- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1718-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02545-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei N. A. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė, bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės N. A. (toliau – ir atsakovė) 831,64 Eur skolą už bendrijos suteiktas paslaugas, susijusias su bendrijos dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai 1999 metais yra įsteigę Daugiabučio namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini), kuri įgyvendina namo patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrijos dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu. Atsakovė nuosavybės teise turi negyvenamąją patalpą–vaistinę su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68,14 kv. m., esančią (duomenys neskelbtini). Bendrijos susirinkimuose yra nustatomi mokesčių dydžiai už namo administravimą, kaupimą, eksploatacijos mokesčiai. Negyvenamųjų patalpų–vaistinės, savininkė N. A. bendrijai už teikiamas paslaugas (administravimo, kaupimo, eksploatacijos mokesčių) nustatytų mokesčių nemoka. Atsakovė į siunčiamus bendrijos priminimus (raginimus) mokėti bendrijai už paslaugas, mokėti skolą nereaguoja ir mokesčių bei turimo įsiskolinimo nesumoka. 2022–2023 metais tik vieną kartą, t. y. 2023 m. liepos 20 d. pavyko registruotu laišku siųstą priminimą dėl 845,63 Eur įsiskolinimo įteikti. 2023 m. rugsėjo 14 d. buvo apmokėta tik dalis įsiskolinimo, t. y. 200 Eur. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė bendrijos pirmininkui raštą, kad ji iki 2028 metų nedirbs ir prašė atleisti ją nuo mokesčių bendrijai. Bendrija atsakydama į atsakovės raštą nurodė, kad jokių išimčių dėl mokesčių mokėjimo nebus taikoma ir pareikalavo geranoriškai sumokėti turimą įsiskolinimą. Atsakovė bendrijai už suteiktas paslaugas (administravimo, kaupimo, eksploatacijos mokesčių) 2023 m. lapkričio 23 d. yra skolinga 831,64 Eur.
3. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. spalio 31 d. nemokėjo bendrijai skaičiuojamų mokesčių, kurių bendra suma sudaro 831,64 Eur. Ne kartą buvo kreiptasi į atsakovę dėl nemokėtų mokesčių, tačiau ji tik 2023 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo 200 Eur mokesčių, jau buvusį įsiskolinimą, kurie į ieškinio sumą nėra įskaičiuojami. Atsakovė mokesčių nemoka ir toliau, už 2024 metus. Registrų centre registruota patalpų savininkė – atsakovė, o ne atsakovės nurodamas juridinis asmuo, jokių faktų, kad patalpos būtų išnuomotos ar jomis būtų leista naudotis panaudos sutarties pagrindu kitiems asmenims, nėra. Ieškovės pateiktose sąskaitose išdėstyta iš kokių mokesčių konkrečiai susideda įsiskolinimo suma, tai administravimo mokestis, eksploatacijos mokestis, kaupimo mokestis ir bendras apšvietimas. 2022 m. gegužės mėnesį buvo atlikti aikštelės, kuri yra šalia gyvenamojo namo, remonto darbai, už kuriuos atsakovė yra skolinga 24,90 Eur. Bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas remontuoti aikštelę, kadangi ten laikomi automobiliai. Šie bendrijos patvirtinti ir nustatyti mokėjimai yra paskaičiuoti ir padalinti visiems patalpų savininkams. Atsiskaitymo lapeliai, kuriuose detalizuoti mokėjimai, yra pateikiami butų savininkams. Atsakovei atsiskaitymo lapelis yra įdedamas į atsakovės pašto dėžutę, kuri yra šalia jos patalpų. Visi darbai, išskyrus einamuosius (lemputės pakeitimas, durų rankenos pakeitimas) yra atliekami tik bendrijos susirinkimų sprendimu. Šiuo metu atsakovės nurodyto 400 Eur apmokėjimo bendrija nėra gavusi, jei bus pinigai į bendrijos sąskaitą įskaičiuoti, tai pasidengs įsiskolinimas. Šiuo atveju mokėjimas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) vardu, ne fizinio asmens – atsakovės, kuri yra patalpų savininkė. Buhalterijoje bus sprendžiamas klausimas dėl pinigų įskaitymo, kadangi mokėjimai turi būti mokami N. A. vardu.
4. Atsakovė N. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jos įmonės veikla yra sustabdyta, todėl prašė bendrijos sumažinti mokesčius, jos įmonei bendrija jokių paslaugų neteikia, t. y. dujų įmonė neturi, elektros įvadą įmonė turi atskirą nuo bendrijos, atsiskaito įmonė pagal gautas sąskaitas, tiesiai elektros tinklams. Šiuo metu jos įmonei elektra yra atjungta iš įvado. Vandens skaitiklis yra įmonės patalpų viduje, (duomenys neskelbtini) įmonė atsiskaito tiesiogiai pagal pateiktas sąskaitas. Mokėti už laiptinės apšvietimą jai nepriklauso, įmonė neturi bendros laiptinės su bendrija. Įmonė turi atskirą įėjimą, visos sienos, tiek šoninės, tiek galinės yra aklinos. Į bendrą namo laiptinę išėjimo nėra. Bendrų patalpų su bendrija įmonė neturi.
Atsiliepimas
5. Atsakovė N. A. pateiktame prašyme–pranešime nurodė, kad jokie mokesčiai jos atstovaujamam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepriklauso. Įmonė visus kitus mokesčius moka tiesiai toms įmonėms, pateikusioms sąskaitas apmokėjimui. Atsakovė apie tai, kad įmonė yra sustabdžiusi veiklą, informavo bendrijos pirmininką. Bendrija adresuoti sąskaitų fiziniam asmeniui negali, kadangi tai nėra butas, tai negyvenamosios patalpos, kuriose veikia juridinis asmuo. Įmonė neturi sandėliuko ir eiti į bendrą bendrijos laiptinės rūsį įmonė neturi reikalo, vandens skaitiklis vidaus patalpų viduje, o vandens tiekimo įmonė ir elektros tinklai kokius tikrinimo darbus vykdys tik vieną kartą metuose, dėl ko mokestis už bendrą elektrą įmonei niekada nepriklausė ir nepriklauso. Prašo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų advokatui.
6. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2002 metų dirbant vaistinėje visada bendrijai mokėjo mokesčius (duomenys neskelbtini) vardu. Bendrijai papildomai 2023 m. rugpjūčio 3 d. siuntė prašymą, nusiųsdama sąskaitos pavyzdį, kokią sąskaitą bendrija turi toliau rašyti, nurodė kokius mokesčius mokėjo, kurie turi ir toliau būti mokami. Su jai priklausančios patalpos priskaičiuotais mokesčiais, kuriuos prašo priteisti ieškovė, sutinka iš dalies. Sutinka tik su administravimo, eksploatavimo ir kaupimo mokesčiais, su kitais mokesčiais nesutinka. Nesutinka su bendrų patalpų apšvietimu, atliekų išvežimu. Bendras apšvietimas jai nepriklauso, neturi bendrų patalpų. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma, kad jai priklauso negyvenamosios patalpos–vaistinė su 13,52 kv. m. bendro naudojimo patalpomis. Tai buvo koridoriaus dalis, kuri buvo prijungta prie buto, ji iš vis nebepriklauso prie bendrijos. Registre nepertvarkytos patalpos, dėl laiko stokos, atstumo. Negyvenamos patalpos–vaistinė turi tik vieną įėjimą iš lauko, iš gyvenamojo namo bendrų patalpų įėjimo nėra. Bendro naudojimo patalpos – koridorius, tik įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Bendrijos veikloje, susirinkimuose, kol dirbo vaistinėje, dalyvaudavo. 2022 m. vykusiame susirinkime dėl aikštelės remonto, kur buvo sprendžiami remonto darbai, nebuvo. 2017 m. uždariusi įmonę išvyko ir nesidomi bendrijos veikla, neturi jokios informacijos. Su įsiskolinimu už aikštelės remontą nesutinka, kadangi nežino kur ta aikštelė yra. Mokesčių nemokėjo, nes neturėjo sąskaitos įmonei, kaip kad priklauso įmonei gauti. Nors patalpos priklauso jai, tačiau jose veikia įmonė. Būtų mokėjusi mokesčius bendrijai, jeigu jos sąskaitos būtų pateiktos įmonės vardu. Kol įmonė veikė, mokėjo mokesčius įmonės vardu, o ne fizinio asmens vardu. Anksčiau buvo sumokėjusi 200 Eur įsiskolinimo sumą, dabar padengė dar 400 Eur už komunalinius patarnavimus per Perlo pinigų pervedimo terminalą. Pagal pateiktą ieškovės ieškinį sumokėjo įsiskolinimo dalį, t. y. viso 600 Eur, už 2021 m. gruodį, už 2022 m., ir už 2023 m. dalį. Likusį įsiskolinimą bendrijai sumokės kitą mėnesį iki 24 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismas 2024 m. liepos 11 d. sprendimu ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovės N. A. ieškovei 431,64 Eur skolą, 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 22 Eur žyminį mokestį. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nustatė, kad negyvenamoji patalpa–vaistinė, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei N. A.. 1999 m. balandžio 15 d. yra įregistruota daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, kuri administruoja bendrojo naudojimo objektus. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama minėto daugiabučio namo bendraturtė, privalėjo mokėti bendrijos nustatytus mokesčius, tačiau savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. lapkričio 23 d. liko skolinga 831,64 Eur. Atsakovei priklausančioms patalpoms buvo skaičiuojami mokesčiai: eksploatacijos mokestis, administravimo mokestis, kaupimo mokestis, bendras apšvietimas ir vienkartinis 24,98 Eur mokestis už aikštelės remontą.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovė teismo posėdžio metu susidariusio įsiskolinimo už administravimo, eksploatavimo ir kaupimo mokesčius neginčijo, nurodė, jog jau 2023 m. rugsėjo 14 d. pervedė bendrijai 200 Eur, o 2024 m. birželio 27 d. – 400 Eur. Iš pateiktų bendrijos negyvenamųjų patalpų savininkės N. A. sąskaitų faktūrų su priedais ir atsiskaitymo lapelių matyti, kad 200 Eur suma buvo išskaičiuota iš susidariusio įsiskolinimo 2023 m. rugsėjo mėn., ir į ieškiniu prašomą priteisti sumą nebuvo įtraukta. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovei priskaičiuoto mokesčio už bendrą apšvietimą ir aikštelės remontą.
5. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos–vaistinė su 13,52 kv. m bendro naudojimo patalpomis. Nors atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad bendro naudojimo patalpos yra prijungtos prie vaistinės, tačiau į bylą jokio tai patvirtinančio įrodymo nepateikė, todėl teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovei mokestį už bendrą daugiabučio gyvenamojo namo apšvietimą.
6. Teismas sprendė, kad nors atsakovė ir nesutinka su ieškovės jai paskaičiuotais mokesčiais už aikštelės remonto darbus, tačiau dėl aikštelės remonto darbų buvo priimtas bendrijos sprendimas ir, kad šis spendimas būtų ginčytas, teismas duomenų neturi, todėl bendrijos susirinkimo priimti sprendimai atsakovei, kaip daugiabučio namo bendraturtei yra privalomi, ir iš atsakovės ieškovei priteistinas mokestis už aikštelės remontą.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė jai teikiamų sąskaitų nemokėjimą grindė tuo, jog sąskaitos išrašomos jos, o ne jai priklausančios įmonės vardu, todėl ji reikalavo, kad bendrijos vadovas pakeistų adresatą. Kaip nustatyta byloje, negyvenamosios patalpos–vaistinė, nuosavybės teise priklauso atsakovei N. A., o ne jos (duomenys neskelbtini), todėl ieškovė tinkamai ruošė atsakovei dokumentus dėl atsiskaitymo bendrijai.
8. Teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai pagrindė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo, todėl atsakovei kyla pareiga šią įsiskolinimo sumą – 831,64 Eur sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 27 d. sumokėjo bendrijai 400 Eur ir pateikė teismui tai patvirtinantį įrodymą, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 831,64 Eur skolos priteisimo tenkino iš dalies, sumažindamas priteistiną sumą iki 431,64 Eur sumos (831,64 Eur – 400 Eur = 431,64 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu atsakovė N. A. (toliau – ir apeliantė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama argumentus tiek dėl priteistos skolos, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bendrijos išrašomos ir siunčiamos sąskaitos už nustatytus mokesčius (namo administravimą, kaupimą, eksploataciją) turėjo ir turi būti išrašomos (duomenys neskelbtini) vardu ir turėjo būti adresuotos įmonei, kadangi apeliantei priklausančiose patalpose yra įregistruota minėta įmonė.
Šalies argumentai
14.2. Apeliantė nesutinka, kad už jai priklausančias patalpas būtų skaičiuojamas bendro apšvietimo mokestis, kadangi apeliantė neturi išėjimo į bendrijos koridorių. Patekti į apeliantės patalpas galima tik iš lauko per atskirą įėjimą. Apeliantė taip pat nesutinka su mokestinių tarifų didinimu.
14.3. Apeliantės įmonė yra laikinai sustabdžiusi veiklą ir yra atleista nuo bet kokių mokesčių valstybei, apeliantė yra pensininkė, todėl apeliantė prašo nepriteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) prašo atsakovės N. A. apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Nekilnojamojo turto registro išraše nėra jokių įrašų apie apeliantei priklausančių patalpų nuomą, panaudą ar kitą faktą, kad patalpos yra naudojamos kito asmens, o ne apeliantės. Apeliantė pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymas, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 1 d. laikinai veiklos nevykdo ir jos nevykdys iki 2027 m. gruodžio 27 d. Įvertinus minėtas aplinkybes, bendrija pagrįstai ir tinkamai ruošė ir teikė apeliantei, kaip fiziniam asmeniui, dokumentus dėl atsiskaitymo, todėl ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad bendrija sąskaitas už nustatytus mokesčius turėjo ir turi rašyti (duomenys neskelbtini) vardu.
Šalies argumentai
15.2. Ieškovė nesutinka, kad už apeliantei priklausančias patalpas neturi būtų skaičiuojamas bendro apšvietimo mokestis. Apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kad patalpos yra pertvarkytos. Be to, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šiluminiame mazge naudojama elektra visų patalpų, tarp jų ir apeliantei priklausančių negyvenamųjų patalpų, šildymui, ir elektra išoriniam gyvenamojo namo apšvietimui yra naudojama iš bendro gyvenamojo namo elektros skaitiklio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo, kuriuo daugiabučio namo savininkų bendrijai (ieškovei) iš atsakovės buvo priteista skola už bendrijos suteiktas paslaugas, susijusias su bendrijos dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, bei išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo
18. Apeliantė 2024 m. spalio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir du mokėjimo kvitus dėl 431,64 Eur sumokėjimo už paslaugas ir prašo nepriteisti iš jos ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
19. Ieškovė 2024 m. lapkričio 5 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 431,64 Eur dydžio iš atsakovės priteistos skolos mokėjimą užskaitė ir neprieštarauja, kad skolos sumokėjimo kvitai būtų prijungti prie bylos, nes šie mokėjimai parodo, kad apeliantė (atsakovė) pripažįsta skolą bendrijai.
20. Atsakovės atlikti mokėjimai 431,64 Eur sumai, t. y. duomenys apie skundžiamu sprendimu priteistos 431,64 Eur skolos sumokėjimą po šio teismo sprendimo priėmimo, nesutinkant atlyginti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų, taip pat šalių rašytiniai paaiškinimai šiuo klausimu turi reikšmės vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, todėl teismas juos priima bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl skolos priteisimo
21. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija. Negyvenamoji patalpa – vaistinė (68,14 kv. m. bendro ploto) su 13,52 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei N. A..
22. Ieškovė teikė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo paslaugas, susijusias su bendrijos dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovės įsiskolinimas, ieškinio pateikimo metu (2023 m. gruodžio 4 d.) sudarė: nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. paskaičiuota mokesčių – 537,81 Eur, iš kurių administravimo mokestis 212,64 Eur, eksploatacijos mokestis 122,64 Eur, kaupimo mokestis 163,56 Eur, bendro apšvietimo mokestis 13,99 Eur, aikštelės remontas (gegužės mėn.) 24,98 Eur; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 31 d. 314,39 Eur, iš kurių administravimo mokestis 124,04 Eur, eksploatacijos mokestis 71,54 Eur, kaupimo mokestis 115,84 Eur, bendro apšvietimo mokestis 2,97 Eur. Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsiskaitymo lapelio matyti, kad susidariusi skola 891,45 Eur, iš viso mokėtina suma 938,50 Eur, iš 2023 m. rugsėjo 30 d. atsiskaitymo lapelio – susidariusi skola 738,50 Eur, iš viso mokėjimo suma 783,44 Eur; 2023 m. spalio 31 d. atsiskaitymo lapelio – susidariusi skola 783,44 Eur, iš viso mokėjimo suma 831,64 Eur. Taigi, ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 831,64 Eur skolą už bendrijos suteiktas paslaugas, susijusias su bendrijos dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu.
1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 431,64 Eur skolą. Teismas nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu susidariusio įsiskolinimo (skolos dydžio) už administravimo, eksploatavimo ir kaupimo mokesčius neginčijo. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai skaičiavo atsakovei mokestį tiek už bendrą daugiabučio namo apšvietimą, tiek už aikštelės remonto darbus. Taigi, įvertinęs tai, kad po ieškinio pateikimo atsakovė 400 Eur skolos dalį ieškovei sumokėjo, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 831,64 Eur skolos priteisimo tenkino iš dalies, sumažindamas priteistiną sumą iki 431,64 Eur sumos (831,64 Eur – 400 Eur = 431,64 Eur).
23. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama šiuos esminius argumentus: sąskaitos turėjo būti išrašomos ne jos, o (duomenys neskelbtini) vardu, nes jai priklausančiose patalpose yra įregistruota bei veiklą vykdo minėta įmonė; kadangi apeliantė neturi išėjimo į bendrijos koridorių (patekimas į patalpas galima tik iš lauko per atskirą įėjimą), todėl nepagrįstai jai skaičiuojamas bendro apšvietimo mokestis; kadangi apeliantės įmonė yra laikinai sustabdžiusi veiklą ir yra atleista nuo bet kokių mokesčių valstybei, apeliantė yra pensininkė, todėl prašo nepriteisti 350 Eur ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.
24. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos CK, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme (toliau – DGNSBĮ) ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (DGNSBĮ 21 straipsnio 1 dalis). CK 4.76 straipsnis reglamentuoja bendraturčių pareigą proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). DGNSBĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti.
1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovė, kuri yra bendro naudojimo objektų bendraturtė, proporcingai jos daliai bendrojoje nuosavybėje, turi pareigą prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, išsaugojimo, administravimo, atnaujinimo. Atsakovei pareiga mokėti administravimo, eksploatacijos ir kaupimo mokesčius kyla ir bendrijos sprendimų pagrindu (pagal patvirtintus tarifus), todėl vien apeliantės nesutikimas su nustatytais tarifais nėra pakankamas pagrindas šių mokesčių nemokėti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti skolos, pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ieškovės atsakovei paskaičiuotos 831,64 Eur skolos pagrįstumą. Atsakovei (ar jos vardu trečiajam asmeniui) tik po bylos teisme iškėlimo sumokėjus dalį skolos (400 Eur), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 431,64 Eur (831,64 Eur – 400 Eur = 431,64 Eur) likusią skolos dalį. Atsakovė iš esmės šio skolos dydžio neginčija, po skundžiamo sprendimo priėmimo sumokėjo ir likusią skolos dalį.
2. Apeliantė, remdamasi tuo, kad jai priklausančiose patalpose yra įregistruota (duomenys neskelbtini), kuri šiose patalpose ir vykdo veiklą (atsakovės teigimu, šiuo metu veikla tik laikinai sustabdyta), tvirtina, kad būtent ši jos individuali įmonė, o ne buto savininkė (apeliantė), turi būti laikoma atsakinga už ieškovės prašomos skolos padengimą bei šio asmens vardu turėjo būti išrašomos sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti šiais apeliantės argumentais.
3. Kaip jau buvo minėta, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Ir nors pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (arba naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, kad šiuo atveju apeliantė (savininkė) savo teises ir pareigas trečiųjų asmenų atžvilgiu yra perleidusi (duomenys neskelbtini) (naudotojai). Į bylą nėra pateikta jokių tarp buto savininkės N. A. ir naudotojos (duomenys neskelbtini) sudarytų susitarimų, o jeigu tokie susitarimai faktiškai ir egzistuoja, tačiau byloje nustačius, kad viešajame registre nėra įregistruoti (išviešinti), tai neturi jokios reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms – šiuo atveju ieškovės teisei reikalauti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidų apmokėjimo iš buto savininkės (apeliantės). Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad faktiškai už atsakovę skolą sumoka (duomenys neskelbtini), kurios vadovė bei savininkė yra ta pati N. A., jų vidiniai tarpusavio santykiai bei susitarimai neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo.
4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad patalpų savininkė neturi pareigos mokėti už bendrą elektrą (apšvietimą), nes ji nesinaudoja bendromis patalpomis. Bendraturčio pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę visiškai nesiejama su aplinkybe ar jis naudojasi bendrąja daline namo bendraturčių nuosavybe ar nesinaudoja. Ši pareiga kyla iš atitinkamo objekto statuso. Jeigu turtas yra bendroji dalinė namo bendraturčių nuosavybė, pareiga jį išlaikyti, mokėti už jį mokesčius tenka visiems bendraturčiams. Vieno iš bendraturčių naudojimasis ar nesinaudojimas bendromis patalpomis galėtų turėti įtakos skaičiuojant mokesčius už elektrą tik tokiu atveju, jeigu būtų sudarytas bendraturčių susitarimas dėl tokių išlaidų ne skaičiavimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
25. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį, priteisė iš atsakovės ieškovei 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas. Apeliantė nesutinka atlyginti ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų iš esmės tai grįsdama sunkia finansine padėtimi bei nesąžiningu ieškovės elgesiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
26. CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. konstatavus, kad ieškovė įrodę atsakovei paskaičiuotos 831,64 Eur skolos pagrįstumą, tačiau atsakovei tik po bylos teisme iškėlimo sumokėjus, t. y. 2024 m. birželio 27 d., 400 Eur skolos dalį, teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodytais argumentais, kad ieškovė, siekdama prisiteisti skolą ar samdydama advokatą, nebuvo sąžininga. Ieškovė sudarė atstovavimo sutartį su šios srities profesionalu – advokatu, o advokatas, rengdamas ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, patyrė darbo ir laiko sąnaudas, kurios nepriklauso nuo ginčo sumos. Ieškovės patirtos išlaidos yra realios, patvirtintos tai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Apeliantės nurodoma aplinkybė dėl sunkios jos finansinės padėties, sprendžiant dėl ieškovės patirtų 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlygintinumo, neturi teisinės reikšmės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio, toks sprendimas atitinka tiek teisės aktuose nustatytus kriterijus, tiek protingumo, sąžiningumo principus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimu.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijose teisme
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
30. Ieškovė pateikė prašymą dėl 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės N. A. ieškovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 150 Eur (šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.