Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Inai Bencevičei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., jo atstovui advokatui V. P., Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdančio individualią veiklą, neteisto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. D., būdamas darbdaviu – A. D. individualios įmonės savininkas, savo veiklos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), leido nelegaliai dirbti pagalbinio darbininko darbą V. J. laikotarpiu nuo 2014-12-08 iki 2014-12-15, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs apie darbuotojo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui (toliau - Sodrai). Tuo A. D. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 98 str. 2 d., 99 str. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymą, vykdoma veikla - automobilių remontas. Darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Garažai, kuriuose dirba, priklauso G. M., iš jo juos nuomojasi maždaug apie 1-2 metai. Buhalterės neturi, apskaitą patys tvarko su G. M.. Jis yra jo vadybininkas. V. J. asmeniškai nepažįsta ir anksčiau jo nepažinojo. V. J. 2014-12-08 prašėsi darbo, bet jis atsisakė įforminti, nes neturėjo tinkamų dokumentų, todėl liepė atvažiuoti gruodžio 16 d. V. J. pradėjo dirbti nuo 2014-12-16. Tą dieną jis pats surašė darbo sutartį, pats elektroniniu paštu pranešė Sodrai. Įdarbino pagalbiniu darbininku, ardyti mašinas. V. J. buvo priimtas dirbti porai valandų, tai buvo nurodyta darbo sutartyje. Už darbą buvo numatęs mokėti 200 Lt mėnesinį atlyginimą. Stebėjo jo darbą ir matė, kad jis nesugebėjo gerai dirbti. Matė, kad jis vis savo asmeniniais reikalais išlėkdavo iš darbo. Jis nedirbo daugiau nei 2 val. per dieną. Jis ateidavo įvairiai, nuo 9 val. iki pietų ir po pietų ateidavo. Vieną dieną ateidavo nuo ryto, pabūdavo iki 9 val. ir dingdavo, kitą dieną ateidavo po pietų, pasikrapštydavo ir dingdavo. Skaičiuojant pilnomis darbo valandomis, faktiškai jis išdirbo dvi savaites. Jo darbu buvo nepatenkintas, tačiau jam nebuvo nustatytas išbandymo laikotarpis. Kadangi V. J. prastai dirbo, todėl jo paklausė „ar dirbsi ar išeini iš darbo“. V. J. atleido dėl to, kad jis nedirbo, išvažiuodavo, kada norėjo ir dėl šantažo. Šantažas pasireiškė tuo, kad iš jo reikalavo pinigų už nepadarytą darbą. Jis pradėjo šantažuoti tada, kai parašė pareiškimą išeiti iš darbo. Jis atvažiavo su seserim ir drauge V. ir reiškė pretenzijas, kad nesumokėjo pinigų už darbą. Pasakė, kad nebuvo už ką mokėti. Tada jis parašė skundą darbo inspekcijai apšmeiždamas, kad dirbo nelegaliai.

Institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą atstovas Artūras Bendaravičius parodė, kad A. D. buvo surašytas ATPK protokolas dėl to, kad jis kaip individualios veiklos savininkas leido V. J. dirbti nuo 2014-12-08 iki 2014-12-15 imtinai ir su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis. Darbo sutartis buvo sudaryta tik 2014-12-16, todėl mano, kad teismas turi skirti A. D. baudą pagal ATPK 41³ str. 1 d. ir pripažinti, kad jis nelegaliai samdė V. J..

Liudytoja J. B. parodė, kad matė A. D. tada, kai jos brolis V. J. pradėjo dirbti šio žmogaus garaže, esančiame pirmame (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2014-12-04 brolis atvažiavo pas ją į darbą pasidžiaugti, kad gavo darbą Alytuje, minėtoje įmonėje. Jis susirado nuomotis butą, žadėjo įsikelti per savaitgalį ir sakė, kad nuo pirmadienio pradeda oficialų darbą. Brolis sakė, kad darbo laikas buvo sutartas nuo 8-17 val., esant reikalui, teks padirbėti ir ilgiau. Jie buvo sutarę dirbti ir šeštadienį, bet tai turėjo trukti ne ilgiau kaip iki 15 val. Buvo sutarę 1200 Lt atlyginimą. Priminė broliui, kad būtinai turi pasirašyti darbo sutartį, tačiau jis patikino, kad jie sutarę ir viskas bus padaryta. Jos žiniomis nuo 2014-12-08 brolis pradėjo dirbti. Tą savaitę, ji keletą kartų buvo nuvažiavusi pas brolį, nuvežė jam trūkstamus buities reikmenis ir jis minėjo, kad jam niekaip neduoda pasirašyti darbo sutarties. Dėl sutarties nepasirašymo buvo kažkokie tai techniniai nesklandumai, tai buhalterio nebuvimas, tai dar kažkas, todėl brolis sutarties vis dar neturėjo, ji nebuvo pasirašyta. Kalbėdamas su įmonės vadovu, jis sakė, kad jam reikalinga darbo sutartis nuvežti į Trakų darbo biržą, į kurią turės važiuoti 2014-12-16. Gruodžio 15 d. brolis pasiprašė darbdavio, kad gruodžio 16 d. jam suteiktų laisvą dieną, kadangi jis turės vykti į Trakų darbo biržą, todėl šiai dienai tikriausiai buvo sudaryta darbo sutartis. Pastebėjo, kad darbo sutartis buvo sudaryta, prasilenkiant su darbo kodeksu. 2014-12-16 yra sutarties sudarymo data, ta diena yra pažymėta, kaip pradėta darbo diena, nors apie tai turėjo būti pranešta prieš dieną. Jeigu darbo sutartis sudaryta gruodžio 16 d., tai darbuotojas turėjo pradėti dirbti gruodžio 17 d. Prieš įsidarbinant, brolis gyveno pas mamą, (duomenys neskelbtini) po to Alytuje išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) kartu su drauge G. V.. Nurodė, kad A. D. brolis žinojo iš anksčiau, nes buvo pardavęs ardymui naudotą automobilį, taip pat keletą kartų pas jį remontavo savo automobilį. A. D. buvo jam kaip pažįstamas žmogus, kuris, broliui užsukus, pasiūlė darbą. Dėl to, kai pirmą savaitę nebuvo sudaryta darbo sutartis, tiesiog motyvavo tuo, kad darbdavys - pažįstamas žmogus ir nemanė nieko blogo. Šiuo metu brolis yra J. K., jis ten dirba.

Liudytojas E. P. parodė, kad V. J. yra jo draugas. Gruodžio mėnesio pradžioje Alytuje susitiko V. J., kuris pasakė, kad pradės dirbti įmonėje mechaniku, ardys automobilius. Neatsimena ar nuo gruodžio 6 d., ar po savaitgalio jis turėjo pradėti dirbti. Po to V. J. matė po Naujų metų. Tą kartą užvažiavo pas jį į darbo vietą. Tai buvo apie 11 val. V. J. sutiko kieme, jis nebuvo labai užsiėmęs, todėl pasikalbėjo, bet jis tuo metu neminėjo apie jokius darbinius konfliktus. Nurodė, kad V. J. anksčiau buvo pardavęs į šį laužyną savo automobilį. Tai galėjo būti maždaug 2013 metais.

Liudytojas G. M. parodė, kad A. D. yra jo darbdavys. Darbo sutartį turi seniai. Yra vadybininkas-remontininkas, padeda A. D. pildyti dokumentus, kartu tariasi dėl darbuotojų priėmimo. Garažai, kuriuose dirba, priklauso jam, o A. D. naudojasi pagal panaudos sutartį. V. J. 2014-12-11 rašė prašymą priimti į darbą, neatsimena, kuri buvo diena, bet žino, kad buvo netoli savaitgalis ir jam trūko deklaracijos pažymos, jis žadėjo atvežti pažymą po savaitgalio, todėl tada jo A. D. neįdarbino. V. J. pažymą atvežė turbūt pirmadienį ir tada užregistravo Sodroj ir nuo antradienio jis pradėjo dirbti. V. J. buvo priimtas ir pradėjo dirbti nuo 2014-12-16, jis pats dalyvavo priėmime. Darbo sutartį sudarė 2014-12-16. Sutartis buvo padaryta gal pirmadienį, tai buvo gruodžio 15 d. pirmadienį, o nuo gruodžio 16 d. buvo jau įdarbintas, pradėjo dirbti. Neatsimena, kas konkrečiai formino dokumentus, bet turbūt pildė jis, tik A. pasirašė. Jis pranešė ir Sodrai. V. J. buvo įformintas kaip pagalbinis darbininkas. Neatsimena, kokios buvo sutartyje įrašytos darbo sąlygos. Buvo nustatytas 2 val. darbo laikas, darbo grafikas buvo nustatytas nuo 11 val. iki 13 val., tai buvo įforminta grafike, kuris buvo sudarytas iš anksto. V. J. dirbo prastai, kada norėjo, tada išvažiuodavo. V. J. dėl darbo sąlygų tarėsi su juo ir su A.. Sutarė, kad už 1 val. bus sumokėta 6 Lt su centais, už 2 val. per dieną – 12 - 13 Lt. Darbus V. J. nurodydavo Andrius.

Liudytojas K. B. parodė, kad A. D. yra jo garažo kaimynas. Šalia turi savo garažą, kuriame tvarkosi savo automobilį. Vieną kartą buvo atėjęs į A. D. garažą pasiskolinti rakto ir tada buvo tas Vidas. Paklausė, ar jis čia įsidarbino, jis atsakė, kad nesenai įsidarbino. Tai buvo maždaug prieš Kalėdas. Kadangi savo automobilį ruošė techninei apžiūrai, todėl dažnai būdavo savo garaže ir viską matė. Atvažiuodavo remontuoti savo automobilį apie 9 val., tokiu metu nieko nebūdavo. D. ir M. į darbą ateidavo apie 10 val., jie būdavo ilgiau. V. J. atvažiuodavo apie 11 val. Matydavo, kad jie pradėdavo dirbti prieš 11 val., jie dirbo ir lauke, ir garaže, o išvažiuodavo apie 13 val., būdavo, kad išvažiuoja ir anksčiau.

Liudytojas V. P. parodė, kad A. D. pažįsta apie 1 metus laiko, nes netoliese gyvena, pro jų garažus eina į parduotuvę. Matė, kad kažkoks jaunas vyrukas ateidavo pasisemti vandens, jis atvažiuodavo su juoda mašina. Jis pradėjo važinėti kažkur prieš Kalėdas.

Liudytoja J. P. parodė, kad A. D. ir G. M. pažįsta, nes yra kaimynai, gyvena prie garažų, kuriuose jie dirba. Prireikus ką pataisyti kreipiasi į juos. 2014 m. gruodžio mėn., 2015 m. sausio mėn. garažuose nematė dirbančių asmenų. Net ir juos pačius mažai matė žiemos metu. Daugiau jie dirba vasarą. Mato tik tai, kad jie atvažiuoja ir išvažiuoja. Būdavo, kad kažkas dirbdavo, bet ji neklausinėjo, kas jie tokie.

Pranešimu (b.l. 3) V. J. 2015-01-19 pranešė darbo inspekcijai apie tai, kad nuo 2014-12-08 iki 2014-12-16 nelegaliai dirbo pas A. D. pagalbiniu darbininku.

Iš V. J. rašytinio paaiškinimo (b.l. 4) matyti, kad jis nurodė tokias aplinkybes: 2014-12-04 atvykus pas A. D., sutarė, kad dirbs pagalbiniu darbininku. Sutarė, kad nuo 2014-12-08 pradės dirbti, jog bus įformintas legaliai 2 valandoms, kad būtų mažiau mokesčių, o jam mokės 1200 Lt. 2014-12-08 pradėjus dirbti, paklausė darbdavio kur jo darbo sutartis, bet šis paaiškino, kad labai užimta sekretorė ir šiuo metu negali paruošti darbo sutarties. Darbo sutartį pasirašė tik 2014-12-17. Dirbo kiekvieną dieną nuo 9.00 val. iki 19.00-20.00 val., tekdavo dirbti ir šeštadieniais. Darbdaviui tinkamai nesumokėjus už darbą jis 2015-01-16 pateikė prašymą atleisti iš darbo. Darbo sutartis nutraukta 2015-01-19 pačiam prašant.

G. V., įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l.5), patvirtino, kad 2014-12-03 atvyko į Alytų, išsinuomavo butą, kadangi V. J. buvo sutaręs dėl darbo pas A. D.. V. J. pradėjo dirbti nuo gruodžio 8 d. Sakė, kad iš kart su juo darbo sutarties nesudarė. Sutartį pasirašė nuo gruodžio 16 d. Jam nebuvo įteiktas vienas sutarties egzempliorius. V. J. dirbdavo kiekvieną dieną nuo 8-9 val. iki 19-20 val. Ji kelis kartus buvo atvykusi prie garažų ir matė jį dirbantį. Iš darbo išėjo sausio 15 d., nes darbdavys nesumokėjo žadėto 1200 litų atlyginimo.

SODROS duomenų bazės pažymoje (b.l. 7) nurodyta, kad V. J. draudiminis laikotarpis yra nuo 2014-12-16 iki 2014-12-31.

Iš Sodros rašto (b.l. 9) matyti, kad A. D., vykdantis individualią veiklą, pranešimą apie V. J. draudimo pradžią nuo 2014-12-16 pateikė 2014-12-15 14.03 val.

Motyvuojamoji dalis

Individualios veiklos vykdymo pažyma (b,.l. 10) patvirtina, kad A. D. nuo 2013-06-05 vykdo individualią veiklą.

Iš darbo sutarties (b.l. 11-12) matyti, kad darbo sutartis su V. J. sudaryta 2014-12-16, sutartis įsigalioja 2014-12-16, darbuotojas pradeda dirbti 2014-12-16 8.00 val. Darbo sutartis nutraukta 2015-01-19.

Buto nuomos sutartis (b.l. 25-28) patvirtina, kad V. J. su G. V. Alytuje gyveno nuo 2014-12-03.

Iš Vilniaus teritorinės darbo biržos rašto (b.l. 41) matyti, kad V. J. 2014-12-16 darbo biržos Trakų skyriuje buvo suplanuotas pokalbis dėl darbo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Pagal DK 99 str. 2 d. ir 3 d. darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. To paties straipsnio 6 d. nurodoma, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012). Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš byloje esančio rašytinio V. J. paaiškinimo matyti, kad jis 2014-12-04 atvykęs pas A. D. į garažus, sutarė, kad bus priimtas pagalbiniu darbininku. Sutarė, kad pradės dirbti nuo 2014-12-08, bus įformintas legaliai 2 valandoms, kad būtų mažiau mokesčių, o jam mokės 1200 Lt. 2014-12-08 pradėjus dirbti, paklausė darbdavio, kur jo darbo sutartis, bet šis paaiškino, kad labai užimta sekretorė ir šiuo metu negali paruošti darbo sutarties. Darbo sutartį pasirašė tik 2014-12-17. Dirbo kiekvieną dieną nuo 9.00 val. iki 19.00-20.00 val., tekdavo dirbti ir šeštadieniais. Darbdaviui tinkamai nesumokėjus už darbą jis 2015-01-16 pateikė prašymą atleisti iš darbo. Darbo sutartis nutraukta 2015-01-19 pačiam prašant. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, kad ji pasirašyta 2014-12-16. Bylos duomenimis nustatyta, kad būtent 2014-12-16 V. J. turėjo vykti į Vilniaus teritorinę darbo biržą Trakų skyrių dalyvauti pokalbyje dėl darbo. V. J. rašytinius paaiškinimus patvirtina liudytojos J. B. parodymai, kad ji žinojusi ir mokiusi brolį, kaip jis turėtų elgtis įsidarbinant, todėl jos brolis V. J. nuo pat pirmos darbo dienos prašė darbdavio sudaryti rašytinę darbo sutartį, bet darbdaviui neskubant to daryti jis papildomai nurodė, jog 2014-12-16 jam reikia šį dokumentą pristatyti į darbo biržą. Atkreiptinas dėmesys, kad V. J. iki įsidarbinimo gyveno (duomenys neskelbtini). Susiradęs darbą Alytuje, apsigyveno su drauge G. V. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2014-12-03 sudaryta buto nuomos sutartis. Nors teismas nelaiko šio įrodymo tiesioginiu, tačiau tai patvirtina, kad kaltinime nurodytu nelegalaus darbo laikotarpiu V. J. gyveno Alytuje. Teismas neturi pagrindo abejoti V. J. ir G. V. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis, taip pat liudytojų J. B. ir E. P. duotais parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinkantys faktines bylos aplinkybes ir nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad šie asmenys būtų anksčiau turėję kokių asmeninių konfliktų ar priešiškai nusiteikę A. D. atžvilgiu ir norėtų jam pakenkti. Liudytojų K. B., V. P., J. P. parodymai nėra informatyvūs, todėl teismas jų nevertina. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino, kad V. J. pas jį dirbo nelegaliai nuo 2014-12-08 iki 2014-12-16. Nurodė, kad jis pats 2014-12-16 surašė su juo darbo sutartį, tą pačią dieną pranešė Sodrai ir tik nuo 2014-12-16 V. J. leido dirbti. A. D. parodymus su tam tikrais neatitikimais patvirtino jo darbuotojas G. M.. Apklaustas liudytoju jis parodė, kad jis surašė darbo sutartį su V. J., taip pat jis pranešė Sodrai, o A. D. tik pasirašė ant darbo sutarties. A. D. nurodė, kad V. J. nebuvo nustatytas bandomasis laikotarpis, nors darbo sutarties 4 punkte nustatyta 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Šie prieštaravimai leidžia teismui pagrįstai abejoti jų parodymais ir vertina juos kaip gynybinę poziciją, siekiant darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės. Be to, ta aplinkybė, kad Sodrai apie V. J. įdarbinimą buvo pranešta 2014-12-15, tai yra iki pasirašant darbo sutartį, taip pat leidžia teismui abejoti A. D. parodymais, kad 2014-12-08 V. J. neįdarbino, kadangi jis neturėjo reikiamų dokumentų, o liepė jam atvykti gruodžio 16 d.

Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus daro pagrįstą išvadą, kad V. J. nurodytos aplinkybės yra teisingos ir jos atitinka tą faktą, kad jis nuo 2014-12-08 iki 2014-12-15 A. D. individualioje įmonėje dirbo nelegaliai. Kaltinime buvo nurodyta, kad V. J. nelegaliai dirbo nuo 2014-12-08 iki 2014-12-16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-12-16 V. J. A. D. individualioje įmonėje buvo įdarbintas, todėl nelegalaus darbo laikotarpis tikslinamas.

Kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. Įvertinus teismui pateiktus surinktus duomenis, pažeidėjo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, darytina išvada, kad A. D. leido V. J. dirbti nelegalų darbą nuo 2014-12-08 iki 2014-12-15, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, jam skirtina administracinė nuobauda – straipsnio sankcijose numatyta bauda, artima minimaliai. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. D. už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – 900 (devynių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.