Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-608-409/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
1-608-409/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23421-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
A. G., A. I.
Nukentėjusysis
S. L.
Advokatai
Saulius Staškus, Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-608-409/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23421-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,kaltinamajam A. I., jo gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nukentėjusiajam S. L., jo atstovui advokatui Valdui Kairiui,vertėjai D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

ir

A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir A. I., veikdami kartu, padarė nukentėjusiajam S. L. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2024-06-18 apie 20.10 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia A. G. pargriovė nukentėjusįjį S. L. ant žemės ir paimta kėdute, tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip du kartus, smogė nukentėjusiajam S. L. į galvos sritį, po to A. I., priėjęs prie nukentėjusiojo S. L., kuris tuo metu sėdėjo ant A. G., paėmęs kastuvą, tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip tris kartus smogė nukentėjusiajam S. L. kastuvo metaline plokščia dalimi į galvos sritį ir šiais bendrais, ne mažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajam S. L. sužalojimus: kairės akies viršutinio voko ir dešiniojo smilkinio poodines kraujosruvas, kairiojo smilkinio, kairiojo riešo, abiejų alkūnių ir abiejų kelių nubrozdinimus, kairės akies pojunginę kraujosruvą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2024-06-18 vakare, galėjo būti apie 21 val., nes jau buvo tamsu, buvo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą garažą nuomojasi, ten remontuoja mašinas. Garaže taip pat buvo A. I., kuris buvo tarpduryje, o jis pats sėdėjo garaže ant kėdutės. Garažo durys buvo atidarytos. Staiga į garažą įbėgo nukentėjusysis S. L., kuris telefone buvo įjungęs garso įrašymą. Jį pažinojo apie metus laikus, bendraudavo, santykiai buvo draugiški. Iki tos birželio 18 d. konfliktų tarp jų nebuvo. Bet prieš dvi ar tris dienas nukentėjusysis mušėsi su kitu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam tų muštynių metu buvo padaryti sužalojimai. Jie mušėsi prie to paties garažo ir jis viską matė. Jie aiškinosi tarpusavio santykius, todėl nematė reikalo juos skirti. Birželio 18 d. vakare įbėgęs į garažą S. L. nieko nesakęs iš karto puolė prie jo, sėdinčio ant kėdutės, pargriovė ant žemės, atsisėdo ant krūtinės ir rankomis pradėjo jį daužyti. Nukentėjusiojo nestūmė, pats nukentėjusysis jį puolė ir pargriovė. Jis gindamasis sugriebė nukentėjusįjį už rankų, tuomet nukentėjusysis pradėjo jį kandžioti. Šalia buvo kėdutė, jis gindamasis gulėdamas pagriebė tą kėdutę ir trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, kad nuo jo atstotų, antrą kartą trenkė, bet nepataikė. Po to smūgio nukentėjusysis bandė stotis. Prašė A. I. jam padėti. Šis paėmė kastuvą ir vieną kartą trenkė S. L. į nugarą, į galvą su kastuvu nukentėjusiajam A. I. nesudavė. Po to jiems abiem pavyko S. L. nustumti nuo jo ir S. L. išbėgo iš garažo. Ant nukentėjusiojo jokio kraujo nematė. Mano, jog visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ankstesnių muštynių metu, o jis galėjo padaryti tik vieną sužalojimą galvoje, kai trenkė kėdute, kitų sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė. Nukentėjusiajam išbėgus uždarė garažo duris, o kai po kelių minučių atsidarė duris, pamatė, kad stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis, yra atvykę policijos pareigūnai. Jam pačiam buvo padaryti sužalojimai – įkandimai, sužalojimas rankoje, rankos buvo kruvinos, tačiau policijos pareigūnai tik paklausė ar rašysiąs pareiškimą, jam atsakius, kad nerašys, jo niekur nevežė, o pats į gydymo įstaigas nesikreipė. Nukentėjusysis nori iš jo pasipelnyti pinigų, nes pirmą kartą su tuo (duomenys neskelbtini) jam tai pavyko, (duomenys neskelbtini) sumokėjo nukentėjusiajam ir byla buvo nutraukta, tai dabar jis nori pinigų iš jo. Apie tai žino ir iš kitų pas jį ateinančių žmonių kalbų. Įvykio metu buvo išgėręs, nukentėjusysis taip pat tikriausiai buvo neblaivus. Telefono pas nukentėjusįjį nematė, tik vėliau kiti viešbučio gyventojai jam pasakė, kad nukentėjusysis dar viešbutyje įsijungė telefoną ir išbėgo pas jį į garažą. Žino, kad telefonu buvo padarytas garso įrašas. Įraše girdisi kaip jis rėkia ir prašo pagalbos, rėkė jis, o ne nukentėjusysis. Gal po to nukentėjusiajam ir pasakė kokį nors grasinantį žodį. Garažo durys buvo atidarytos, nukentėjusiojo niekas garaže nelaikė. Su nukentėjusiojo ir ligonių kasos civiliniais ieškiniais nesutinka, nes jis nukentėjusiojo nemušė, o tik gynėsi.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. I. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2024-06-18 vakare su A. G. sėdėjo pas jį garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Abu buvo išgėrę. Sėdėjo ant kėdučių, rūkė. Garažas buvo atidarytas. Greitu žingsniu į garažą atėjo S. L., bėgo tiesiai į A. A. sėdėjo ant kėdės, stojosi, S. iš karto stūmė A., A. nukrito ant žemės, tuomet S. L. užsisėdo ant A., kaip suprato, smaugė A. ir mano, kad kando į kairę ranką. Dar matė kaip A. vieną kartą kėdute trenkė nukentėjusiajam. Iš pradžių sėdėjo ir į tą situaciją nesikišo, išėjo iš garažo, rūkė, bet gal po minutės A. paprašė pagalbos, šakė: „padėk man, trenk jam per galvą su kastuvu“. Paėmė kastuvą, plokščiąja dalimi vieną kartą trenkė nukentėjusiajam per nugarą, į galvą netrenkė, nes išsigando, pagalvojo, kad taip trenkiant būtų galima nužudyti. Sudavęs kastuvu, pradėjo nukentėjusįjį nuo A. G. traukti rankomis už pečių, už apykaklės, kad A. G. nebekandžiotų. Nukentėjusysis atsistojo, apsisuko ir išėjo. Kai nukentėjusysis atsistojo, sužalojimų ant jo nematė, kraujo nebuvo. Nukentėjusysis prieš dvi ar tris dienas dalyvavo muštynėse, tuomet galėjo būti sužalotas. Nuo tų ankstesnių muštynių ant nukentėjusiojo buvo sužalojimų, buvo kraujosruvos po akimis, galvoje buvo įbrėžimas, ranka ir kelis buvo nubrėžti. Atrodo, jog kai nukentėjusysis atėjo į garažą, buvo apsirengęs šortais ir marškinėliais, matėsi sužalojimai ant alkūnės, matėsi, kad alkūnė nubraižyta. Ankstesnes muštynes kažkiek matė ir apie jas jam pasakojo žmonės. Tada į muštynes nesikišo. Taip pat ir į šias muštynes nenorėjo kištis, nes dirbo, bet kadangi matė kraują ir kai pamatė, kad nukentėjusysis A. įkando į krūtinę, padėjo A., jį gynė, tikslo sužaloti nukentėjusįjį neturėjo. Viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Negali pasakyti, ar ką nors sakė nukentėjusysis, kai įbėgo į garažą. Suduodamas kastuvu jokio sužalojimo nukentėjusiajam negalėjo padaryti, smūgis buvo plokščiąja dalimi kažkur tarp menčių ir nestiprus. Jokios kraujosruvos ar žaizdos padaryti negalėjo. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis S. L. parodė, jog kaltinamuosius A. G. ir A. I. pažįsta, santykiai buvo normalūs, draugiški. 2024 m. birželio 18 d. buvo hostelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini), buvo pas save kambaryje. Tuo pačiu adresu esančioje teritorijoje yra ir garažas, kuriame dirba A. G.. Pasibaigė cigaretės ir nuėjo į garažą pas A. G. paprašyti jo cigarečių, nes parduotuvės buvo uždarytos. Atėjus garaže buvo A. ir A., jie ten kaip ir ilsėjosi. Kai atėjo, atrodo, jog garažo durys buvo atidarytos, tačiau tiksliai neprisimena, abu kaltinamieji stovėjo. Kai paprašė cigarečių, A. susinervino, pradėjo keiktis, nežino kas jam atsitiko, nes iki tol santykiai buvo normalūs. Tikriausiai konfliktas kilo dėl to, kad A. papriekaištavo, kodėl šis jo neužstojo ankstesnio konflikto su kitu asmeniu metu. A. paėmė jį už marškinėlių ir pradėjo tampyti, muštis, liepė A. I. uždaryti garažo duris, A. I. duris uždarė. A. parvertė jį ant žemės, gulintį jį A. mušė rankomis ir kojomis, jis tarpais prarasdavo sąmonę ir vėl ją atgaudavo. Vienu momentu A. atsisėdo ant jo, paėmė taburetę ir pradėjo ta taburete jį mušti, sudavė ne mažiau penkių kartų. Visaip bandė ištrūkti, net kandžiojosi, nes rankomis negalėjo gintis, kadangi A. sėdėjo ant jo, buvo užspaustos jo rankos, kojos, keliai. Prašė paleisti, sakė, kad turi šeimą, kas ją išlaikys, jeigu jį užmuš. Jie raičiojosi, kažkaip apsivertė, jis buvo atsidūręs ant viršaus ir sėdėjo ant A.. Tuo metu A. nieko nedarė. Tuomet A. A. pasakė imti kastuvą ir duoti jam per galvą. Tada A. trinktelėjo kastuvu jam vieną kartą, A. pasakė, kad kam taip švelniai muša, kad duotų dar kartą. A. pasakė, kad jeigu suduos stipriau, užmuš. Tuomet A. atsakė, kad nieko baisaus, jis iš čia neišeis, čia jį ir palaidos. Tada A. jam dar sudavė kastuvu į galvą, pakaušį, tikrai pamena, kad A. jam į galvą trenkė tris kartus. Nežino kaip, bet kažkaip ištrūko, tikriausiai A. atidarė garažo duris ir jis nubėgo į hostelį. Dar būdamas garaže žadėjo A., kad viską sutvarkys, išvalys, kad tik jį paleistų. Parbėgus į hostelį jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai. Jam buvo sužalota galva, veidas. Ir galva, ir veidas buvo kruvini. Prieš šį įvykį jis buvo nukentėjęs kito konflikto metu – jam buvo sulaužytas skruostikaulis, buvo kraujosruvų, buvo nuvežtas į ligoninę, kreipėsi į policiją, jam buvo atlikta ekspertizė. Su ankstesnio konflikto kaltininku susitaikė, žalą jam atlygino, tyrimas buvo nutrauktas. Dėl šio įvykio buvo apžiūrėtas teismo medicinos eksperto. Ekspertas turėjo ir ankstesnio įvykio medicininius dokumentus, išvadoje nurodė tik tuos sužalojimus, kuriuos patyrė šio konflikto metu. Šio įvykio metu jis padarė garso įrašą, diktofoną telefone įjungė pačioje pradžioje, jam reikėjo įrodymų dėl ankstesnio konflikto, nes A. G. buvo pasakęs, jog pirmojo konflikto metu jo niekas nemušė, o po to pasakė, kad mušė. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį palaiko, prašo žalą priteisti.

Liudytoja A. V. parodė, jog dirba hostelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini). Teritorijoje yra garažų, viename jų dirba kaltinamasis A. G.. Nukentėjusysis S. L. buvo hostelio gyventojas, o A. I. kartais gyvendavo hostelyje, kartais apsilankydavo. Tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2024 m. birželio 18 d. vakaras. Ji dirbo hostelyje, buvo administracijos kambaryje, kai S. L. įbėgo pas ją į hostelį. Jis buvo labai sumuštas, kruvinas ir purvinas. Jis paprašė iškviesti policiją, nes jį sumušė, sakė, kad jį sumušė A. garaže. Buvo iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusysis buvo girtas. Atvykus policijos pareigūnams, išėjo į gatvę jų pasitikti. Tuomet dar išėjo ir kiti hostelio gyventojai. Tuo metu ji matė ir nukentėjusįjį, ir kaltinamąjį A. G.. Įdėmiai nežiūrėjo, bet akivaizdžių A. G. sužalojimų nematė.

Liudytojas D. Č. parodė, jog 2024 m. birželio mėnesį dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju. Iš kaltinamųjų atpažįsta kaltinamąjį A. G., kuris susijęs su dviem įvykiais, į kuriuos vyko. Reagavo į įvykius tuo pačiu adresu du kartus iš eilės. Įvykiai vyko (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, ten yra hostelis ir garažai. Kiek pamena, įvykiai buvo garaže, jie buvo skirtingomis dienomis, bet iš eilės. Apie pirmą įvykį žino tik tiek, kad minėtam garaže rado kaltinamąjį A. G., ką jis aiškino dabar neprisimena, dar prisimena, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, o kas dar buvo atliekama, nepamena. Ar ką nors tą kartą sulaikė, neprisimena. Kitą kartą vėl toje pačioje vietoje įvyko pakartotinis konfliktas. Atvykus į įvykio vietą, į tą patį garažą, garaže buvo kaltinamasis A. G. ir nukentėjusysis, kurio pavardės neprisimena, tik žino, kad jį išsivežė greitoji medicinos pagalba. Viešbutyje dar pabandė pavertėjauti administratorė, bet apie ką buvo kalbama, neprisimena. Atrodo, kad nukentėjusiajam buvo sumuštas veidas, kažkuri galvos sritis kraujavo, medikai suteikė pagalbą ir jį išsivežė. Tiek pirmą, tiek ir antrą kartą visi asmenys, kuriems reikėjo nustatyti blaivumą, buvo neblaivūs. Kiek pamena, kaltinamasis A. G. sužalotas nebuvo. Neprisimena, ar A. G. minėjo, kad buvo apkandžiotas ar ne, bet sužalojimų ant jo nematė. Jei gerai pamena, tai apie antrąjį įvykį A. G. aiškino, kad jis buvo pastumtas kažkurio asmens ir bandė gintis. Nukentėjusysis nurodė A. G. kaip asmenį, su kuriuo įvyko konfliktas.

Liudytoja A. J. parodė, jog byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir apklausinėjo visus asmenis. Apklausų eigos neprisimena, nes įvykis buvo seniai, tačiau jeigu apklausiami asmenys būtų turėję kokių nors pastabų, viską būtų į apklausos protokolą įrašiusi. Kaltinamasis A. G. visus protokolus perskaitė ir po jais pasirašė, tai jeigu būtų buvę kažkas neteisinga, tai jis galėjo arba ranka papildyti, arba jai pasakyti, tada būtų protokolą papildžiusi. Jeigu gerai prisimena, kaltinamasis A. G. lyg sakė, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo S. L., nes tarp jų buvo konfliktas, ir kažkaip grumtynių metu susižalojo, ir, jeigu gerai pamena, A. G. sakė, kad jis ne „stukačius“, ne „ožys“ ir jis į policiją nesikreips.

2024-06-20 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. L. parodė, kad 2024-06-18 apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), garaže neblaivus A. G. žodinio konflikto metu jį parvertė ant žemės ir paėmęs mažą kėdutę su ja jam trankė per galvą, kiek tiksliai kartų nurodyti negali. Įvykyje kartu buvo A., kurio duomenų nežino, kuris prašė jį paleisti, tačiau A. nurodė jam taip pat trenkti į galvą minėta kėde ir asmuo su ja jam trenkė. Tokie veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į medikus, kurie nuvežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Ligoninėje jam buvo nustatyti galvos, veido, krūtinės sumušimai, taip pat buvo nustatytas žandikaulio lūžis, tačiau jis buvo sulaužytas ne įvykio dieną, jį jam jau buvo sulaužęs kitas asmuo 2024-06-16 (dėl sulaužyto žandikaulio į policiją kreipėsi ir rašė pareiškimą). Prie pareiškimo S. L. pridėjo 2024-06-19 ir 22024-06-16 gautų ligoninės medicininių pažymų kopijas ir garso įrašą, kuriuo užfiksavo įvykį. (1 t., b. l. 103-114, 115, 116).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjo D. Č. 2024-06-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024-06-18 dirbant maršrute „(duomenys neskelbtini)“ apie 20.22 val. buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskr. VPK OVS budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančiuose svečių namuose prieš dvi dienas vienas gyventojas sumušė kitą, buvo kviesta policija, rašytas pareiškimas. Dabar viskas pasikartojo, kai skriaudiką išleido iš policijos. Vyras (duomenys neskelbtini) m., sumuštas veidas, galva. Praneša administratorė. Informuotas AVPK, GMP. Atvykus nurodytu adresu pasitiko akivaizdžiai neblaivus (2,20 prom.) Ukrainos pilietis S. L., kuris paaiškino, jog jį nurodytu adresu esančiame garaže sumušė ten buvęs neblaivus (2,48 prom.) A. G.. Ukrainos piliečiui kraujavo galvos sritis. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai apžiūrėjo Ukrainos pilietį ir detalesnei apžiūrai išsivežė į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių. Pabendravus su galimu įtariamuoju A. G., jis paaiškino, kad dirbo automobilių remonto darbus garaže. Tuo metu neblaivus atėjęs Ukrainos pilietis S. L. pradėjo žodžiu konfliktuoti bei norėjo kilusį konfliktą išsiaiškinti užsipuldamas A. G.. Minėtas vyriškis gindamasis pastūmė Ukrainos pilietį, kuris nuvirto ant grindų minėtame garaže. Taip pat vyriškio teigimu, jis jo nemušė, tik gynėsi. Minėtų konflikte dalyvavusių asmenų girtumas buvo nustatytas alkotesteriu Drager Alcotest, ARRF 0071, Nr. 2069894, patikra galioja nuo 2024-05-21 iki 2024-11-18. Aplinkybių aiškinimosi metu vyriškiai pretenzijų vienas kitam neturėjo. Taip pat dėl sumušto Ukrainos piliečio S. L. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu įtariamasis buvo Rusijos pilietis. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta. Filmuota Body. (1 t., b. l. 14-16).

2024-07-02 – 2024-07-12 apžiūros protokole užfiksuota bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra; įraše girdima, kaip moteris, prisistačiusi A. V., praneša, kad (duomenys neskelbtini), stipriai sumuštas žmogus, skubiai reikalinga greitoji pagalba. (1 t., b. l. 174-176).

2024-06-18 – 2024-06-19 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios garaže adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, apžiūros metu įvykio vieta fotografuota, filmuota Body, niekas nepaimta. (1 t., b. l. 20-30).

2024-07-03 – 2024-07-06 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo apžiūra; vaizdo įraše matyti, kaip nukentėjusysis S. L. lipa į greitosios medicinos pagalbos automobilį, medikai apžiūri nukentėjusįjį, ant nukentėjusiojo veido po akimi matyti tamsi dėmė, galimai kraujosruva, taip pat ant kaktos matomi tamsios spalvos sužalojimai, panašūs į kraujosruvas; girdisi kaip pareigūnas telefonu kalbasi su kolega dėl nukentėjusiojo S. L., aptarinėja praėjusios dienos įvykį, susijusį su nukentėjusiuoju; matyti kaip prie medikų priėjęs pareigūnas klausia ar veš nukentėjusįjį į ligoninę, medikai atsako, kad vežasi išsamiai apžiūrai; girdisi kaip pareigūnas kalbasi su medike sakydamas, kad užvakar S. L. nukentėjo nuo kito, o dabar atėjo aiškintis ir vėl gavo nuo kito; medikė sako, kad S. L. buvo siųstas į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl praėjusio įvykio, tačiau jis nevažiavo, medikė sako, kad vešis S. L. apžiūrai, nes jam gal naujai yra sumušta ir nukentėjusysis nelabai atsimena, kas nutiko; pareigūnas prašo medikės paklausti, kur buvo muštynės, nukentėjusysis pasako, kad garaže, girdisi kaip nukentėjusysis sako, kad jį dviese uždarė garaže, nurodo, kad antras asmuo buvo A. iš (duomenys neskelbtini); pareigūnas, priėjęs prie kolegos pasako, kad dar kitas asmuo dalyvavo, girdisi kaip A. G. pasako, kad nedalyvavo; pareigūnai tarpusavyje kalbasi, kad nieko neveš, nusifotografuos įvykio vietą ir susirinks asmenų duomenis; matyti kaip tikrina nukentėjusiojo blaivumą, nustatomas 2,20 promilės girtumas; pareigūnas užsirašo įtariamojo A. G. telefono numerį, gimimo datą; pareigūnas pasiteirauja, ar A. dirba šiame garaže, vyras atsako, kad taip, pamini, kad jis kai tik atvykęs ryte atsidaro savo garažo duris, pas jį pradeda visi lįsti; pareigūnas klausia ką A. darė, kai jį puolė su kėde, jis atsako, kad gynėsi; A. pasako, kad jis gynėsi nuo S., kai jis gulėjo ant žemės ir nukentėjusysis jį „šliubino“; pareigūnas klausia už ką, nes jis juk nedalyvavo praėjusiose muštynėse, A. atsako, kad S. reikia pinigų; matyti kaip pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. (1 t., b. l. 177-179).

2024-12-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo S. L. pateikto garso įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, jog garso įrašas yra rusų kalba, garso įrašo trukmė 58.50 min. Garso įrašas iš rusų kalbos išverstas į lietuvių kalbą. Įraše girdima kaip du vyrai kalbasi apie sumušimą; po to girdima kaip vienas asmuo prašo išleisti iš garažo, kitas asmuo liepia eiti lauk, atsidaryti duris ir išeiti, pirmasis asmuo sako, kad negali atidaryti, prašo vėl išleisti iš garažo; girdisi, jog kalba dar vienas asmuo; asmenys konfliktuoja, vartoja necenzūrinius žodžius; girdisi kaip vienas asmuo šaukia, kad skauda, vėl prašo paleisti, leisti išeiti; antrasis asmuo sako, kad kandžiojasi, trečiasis asmuo sako, kad paleistų; girdimi keiksmai, grasinimai užmušti, vienas asmuo sako, kad tas „produktas“ šiandien iš to garažo neišeis, siūlo uždaužyti kastuvu; kitas asmuo sako, kad paleistų, pirmasis sako, kad užmušiąs, jam krūtinę sukandžiojo, sudaužys normaliai, šaukia: „į galvą, į galvą“; vėliau vėl asmenys aiškinasi dėl sumušimo; vienas asmuo sako, kad jis atėjo normaliai pasikalbėti, kitas asmuo sako, kad ir reikėjo normaliai kalbėtis, kad pirmas pradėjęs; pirmasis asmuo prašo paleisti, girdisi aimanos; asmuo kitą vadindamas S. sako, kad kartu pasivoliojo, jis irgi kraujuoja, kad eitų nusiprausti, kitas atsako, kad nusiplaus; po kurio laiko girdima kaip asmuo kalba su moterimi, prašo iškviesti policiją, moteris sako, kad reikalinga greitoji, liepia pasėdėti; vyras sako, kad jį daužė taburete, kastuvu, kad viską įrašė į diktofoną, uždarė garaže, norėjo užmušti, mušė dviese; atvykus policijos pareigūnams ir medikams girdima kaip vyras sako, kad jį dviese garaže sumušė, taburete per galvą daužė, sako, kad turi garso įrašą, skundžiasi, kad labai skauda galvą. (2 t., b. l. 13-19).

2024-12-16 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo S. L. pateikto garso įrašo apžiūra, dalyvaujant įtariamajam A. G.; apžiūros metu A. G. paaiškino, jog žodžius: „Šiandien tas „produktas“ iš šio garažo neišeina. Supratai? Davai uždaužom kastuvu“ pasakė jis, nes buvo labai įsiutęs, pasakė iš pykčio, nepagalvodamas; žodžius: „Paleisk jį“ pasakė A. I., žodžius: „Tu mane mušei“ pasakė S. L.. (2 t., b. l. 104-107).

2024-12-30 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo S. L. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo surašymo metu pateikto garso įrašo apžiūra; protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta dalyvaujant vertėjai, įtariamajam A. I., gynėjui adv. A. Z.; apžiūros metu nustatyta, jog įrašas yra rusų kalba, garso įrašo trukmė 58.50 min.; perklausęs garso įrašą, įtariamasis A. I. paaiškino, kad garso įraše girdimas vyriškas balsas, kuris sako: „paleisk jį“, yra jo, jis prašė S., kad paleistų A., A. G. tuo metu gulėjo ant žemės nugara į žemę, o S. gulėjo ant A. G. ir kandžiojo jam į krūtinę ir į ranką; taip pat jis pasakė: „užmušiu“, turėdamas omenyje, kad suduodamas S. kastuvu gali jį užmušti, bet tikslo užmušti neturėjo; paėmęs kastuvą vieną kartą trenkė S. į nugarą; su medine pilka kėdute A. smogė į galvos sritį S. L., kiek kartų pasakyti negali, nes jis sėdėjo prie stalo, kol jie ant žemės voliojosi; žodžius „sudaužyk normaliai, b.... (keiksmažodis), į galvą, į galvą“ sako A. G.; žodžius „ne, jis kandžiojasi“ sako A. G.; žodžius „tu mane mušei?“ sako S. L. (1 t., b. l. 171-173).

2024-06-20 asmens apžiūros protokole užfiksuota S. L. apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad ant asmens galvos, kur yra plaukuotoji dalis, matomi įvairaus dydžio, ilgio nubrozdinimai, kraujosruvos; kraujosruvos ir patinimai matomi ant dešinio asmens skruosto ir lūpų; matomi įvairaus dydžio ir ilgio nubrozdinimai ant kairės ir dešinės rankos alkūnių, ant kairės rankos riešo; tokie pat nubrozdinimai matomi ir ant kairės kojos kelio; apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta. (1 t., b. l. 143-161).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2024-06-21 12.00 val.; tyrimas atliktas siekiant nustatyti S. L. sveikatos sutrikdymo mastą dėl 2024-06-18 apie 20.10 val. sumušimo; S. L. nustatyti sužalojimai (susiję su užduotyje nurodytu įvykiu): kairės akies viršutinio voko ir dešiniojo smilkinio poodinės kraujosruvos, kairiojo smilkinio, kairiojo riešo, abiejų alkūnių ir abiejų kelių nubrozdinimai, kairės akies pojunginė kraujosruva; sužalojimai galėjo būti padaryti 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, netrukus iki apžiūros gydymo įstaigoje, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; tikėtina, kad kairės akies srities sužalojimai padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant; sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 6 trauminiais poveikiais; nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 168-169).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2024-06-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), gautos ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog tyrimas buvo atliekamas siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą S. L., kadangi jį 2024-06-15 laiko tarpe nuo 23.00 val. iki 00.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame svečių namų garaže sumušė Baltarusijos pilietis K.; specialisto tyrimas buvo pradėtas 2024-06-18 12.00 val., atlikus tyrimą nustatyta, kad S. L. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokų – dešinio skruosto srityje, kaktos kairėje, kairio smilkinio – apatinio žandikaulio kairio kampo – kaklo kairio išorinio paviršiaus srityje, abipus nugaroje, juosmens dešinėje; odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, galvos plaukuotosios dalies dešinėje, abipus krūtinės ląstoje, dešinės alkūnės srityje, kairio žasto – kairės alkūnės srityje, kairio dilbio srityje, dešinėje šlaunyje; kraujosruva dešinės akies junginėje; kairio skruostikaulio impresinis lūžis; nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 39-42).

Iš 2024-08-29 akistatos tarp nukentėjusiojo S. L. ir įtariamojo A. I. protokolo matyti, jog nukentėjusysis S. L. teigė, kad 2024-06-18 A. I. jį kastuvu mušė per galvą ir nugarą, ne mažiau trijų kartų, mušė kastuvo metaline dalimi, o A. I. teigė, kad jis smūgių kastuvu nukentėjusiajam nesudavė, tik A. G. prašant pagalbos, nes jį S. L. smaugė, kando į krūtinę, tempė S. L. nuo gulinčio A. G., taip pat A. I. teigė, kad smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, nukentėjusįjį kažkiek mušė A. G. su taburete. (2 t., b. l. 84-88).

Iš 2024-08-28 akistatos tarp nukentėjusiojo S. L. ir įtariamojo A. G. protokolo matyti, jog nukentėjusysis S. L. teigė, kad A. G. prieš jį smurtavo, mušė rankomis ir medine kėdute, A. G. raginamas A. I. smogė jam kastuvu ne mažiau 3 kartų į galvą, o A. G. neigė smurtavęs, nurodė, jog buvo nukentėjusiojo užpultas ir gindamas du kartus sudavė nukentėjusiajam kėdute į galvą, A. I. jį gindamas nukentėjusiajam vieną kartą sudavė kastuvu į nugarą. (2 t., b. l. 149-153).

2024-08-13 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. G. (duomenys neskelbtini), pateikė kėdę. (1 t., b. l. 180-183).

2024-08-27 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota A. G. pateiktos kėdės apžiūra; apžiūros metu nustatyta, jog kėdė yra medinė, dažyta pilka spalva, matomi įvairūs netaisyklingos formos daugybiniai nusidėvėjimo įbrėžimai, kėdės bendras aukštis 29 cm, plotis 35 cm, kėdės kojos plotis 4 cm. (1 t., b. l.184-190).

Tyrėjos 2024-10-16 nutarimu kėdė grąžinta A. G.. (1 t., b. l. 191-195).

2025-01-09 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog A. G. pateikė kastuvą. (1 t., b. l. 196-198).

2025-01-13 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota A. G. pateikto kastuvo apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad kastuvo metalinės mentės plotis 24,5 cm, ilgis 27,5 cm, kastuvo metalinės ausies ilgis 9 cm, plotis 5 cm, medinio koto ilgis 71 cm, medinio koto plotis, medinės rankenos ilgis 11 cm, plotis 4 cm; kastuvas naudotas, ant išorinės metalinės mentės dalies matomos rudos spalvos, panašios į rūdžių, dėmės, ant kastuvo medinio koto matomi neryškūs melsvos spalvos dažai. (2 t., b. l. 7-12).

Pagal tyrėjos 2025-01-13 nutarimą ir 2025-02-11 Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą daiktinis įrodymas – kastuvas perduotas saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui. (1 t., b. l. 3-5, 6).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamųjų A. G. ir A. I. kaltė įrodyta. Kaltinamasis A. G. teisme kaltės nepripažino ir teigė, kad jis nukentėjusiojo S. L. nemušė, tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, kai šis jį pargriovė, mušė ir kandžiojo, sužalojimų nukentėjusiajam nepadarė, nukentėjusysis buvo sužalotas ankstesnio konflikto metu. Kaltinamasis A. I. teisme taip pat kaltės nepripažino, teigdamas, kad jis nukentėjusiajam kastuvo plokščiąja dalimi sudavė vieną kartą į nugarą, tarp menčių, smūgis buvo nestiprus, sudavė gindamas A. G., nes nukentėjusysis buvo užsėdęs ant A. G., kando A. G. į krūtinę, jokių sužalojimų nukentėjusiajam jis nepadarė, nukentėjusysis buvo sužalotas ankstesnių muštynių metu. Šiuos kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiojo S. L. parodymai, patvirtinami liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis S. L. nuosekliai teigė, kad 2024 m. birželio 18 d. vakare atėjus į garažą, kuriame dirbo kaltinamasis A. G., kilus konfliktui, kaltinamasis A. G. jį pastūmė, jam pargriuvus A. G. jam smūgiavo kėde į galvą, besigrumiant ir besiraičiojant ant žemės atsidūrus ant A. G. ir bandant išsilaisvinti, kandant A. G., nes šis laikė jį už rankų, A. G. raginant kaltinamasis A. I. jam sudavė kastuvu kelis kartus į galvą; šio konflikto metu jam buvo padaryti sužalojimai. Nukentėjusysis taip pat paaiškino, kad nors jis buvo sužalotas ir ankstesnio konflikto metu kito asmens, tačiau visi 2024 m. birželio 18 d. sužalojimai buvo nustatyti atliekant specialisto tyrimą, peržiūrint medicininius dokumentus ir atsižvelgiant į ankstesnio konflikto metu jam padarytus sužalojimus. Tai, jog kaltinamasis A. G. jį pastūmė, pargriovė ant žemės, mušė, taip pat kad jį mušė ir kaltinamasis A. I., nukentėjusysis S. L. nurodė rašydamas policijos komisariate pareiškimą; kad buvo sumuštas garaže, jis nurodė ir liudytojai A. V., kuri skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir kuri teisme patvirtino, kad matė sumuštą nukentėjusįjį S. L., jam buvo sužalojimai veide, kraujavo galva. Tas pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems medikams bei policijos pareigūnams, kas nurodyta policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, užfiksuota policijos pareigūno kūno kamera darytame garso ir vaizdo įraše bei tai teisme patvirtino apklausiamas liudytojas D. Č. Tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir akistatų su kaltinamaisiais A. G. ir A. I. metu. Nukentėjusiojo įvykio metu darytame ir pateiktame garso įraše girdima, kaip nukentėjusysis prašo išleisti iš garažo, o kaltinamasis A. G. ragina kaltinamąjį A. I. mušti nukentėjusįjį per galvą kastuvu, grasina užmušti nukentėjusįjį. Kad žodžius, kuriais buvo grasinama užmušti nukentėjusįjį, pasakė kaltinamasis A. G., ikiteisminio tyrimo metu perklausant įrašą patvirtino kaltinamasis A. I. ir pats kaltinamasis A. G.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. I. patvirtino, jog kaltinamasis A. G. ragino jį mušti nukentėjusįjį kastuvu per galvą, taip pat ir pats kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino grasinęs nukentėjusiajam. Visa tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia kaltinamųjų A. G. ir A. I. parodymus, kad jie gynėsi nuo nukentėjusiojo. Kaltinamųjų A. G. ir A. I. parodymus apie tai, jog jie sužalojimų nukentėjusiajam S. L. nepadarė, kad šis buvo sužalotas ankstesnio konflikto metu, paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti būtent 2024-06-18 įvykio metu; iš šios išvados tiriamosios dalies matyti, jog buvo atsižvelgta į tai, kokie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti ankstesnio konflikto metu. Visi šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. G. ir A. I. tyčia smurtavo prieš nukentėjusįjį S. L. ir padarė jam sužalojimus.

Kaltinamieji A. G. ir A. I. tyčia smurtaudami prieš nukentėjusįjį S. L. padarė nukentėjusiajam sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir akivaizdu, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 92-93), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 94-96), šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam A. G. skirtina bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį), kas galėtų turėti teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui.

Kaltinamajam A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 139-142) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. I., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; nors kaltinamasis A. I. pripažino vartojęs alkoholį, tačiau po įvykio neblaivumas nebuvo nustatytas, todėl nėra galimybės spręsti, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jis anksčiau neteistas (2 t., b. l. 29-30), nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už administracinio nusižengimo padarymą (2 t., b. l. 31-32), nedirba (2 t., b. l. 33-35). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam A. I. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, skiriant draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Kaltinamajam A. I. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 76-79) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 217,08 žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, susidariusios teikiant nukentėjusiajam S. L. asmens sveikatos priežiūros paslaugas dėl 2024-06-18 galimai nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų, atlyginimo; gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, jog paslaugos buvo teikiamos 2024-06-18, nustatyta diagnozė – galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas, buvo teikiamos stebėjimo paslaugos, atlikta kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis. (1 t., b. l. 72-74). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2025-07-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad po teritorinių ligonių kasų reorganizavimo Šiaulių teritorinės ligonių kasos teisių perėmėja yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. k. 191351679, a. s. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000 (3 t., b. l. 121-123).

Nukentėjusysis S. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4282,18 eurų turtinės ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 59-74). Ieškinyje nurodoma, jog dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas ir negavo 3727,18 Eur pajamų (darbo užmokesčio ir dienpinigių). Be to, negalėjo išvykti dirbti, todėl nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. liepos 24 d. gyveno hostelyje, už gyvenimą sumokėjo 555 Eur. Jam taip pat buvo padaryta neturtinė žala, nes buvo sužalotas, patyrė skausmą, išgąstį, neturtinę žalą įvertina 1000 eurų. Ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fiziniam asmeniui buvo sužalota sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nukentėjusįjį S. L. tyčia smurtaudami sužalojo kaltinamieji A. G. ir A. I.. Nukentėjusiajam ligoninėje buvo suteiktos gydymo paslaugos, žala apmokant nukentėjusiojo gydymo paslaugas padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas yra Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, nurodant kokios paslaugos buvo nukentėjusiajam teiktos dėl 2024 m. birželio 18 d. patirtų sužalojimų. Todėl ligonių kasos ieškinys tenkintinas, padaryta žala priteistina iš kaltinamųjų A. G. ir A. I. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Nukentėjusysis S. L. dėl tyčinių kaltinamųjų A. G. ir A. I. veiksmų patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajam buvo padaryta žala.

Nukentėjusysis S. L. ieškiniu prašo priteisti jam iš kaltinamųjų negautą atlyginimą, neišmokėtus dienpinigius už 2024 m. birželio ir liepos mėnesius bei gyvenimo hostelyje išlaidas nuo 2024 m. birželio 18 d. iki 2024 m. liepos 24 d. Tačiau kaltinamieji A. G. ir A. I. savo veiksmais nukentėjusiajam S. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Toks sužalojimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 punktas). Todėl dėl kaltinamųjų A. G. ir A. I. veiksmų nukentėjusiojo S. L. sveikata galėjo būti sutrikdyta ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ir dėl šių sužalojimų padarymo jis galėjo būti nedarbingas nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. birželio 28 d. Tačiau šiuo laikotarpiu jis jau buvo nedarbingas, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, dėl sužalojimo, patirto 2024 m. birželio 15 d., kai jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas sveikatą sutrikdo ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6 punktas). Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad dėl 2024 m. birželio 18 d. patirto sužalojimo būtų buvęs išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nukentėjusysis S. L. teismui nepateikė. Todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas ir negalėjo atlikti darbinių pareigų, negalėjo vykti į komandiruotes ir dėl ankstesnio, tai yra, 2024 m. birželio 15 d. patirto sužalojimo. Pats nukentėjusysis teisme patvirtino, kad žalą dėl 2024 m. birželio 15 d. patirto sužalojimo jam atlygino to konflikto kaltininkas ir jis su juo susitaikė, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, antrą kartą tos pačios žalos atlyginimas negali būti priteisiamas. Todėl teismas pripažįsta, jog nukentėjusiojo S. L. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstas ir šioje dalyje netenkintinas.

Nukentėjusysis S. L. dėl tyčinių kaltinamųjų A. G. ir A. I. veiksmų patyrė fizinį skausmą, sužalojimus, pažeminimą, nepatogumus, todėl teismas pripažįsta, jog nukentėjusysis S. L. patyrė neturtinę žalą. Tačiau atsižvelgdamas į tai, jog pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, aktyviai jame dalyvavo, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kas sukelia trumpalaikį sveikatos sutrikdymą, teismas laiko, jog prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl priteistinos žalos sumą mažina iki 200 eurų. Taip pat nukentėjusiajam priteistinos 5 procentų priteisiamos sumos dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025-05-26 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 668,75 Eur antrinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. L. priteisimo (3 t., b. l. 76-80). Nukentėjusįjį S. L. teisme atstovavo advokatas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 101-102).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025-10-08 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 864,59 Eur antrinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. I. priteisimo (3 t., b. l. 142-148).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025-09-19 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 177,08 Eur antrinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. G. priteisimo (3 t., b. l. 124-127).

Kaltinamuosius A. G. ir A. I. teisme gynė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti ir teismo paskirti advokatai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusįjį teisme atstovavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu (ne teismo) paskirtas gynėjas, taip pat į tai, jog kaltinamieji A. G. ir A. I. nedirba, turto, pajamų neturi, kas rodo, jog jų turtinė padėtis sunki, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Daiktiniai įrodymai: 1) kastuvas, saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertė nusikalstamos veikos padarymo priemonė sunaikintinas; 2) kėdė, ikiteisminio tyrimo metu grąžinta kaltinamajam A. G., paliktina kaltinamajam A. G. neribotam disponavimui; 3) DVD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. G. uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę A. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. I. uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią A. I. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę A. I. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo S. L. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš A. G. ir A. I. solidariai nukentėjusiajam S. L. 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų nuo šios sumos metines palūkanas, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. G. ir A. I. solidariai 217,08 Eur (du šimtus septyniolika eurų 08 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai atlyginti žalai, patirtai teikiant nukentėjusiajam S. L. asmens sveikatos priežiūros paslaugas. (Pinigai pervedami į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000).

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. ir A. I. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus: 1) kastuvą, saugomą PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 2) kėdę palikti A. G. neribotam disponavimui; 3) DVD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. G. ir A. I., jog tuo atveju, jeigu vengtų atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė