Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 11 d., 16.50 valandą, D. R. neturėdamas teisės vairuoti (nėra įgijęs) vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą, neapdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonę - automobilį „Renault Clio“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinkę saugaus važiavimo greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei nurodomąją lentelę, apgadindamas automobilį, tvorą ir ženklinimo stulpelį, po eismo įvykio iš įvyko vietos pasišalino - pabėgo. Tokiais veiksmais D. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 127, 219.1.2,223, 226 punktų reikalavimus.

Teisme D. R. kaltę pripažino visiškai. Dėl nusižengimo padarymo aplinkybių paaiškino, kad įvykio metu jis vairavo automobilį, nors nepilnamečio P. Ž. mama jiems neleido važiuoti, su jais kartu važiavo ir M. Ž. Važiuojant žvyrkeliu apie 40 km/h greičiu pamatė kliūtį - kažkokį išlindusį vamzdį važiuojamoje dalyje, kurį bandė apvažiuoti, tada sumėtė automobilį ir trenkėsi į medį bei apgadino tvorą. Visi trys iš įvykio vietos pabėgo, bet kažkam sulaikius P. Ž., jis pats nuėjo į policiją ir prisipažino vairavęs automobilį. Labai gailisi, atlygino žalą nukentėjusiajai, norėtų, kad teismas paskirtų kuo mažesnę baudą.

Nukentėjusioji A. D. teisme patvirtino, kad kaltininkas žalą jai atlygino, prašo griežtos nuobaudos netaikyti.

Liudytoja V. J. teisme parodė, kad eismo įvykyje dalyvavusį automobilį „Renault Clio“ nusipirko jos nepilnametis sūnus P. Ž. prieš jos valią, tam ji nepritarė, vairuoti automobilio neleido sūnui ir kitiems asmenims, įvykio metu šį automobilį vairavo D. R.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nusižengimą tyrusi institucija kaltininko D. R. kaltę įrodinėja šia surinkta pirmine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu (b. 1. 4-5); D. R. pasiaiškinimu administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodė, jog 2019 m. liepos 11 d., apie 15.00 valandą, pas jį atėjo draugas P. Ž., kuris paprašė parvairuoti iš Laisvės g. nusipirktą automobilį į jo namus. Automobilį parvairavo iki jo namų ir paliko kieme. Kadangi P. Ž. pasakė, jog jam nupjovus veją, galės kartu važiuoti pasivažinėti. Praėjus 40 minučių su draugu M. Ž. atėjo pas P. Ž., laukė garaže, kol jis baigs pjauti žolę. Atėjęs P. Ž. sėdo į automobilį ir pavažiavo kelis metrus, kad jį nuplautų, vėliau nuėjo paklausti mamos ar draugas gali pavairuoti automobilį, pasakė, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą, nors žinojo, kad teisės vairuoti neturėjo, jo mama neleido niekur važiuoti. P. Ž. norėjo pavažiuoti remontuojama Rietavo g. nuo namų iki gatvės galo, bet jis jam neleido ir pasakė, kad jei vairuos pats P., jis nevažiuos, tad P. jam leido vairuoti automobilį. Visi trys sėdo į automobilį, jis vairavo ir nuvažiavo šalia Rietavo g. esančiu žvyrkeliu. Bevažiuojant kelyje pamatė duobę, kurioje buvo įsmeigtas kažkoks daiktas, kad išvengti įvykio bandė duobę apvažiuoti, automobilį sumetė, jo nebesuvaldė ir trenkėsi į medį. Įvykio metu visi važiavo su saugos diržais, todėl niekas nenukentėjo, ar įvykio metu ką apgadino, nespėjo pamatyti. Prieš išlipant iš automobilio P. Ž. liepė M. paimti automobilio dokumentus, visi iš įvykio vietos pabėgo, tačiau P. Ž. pagavo kaimynas. Iš įvykio vietos pasišalino, nes išsigando, jog ne savo automobiliu ir be teisių vairavęs jis padarė avariją. Kaimynai aplink šaukė, kad nebėgtume iš įvykio vietos, tad supratęs, kad jie iškvies policiją, pats į policiją nebeskambino. Automobilį vairavo būdamas blaivus, nes alkoholio nevartoja, kad automobilis yra be dokumentų nežinojo, P. Ž. to nebuvo sakęs, dėl padarytų pažeidimų gailisi (b. 1. 4); Klaipėdos AVPK Plungės r. PK tyrėjų G. A. ir I. S. tarnybiniais pranešimais (b. 1. 6, 7-8); V. J. Paaiškinimais (b. 1. 9, 10-11); A. D. paaiškinimu (b. 1. 12); administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu V. J. (b. 1. 13,14); eismo įvykio vietos schema (b. 1. 15,16); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. 1. 17); transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija (b. 1. 18); VĮ „Regitra“ duomenimis apie automobilį (b. 1. 19, 20); D. R. išrašu iš gyventojų registro bei išrašu iš vairuotojų registro (b. 1. 21, 22).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. R. administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, neturėdamas teisės vairuoti vairavo nustatyta tvarka neįregistruotą, neapdraustą privalomuoju draudimu transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; KET 223 punktą, numatantį, jog eisme dalyvaujanti transporto priemonė turi atitikti nustatytus techninius reikalavimus, kurie taikomi Lietuvos Respublikoje atliekant privalomąją techninę apžiūrą; KET 226 punktą, pagal kurį dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja, ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse; vairuodamas nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei nurodomąją lentelę, apgadindamas automobilį, tvorą ir ženklinimo stulpelį, tuo pažeidė KET 127 punktą, pagal kurį vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje; sukėlęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos, apie tai nepranešęs nei nukentėjusiems, nei policijai, tuo pažeidė KET 219 punktą, nurodantį, kad įvykus eismo įvykiui, privalo nedelsiant sustoti, nesukeldami papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje ir pan.; KET 222 punktą, numatantį, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Kaltininko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintinas visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, savanoriškas turtinės žalos atlyginimas, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintini tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, padarė pakartotinai, nepasibaigus anksčiau paskirtos nuobaudos galiojimo terminui.

Skiriant nuobaudą teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje. Atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų tyčinį pobūdį, pažeidėjo asmenybę (turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimus), į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismas skiria minimalias baudas už kiekvieną kaltininko padarytą nusižengimą, kurios subendrintinos.

Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalies nuostatas, už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, vairuotojams gali būti skiriamas vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų.

Pagal ANK 426 straipsnio 8 dalies nuostatas, už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, automobilis „Renault Clio“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuriuo padarytas eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso K. S. (b. 1. 20).

Pagal 2019-07-10 K. S. ir P. Ž. pasirašytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (b. 1. 18), nepilnametis P. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), netapo automobilio savininku, kadangi sutartis sudaryta pažeidžiant Civilinio kodekso 2.7 straipsnio nuostatas.

Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkui K. S. buvo žinoma apie administracinio nusižengimo darymą, todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas konstatuoja, kad transporto priemonės konfiskacija negalima.

Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir ženklinimo stulpelis, tačiau duomenų apie žalos dydį bei nukentėjusiųjų pareiškimų dėl žalos atlyginimo nėra, todėl žalos atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

D. R. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį - baudą 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct);

- pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį - baudą 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct);

- pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį - baudą 10,00 (dešimt eurų 00 ct).

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį - baudą 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00

ct) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - baudą 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Automobilį „Renault Clio“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtą pagal 2019 m. liepos 11 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą Stoties g. 7F, Plungėje) - grąžinti savininkui ar teisėtam transporto priemonės valdytojui, nutarimui įsiteisėjus.

Išaiškinti D. R., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų, nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.