nuostatų 17.7 punktas numato, kad registre registruojami ir tvarkomi duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius, jų paskyrimo (išrinkimo) data, jei sudaromas kolegialus valdymo organas, nurodomas kolegialaus organo pirmininkas. Sąjungos steigimo dokumentų (įstatų) 7.2 punktas numato, kad sąjungoje yra kolegialus valdymo organas – valdyba – ir vienasmenis valdymo organas – pirmininkas. Norint įregistruoti šiuos valdymo organus, reikia pateikti J AR-1, JAR-VO-V. JAR-VO-BV1, JAR-VO-BV2, JAR-T bei JAR-PP formas, visuotinio narių susirinkimo protokolą, kuriame būtų išrinkti valdybos nariai bei sąjungos pirmininkas. Pildant minėtas formas, reikia užpildyti 6 punktą (paskyrimo, išrinkimo data). Pažymėtina, jog J. S. formoje JAR-VO-BV1, 6 punkte grafoje –„paskyrimo, išrinkimo data“, nurodė – pagrobti dokumentai. Visuotinio narių susirinkimo protokolas turi atitikti sąjungos įstatų 7.3. 7.5, 7.6 punktų bei Civilinio kodekso 2.90 straipsnio reikalavimus. Renkant valdybos narius, reikia vadovautis sąjungos įstatų 8.1 bei 8.2 punktų reikalavimais. Nustatytas ir trūkumų pašalinimo terminas (t. 1, b. l. 109). Tačiau J. S. per nustatytą terminą nepašalinus rašte nurodytų trūkumų, VĮ Registrų centro Kauno filialas grąžino dokumentus ir išaiškino, jog vadovaudamiesi Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 2 dalimi, atsisako registruoti duomenys neskelbtini duomenų pakeitimus bei išduoti naują registravimo pažymėjimą, kadangi nebuvo pašalinti 2008-06-02 rašte Nr. 2335267, 2335269 nurodyti trūkumai (t. 1, b. l. 110). Nepaisant to, J. S., prisistatydamas duomenys neskelbtini pirmininku bei pasinaudodamas duomenys neskelbtini antspaudu, nors antspaudas ir minėti dokumentai 2008-05-23 spaudoje buvo paskelbti negaliojančiais (t. 2, b. l. 200), 2010-01-20 raštu pakartotinai kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl duomenų gavimo ir prijungimo (t. 1, b. l. 111), tačiau jam buvo išaiškinta, jog rašte minimi faktai dėl galimybės susipažinti su sąjungos registravimo dokumentų byla neatitinka tikrovės. Juridinių asmenų registro dokumentų, duomenų ir informacijos naudojimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (Žin., 2003. Nr.107-4810), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1R-503 patvirtintų Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių (Žin., 2007, Nr. 128-5230) nuostatomis. Be to, pažymėjo, jog J. S. jau daug kartų buvo paaiškinta dėl registravimo tvarkos atsakymuose į jo paklausimus bei nurodė, kad sąjungos registravimo dokumentų byloje esančių dokumentų sąrašas jam pateiktas 2010-01-29 rašte Nr. (3.7.7.)S-J-146,147 (t. 1, b. l. 125).
Taigi, kaip matyti iš apylinkės teismo itin detaliai ir išsamiai aptartų faktinių bylos aplinkybių, akivaizdu, kad duomenys neskelbtini filialo steigimas nebuvo užregistruotas tik dėl paties nuteistojo J. S. savitai interpretuojamų teisės normas reglamentuojančių svarstomą klausimą. Todėl sutikti su apelianto J. S. pozicija, kad Kauno registrų centro filialas iki šiol neįregistravo jai teisės aktų nustatyta tvarka pateiktų duomenų, susijusių su organizaciniais pakeitimais, įvykusiais duomenys neskelbtini, nėra teisinio pagrindo, kadangi, kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, J. S. paraiška vis dėlto neatitiko jai keliamų reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, tačiau pastarieji pašalinti nebuvo.
Dėl liudytojų A. D., M. Z., V. A., S. V., T. J., B. G. nurodytų aplinkybių
Nuteistojo J. S. manymu, liudytojų A. D., M. Z., V. A., S. V., T. J., B. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame teismo posėdyje duoti parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, visi liudytojai yra suinteresuoti ir nusiteikę dėl įvairių priežasčių prieš jį. Tačiau teisėjų kolegija, darkart išsamiai įvertinusi minėtųjų liudytojų parodymus, detaliai jų neatkartodama, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pastarieji yra neobjektyvūs ir šališki. Vien tai, kad nurodytų asmenų parodymai neatitinka nuteistojo J. S. pozicijos ir valios, nėra teisinio pagrindo juos pripažinti neteisėtais. Juolab, kad liudytojų A. D., M. Z. parodymais skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, nes pastarieji liudytojai iš esmės parodė tik apie susipažinimo ir bendravimo su J. S. aplinkybes. Tuo tarpu V. A., S. V., T. J., B. G. parodymai logiški, nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Tad jais visiškai pagrįstai buvo vadovautasi priimant J. S. apkaltinamąjį nuosprendį.
Taigi esant konstatuotų aplinkybių visumai, apygardos teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo J. S. apeliacinį skundą ir naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.