- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1590-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16920-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- M. G., A. G.
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė/pranešėja) ir Jolitos Cirulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1738-638/2014 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams A. G. ir M. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovus A. G. ir M. G. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Nurodė, kad Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 317 atsakovams buvo leista patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), naudotis ūkiniams reikalams, tačiau šis sprendimas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Dabar ši patalpa Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise kaip atskiras gyvenamosios paskirties turtinis vienetas, o ne pagalbinė patalpa. Atsakovai 2009 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 53-5-2639, 2009 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 53-5-3068, 2010 m. kovo 1 d. raštu Nr. 53-5-694 buvo įspėti atlaisvinti ginčo butą, tačiau gera valia jo neatlaisvina, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dėl buto (duomenys neskelbtini), nėra sudarę, todėl ieškovės nuomone, atsakovai ginčo gyvenamosiomis patalpomis naudojasi be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovė M. G. nurodė, jog patalpos, kurios ieškinyje nurodytos kaip butas (duomenys neskelbtini), jai buvo suteiktos 1972 m. liepos 28 d. Kauno miesto Požėlos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 226. Vėliau, Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 318 „Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo, nuomos sutarčių pakeitimo, kambarių priskyrimo“ M. G. buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini), ) Pagal Kauno sanitarinės epideminės stoties 1981 m. rugsėjo 16 d. aktą Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 317 ginčo patalpa buvo pripažinta netinkama gyventi, išbraukta iš gyvenamojo ploto apskaitos ir perduota M. G. naudotis ūkiniams reikalams, kuriomis atsakovai nepertraukiamai naudojasi iki šio laiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 26-29) ieškinį patenkino – iškeldino atsakovus M. G. ir A. G. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisė iš atsakovų valstybei po 6 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad pirminė teisinė namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini),) registracija buvo atlikta 1951-01-09 Kauno m. Stalino raj. vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 21, kaip gyvenamojo namo, o jo 4 butas įregistruotas kaip gyvenamoji patalpa, kuri 1972-07-28 buvo suteikta M. G. (ankstesnė pavardė (duomenys neskelbtini),). 1981-09-18 buvo priimtas Kauno miesto Lenino rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 317, kuris panaikino gyvenamąjį plotą buto (duomenys neskelbtini), ir šias patalpas suteikė 5 buto gyventojams ūkiniams reikalams. Tos pačios dienos sprendimu Nr. 318 atsakovams buvo suteiktas kitas butas tame pačiame name Nr. 5. Teismas sprendė, kad nuo 1981-09-18 tarp tuomečio turto savininko (Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) ir atsakovų susiklostė panaudos teisiniai santykiai. Pagal CK 43 straipsnio redakciją, galiojusią 1981-09-18 sprendimo priėmimo metu, toks sandoris galėjo būti sudarytas paprasta rašytine forma ir registracija jam nebuvo privaloma. 1991-03-11 Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika nustojo egzistuoti, o naujam savininkui – Lietuvos Respublikai šie santykiai nebuvo išviešinti nuo 1997-04-01 įsigaliojusio Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. 2009-04-28 LR Vyriausybė priėmimo-perdavimo aktu ginčo patalpas perdavė Kauno miesto savivaldybei kaip gyvenamosios paskirties patalpas – butą, todėl teismas sprendė, kad atsakovai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis, kurių panaudos santykiai nutrūko savininkų pasikeitimo momentu (CK 6.643 str.) be teisinio pagrindo (CK 4.98 str.). Atsakovų naudojimasis patalpomis pažeidžia savininko teises, todėl jie buvo iškeldinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė M. G. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti atsakovei M. G. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; prijungti prie bylos papildomus įrodymus – 2014 m. kovo 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-194 kopiją ir VĮ Registrų centro 2014 m. gegužės 6 d. išrašą reg. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 318 neišviešinus (neįregistravus viešajame registre), ginčo patalpų paskirtis liko nepakeista, jos tebėra gyvenamos patalpos, ir naujam ginčo patalpų savininkui –Kauno miesto savivaldybei apie ginčo patalpų perdavimą naudotis atsakovams nebuvo žinoma iki pat ginčo tarp ieškovės ir atsakovų pradžios 2009 metais. Apeliantė pažymi, jog 1981 m. neturėjo galimybės išviešinti sprendimo, kadangi tuo metu nebuvo įsteigtas viešasis registras, kuriame, teismo nuomone, turėjo būti įregistruotas minėtas sprendimas. Apeliantės nuomone, ginčo patalpų perdavimo ieškovės nuosavybėn momentu (2009 m. balandžio 28 d., kuomet buvo pasirašytas kai kurių nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn perdavimo-priėmimo aktas), ieškovė privalėjo žinoti apie tai, kad jos patikėjimo teise valdomų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpų paskirtis pakeista, jos išbrauktos iš gyvenamojo fondo, ir kad jos perduotos 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 318 pagrindu atsakovės šeimai naudotis. Todėl būtent dėl ieškovės aplaidaus savo funkcijų vykdymo, 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 318, kuriuo buvo pakeista ginčo patalpų paskirtis ir patalpos buvo suteiktos atsakovams, nebuvo įregistruotas viešajame registre. Pažymi, jog ginčo patalpų paskirties pakeitimas ir atsakovų panaudos teisės atsiradimas siejamas ne su sprendimo įregistravimu viešajame registre, kadangi pagal tuo metu galiojusius įstatymus tokiam sprendimui nebuvo reikalinga privaloma teisinė registracija. Apeliantė tvirtina, jog turint teisėtai išduotą patalpų savininko leidimą, tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė faktiniai negyvenamųjų patalpų panaudos teisiniai santykiai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovei išduotas leidimas naudotis ginčo patalpomis buvo panaikintas savivaldybės atitinkamų institucijų sprendimais ar įsakymais. Be to, pasak apeliantės, pateikti nauji įrodymai – 2014 m. kovo 20 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-194 ir VĮ Registrų centro 2014 m. gegužės 6 d. išrašas iš VĮ Registrų centro reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog nepaisant priimto tarybos sprendimo, kad ginčo patalpos pripažintos netinkamomis naudoti, praėjus daugiau nei 1 mėnesiui nuo jo priėmimo šis sprendimas taip pat neįregistruotas viešajame registre, kaip ir ankstesnis 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 318 dėl ginčo patalpų išbraukimo iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Todėl apeliantės nuomone, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-194 paneigia pirmos instancijos teismo išvadą, kad atsakovai naudojosi gyvenamosiomis patalpomis, o priešingai – įrodo, kad atsakovai naudojosi patalpomis, kurios 1981 metais buvo išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų fondo bei patalpų būklė ir faktinis statusas buvo nepasikeitęs.
Atsiliepimas
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovų naudojamos ginčo patalpos yra pagalbinės. Ieškovė pažymi, jog ginčo butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise, kaip atskiras turtinis vienetas, kuris turi atskirą unikalų numerį, todėl nėra pagalbinė patalpa.
2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 2014 m. kovo 20 d. priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-194, kuriuo ginčo patalpos buvo pripažintos netinkamomis naudotis, paneigia pirmojo instancijos teismo išvadą, kad atsakovai naudojasi gyvenamosiomis patalpomis. Pažymi, jog minėtas sprendimas nekeičia ginčo esmės. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad panaudos teisiniai santykiai nutrūko pasikeitus turto savininku iš LTSR į Lietuvos Respubliką ir vėliau į Kauno miesto savivaldybę, todėl atsakovų naudojimasis ginčo patalpomis pažeidžia savininko teises, dėl ko atsakovai turi būti iškeldinti.
3. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad turint teisėtai išduotą savininko leidimą tarp ieškovės ir atsakovų susiklostė faktiniai negyvenamųjų patalpų panaudos teisiniai santykiai ir šių santykių nutraukimui atitinkamos Kauno miesto savivaldybės institucijos turėjo priimti sprendimą, kuriuo panaikinama atsakovų teisė naudotis negyvenamosiomis patalpomis ir informuoti atsakovus apie planuojamą faktinės negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties nutraukimą. Pažymi, jog atsakovams buvo siunčiami įspėjimai išsikelti iš ginčo patalpų, kuriuos atsakovai gavo, todėl ieškovės nuomone, taip ji, kaip ginčo patalpų savininkė, išreiškė valią dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų. Jokio atskiro sprendimo dėl panaudos teisinių santykių nutraukimo Kauno miesto savivaldybė, kaip turto savininkė, neprivalėjo priimti. Pasikeitus turto savininkui panaudos santykiai nutrūko, todėl atsakovai užimtomis patalpomis naudojasi be teisinio pagrindo. Be to, Kauno miesto savivaldybė, kaip ginčo turto savininkė turi teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš ginčo patalpų, nesvarbu ar jos yra gyvenamosios, ar netinkamos naudotis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-03-20 sprendimą Nr. T-194 dėl buto (duomenys neskelbtini), pripažinimo netinkamu (negalimu) naudoti ir NTR centrinio duomenų banko išrašą su istorija bei nurodė, kad ginčo patalpos 1981 m. buvo pripažintos netinkamos naudoti, jų paskirtis niekada nepasikeitė, ką patvirtina po bylos išnagrinėjimo iš esmės priimtas paminėtas sprendimas, kuris taip pat neįregistruotas NTR, todėl atsakovai visą laiką naudojosi negyvenamosios paskirties patalpomis. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantės nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį – konstatuoti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusį būtinumą teikti naujus įrodymus, todėl juos priima.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), kaip gyvenamasis plotas, apeliantės (ankstesnė pavardė (duomenys neskelbtini)) šeimai buvo suteiktas 1972 m. liepos 28 d. Kauno miesto Požėlos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 226 (1 t., b.l. 33-37). Vėliau dėl šio buto buvo priimtas Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 317 „Dėl gyvenamojo ploto panaikinimo ir patalpų išnuomavimo“, pagal kurio 2 punktą, panaikinus gyvenamąjį plotą, ginčo patalpa buvo leista naudotis 5 buto gyventojams ūkiniams reikalams (1 t., b.l. 12). 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 318 „Dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo, nuomos sutarčių pakeitimo, kambarių priskyrimo“, 1 punkto 1 priedėlio 5 punktu M. G. buvo suteiktas kitas butas (duomenys neskelbtini), (dabar (duomenys neskelbtini)), Kaune. Šio sprendimo rengimo pažymoje buvo paaiškinta tokio sprendimo motyvai: pagal Kauno sanitarinės epideminės stoties 1981 m. rugsėjo 16 d. aktą gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), yra labai tamsi, drėgna ir gyvenimui netinka (1 t., b.l. 39).Taigi, apeliantei tame pačiame name 5 butas buvo suteiktas tik pripažinus 4 buto patalpas negyvenamosiomis patalpomis. Apie leidimą naudotis šiomis patalpomis ūkiniams reikalams apeliantei buvo pranešta Kauno m. Lenino rajono Vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyrius 1981 m. rugsėjo 30 d. raštu, kurio nuorašas siųstas ir 2 butų eksploatavimo tarnybai (1 t., b.l. 40). Bylos duomenys nepatvirtina ir to neteigia pati apeliantė, kad ginčo patalpos buvo jos 5-ojo buto priklausinys, nes 4 ir 5 butai visada buvo apskaitomi atskirai. 2009-04-28 priėmimo - perdavimo aktu Kauno m. savivaldybei 4 butas buvo perduotos kaip atskiras nuosavybės objektas, tačiau kaip gyvenamosios paskirties patalpos ir tokiomis įregistruotos NTR. Apeliantė pateikė naują įrodymą - 2014-03-20 sprendimą Nr. T-194, kurio pagrindu jos vėl buvo pripažintos negyvenamosiomis (2 t., b.l. 38). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės siekiamam teisiniam rezultatui, ar atsakovų atsikirtimui pagrįsti neturi teisinės reikšmės aplinkybės dėl patalpų paskirties, kuomet neginčijamai šis turtas yra ieškovės Kauno miesto savivaldybės nuosavybė ir ji, kaip turto savininkė, jį turi teisę valdyti , naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 317 įžanginė dalis skelbia apie šių patalpų išnuomavimą atsakovei (1964 m. 297 str.). Tačiau jeigu vertinsime faktinius šalių teisinius santykius, kuomet atsakovai patalpų nuomos mokesčio niekada nemokėjo, tai juos turėtume kvalifikuoti kaip neterminuotos panaudos teisinius santykius (1964 m. CK 366 str.). 1964 m. CK 311 straipsnyje, galiojusiame 1981 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 317 arba nuomos santykių atsiradimo momentu, buvo reglamentuota, kad išnuomoto turto nuosavybės teisei perėjus iš nuomotojo kitam asmeniui nuomos sutartis lieka galioti naujajam savininkui. Ši norma buvo taikoma ir panaudos sutarčiai (1964 m. CK 366 str.). 2000 m. CK 6.494 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuomos sutarties galiojimas tais atvejais, kai iš vienos valstybinės (savivaldybių) institucijos (nuomotojo) pereina kitai. Ši teisės norma turėtų būti taikoma ir ginčo šalių santykiams (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 41 straipsnis). Tačiau nepriklausomai nuo šalių teisinių santykių kvalifikavimo kaip nuomos ar panaudos, abiejų rūšių neterminuotas sutartis šalys turi teisę nutraukti kitą šalį įspėjusios prieš tris mėnesius (CK 6.480 str., 6.642 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad šią teisinę pareigą ieškovė įvykdė: 2009-09-01 raštu Nr. 53-5-2636 net kvietė atsakovus iki 2009-09-30 atvykti ir pateikti dokumentus, reikalingus nuomos sutarties sudarymui bei įspėjo, kad iki šios datos neatvykus, jie bus keldinami (1 t., b.l. 14); 2009-09-30 raštu Nr. 53-5-3068 (1 t., b.l. 16) atsakovai dar kartą buvo įspėti atlaisvinti patalpas bei 2010-03-01 raštu Nr. 53-5-694 (1 t., b.l. 18) jiems pakartotinai buvo nustatytas terminas iki 2010-03-22 atlaisvinti patalpas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai nėra įrašyti į sąrašus socialiniam būstui gauti. Apeliantei dar 2013-09-11 buvo paaiškinta, kad pakeitus ginčo patalpų paskirtį (pakeista Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-03-20 sprendimu Nr. T-194), jos bus privatizuojamos pagal LR Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės valia dėl ginčo teisinių santykių nutraukimo yra aiški, ieškovė, kaip turto savininkė gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), todėl ieškovės ieškinys buvo patenkintas pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.