- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-29
- Bylos Nr.
- 1-95-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00875-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- R. A.
nukentėjusiosios J. M. atstovei pagal įstatymą-dukrai Z. S. ir atstovui pagal susitarimą-advokatui V. Kersnauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. A., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirb. (duomenys neskelbtini), pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai R. A. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji, vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
2012m. spalio 26d., apie 07⁰⁵ val., ryte, kaltinamoji R. A. Ukmergės mieste, Vilniaus gatvėje, vairuodama darbdaviui-UAB (duomenys neskelbtini), priklausantį lengvąjį automobilį
„ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 37p.(artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „ Pėsčiųjų perėja “, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi-į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį) reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, t.y. ji tamsiu paros metu apšviestame Vilniaus gatvės ruože, ties įvažiavimu į prekybos centro „ Pivonija “ adresu: Vilniaus gt. Nr. 90A, Ukmergės m. automobilių stovėjimo aikštelę esančioje pėsčiųjų perėjoje, einančioje per Vilniaus gatvės važiuojamąją dalį, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, nepastebėjo ir nepraleido į pėsčiųjų perėją iš kairės Vilniaus gatvės pusės šaligatvio(žiūrint pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį) išėjusios pėsčiosios-pil. J. M., velkančios paskui save karutį su gėlėmis, kurią pėsčiųjų perėjoje partrenkė, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji J. M. buvo sužalota, kuriai buvo padaryti nubrozdinimai nosies ir kairiojo skruosto srityje, muštinės žaizdos kairiojo antakio srityje, kraujosruvos kairės akies vokuose ir kairiųjų žastikaulio, mentės ir IV-V-VI šonkaulių lūžimai, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl žastikaulio, mentės ir šonkaulių lūžimų sveikata nukentėjusiajai J. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamoji R. A. kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną, anksti ryte, darbdaviui-UAB (duomenys neskelbtini), priklausančiu lengvuoju automobiliu „ VW Caddy “ vyko iš savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), į darbą. Oro sąlygos buvo nepalankios, nes buvo dulksna, kelio danga buvo šlapia. Privažiavus Ukmergę, buvo dar tamsu, apšvietimas degė vienoje gatvės pusėje. Važiavo apie 50 km/h greičiu, arčiau gatvės skiriamosios juostos, kad neaptaškyti pėsčiųjų. Važiuojnat Vilniaus gatve, ties prekybos centru „ Pivonija “, staiga pamatė skersai gatvės pėsčiųjų perėjos ribose einančią močiutę, kuri paskui save vilko karutį su gėlėmis. Pėsčioji jau buvo nuėjusi iki kelio vidurio. Ji pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, tačiau susidūrimo išvengri nepavyko. Močiutę ji kliudė automobilio prekinės dalies bamperiu, buvo nulaužtas keleivio pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Po smūgio ji sustojo arčiau Vilniaus gatvės dešiniojo kelkraščio. Išlipusi iš automobilio, ji nuėjo prie ant kelio važiuojamosios dalies partrenktos močiutės, kuri sėdėjo ant asfalto. Ji puolė skambinti į greitąją pagalbą. Kodėl nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios, ji negali paaiškinti, gal jos dėmesys buvo sukoncentruotas į kitą gatvės pusę, juolab, kad matomumas buvo blogas, o močiutė buvo be atšvaito ir nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji R. A. prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jos kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios J. M. ir liudytojų V. K. ir J. M. parodymais, kelių transporto eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 3-4) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 5-12), transporto priemonės registracijos liudijimu(b.l. 14), transporto priemonės aprašu(b.l. 13), daiktų-karučio apžiūros protokolu(b.l. 27) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 28-30), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(tikrinimo rezultatų kvitu)(b.l. 93), specialistų išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 49, 97), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 44-45), UAB „ Biofabrikas “ darbo grafiku(b.l. 143) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad įvykio dieną ji ėjo į šalia prekybos centro
„ Pivonija “ adresu: Vilniaus gt., Ukmergės m., esantį turgelį, kur prekiaudavo. Su savimi vilko karutį su gėlėmis. Priėjusi prie pėsčiųjų perėjos, apsižiūrėjo į abi pusės ir, įsitikinusi, kad važiuojančių transporto priemonių nėra, pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją į kitą gatvės pusę, dešine ranka vilkdama karutį su gėlėmis. Ji jau nebeatsimena, iki kurios gatvės dalies buvo nuėjusi, kaip pajuto smūgį, nuo kurio ji buvo parblokšta ant asfalto. Suprato, kad ją partrenkė automobilis. Skaudėjo kairę ranką. Karučio gale buvo atšvaitai, o ji pati jokio atšvaito neturėjo.
Liudytojas V. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, ryte, jam priklausančiu automobiliu „ Opel Astra “ iš savo namų, esančių adresu: Vilniaus gt. Nr. 108, Ukmergės m., važiavo į darbą. Buvo dar tamsus paros metas, todėl veikė gatvės apšvietimas, kuris Vilniaus gatvėje yra prastas. Lijo nestiprus litus, kelio danga buvo šlapia. Važiuodamas Vilniaus gatve, prisivijo priekyje važiavusį automobilį „ VW Caddy “, kuris, jo manymu, važiavo ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Netoli prekybos centro „ Pivonija “ pamatė per pėsčiųjų perėją einančią moterį, kuri paskui save vilko karutį su gėlėmis. Pėsčioji ėjo iš kairės gatvės pusės į dešinę pagal jo automobilio važiavimo kryptį, kuri jau buvo nužengusi beveik iki kelio vidurio. Pamatęs pėsčiąją, jis pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, manydamas, kad ir priekyje jo važiavęs automobilis taip pat mato pėsčiąją ir, siekdamas ją praleisti, sustos. Tačiau priekyje važiavęs automobilis prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir pėsčiąją partrenkė, ją kliudydamas priekiniu dešiniu šonu. Nuo smūgio pėsčioji buvo kažkiek išlėkusi į orą, buvo nulaužtas automobilio „ VW Caddy “ dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Po smūgio automobilis „ VW Caddy “ sustojo prie Vilniaus gatvės dešiniojo kelkraščio, iš kurio išlipusi vairuotoja buvo sukrėsta kilusio eismo įvykio, aiškino, kad ji nematė per pėsčiųjų perėją einančios pėsčiosios. Šviesą atspindinčių atšvaitų ant pėsčiosios drabužių nebuvo. Liudytojas V. K., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, anksti ryte, jis buvo užėjęs į prekybos centrą „ Pivonija “ adresu: Vilniaus gt., Ukmergės m., nusipirkti darbui reikalingų priemonių. Automobilių stovėjimo aikštelėje jo laukė į darbą vežiojantis mikroautobusiukas. Išėjus iš parduotuvės, bendradarbiai pasakė, kad šalia parduotuvės, ant gatvės automobilis partrenkė jo motiną. Jis skubiai nuėjo iki eismo įvykio vietos, kur ant kelio važiuojamosios dalies pamatė gulinčią savo motiną. Ant kelio gulėjo karutis su išsibarsčiusiomis gėlėmis. Prie Vilniaus gatvės dešiniojo kelkraščio stovėjo ir motiną partrenkęs automobilis. Motina buvo sąmoninga, kurios jis klausė, kaip ją, einančią per pėsčiųjų pėrėją, galėjo nepastebėti ir partrenkti automobilis, nes motina vilko karutį su gėlėmis. Eismo įvykio vietoje buvo tiek motiną partrenkusio automobilio vairuotoja, tiek ir kitas vairuotojas, kuris aiškino, kad važiavo iš paskos motiną partrenkusio automobilio ir viską matė. Tą dieną nestipriai lijo, kelio danga buvo šlapia.
Iš kelių transporto eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra Vilniaus gatvės atkarpa, prie šalia į įvažiavimo į prekybos centrą „ Pivonija “ adresu: Vilniaus gt., Ukmergės m. esančioje pėsčiųjų perėjoje per Vilniaus gatvės važiuojamąją dalį. Įvykio vietos apžiūros metu, pildant protokolą, yra nurodytos tuo metu buvusios oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo ženklinimas ir matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios transporto priemonės, t.y. automobilio „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų apžiūros metu rastų daiktinių įrodymų išsidėstymo vietos, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 3-12).
Eismo įvykio vietoje buvo padarytas jame dalyvavusios transporto priemonės, t.y. automobilio „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aprašas, kurio apžiūros metu buvo nustatyta, kad yra įlenkti automobilio priekiniai sparnai, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis(b.l. 13). Automobilis „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas UAB
„ Biofabrikas “, kaip savininko, vardu(b.l. 14).
Iš daiktų-karučio apžiūros protokolo matyti, kad yra sulankstytas karučio dešiniojo rato purvasaugis, dešiojo rato rėmas, nulūžę ir sulankstyti šio rato stipinai, sulūžęs viršutinis karučio rėmas dalyje, esančioje priešingoje pusėje nei ranktūris jo vilkimui. Matyti iš dešinės į vidų deformuotas dešinysis karučio šonas(jeigu žiūrėtiį karutį, jį velkant paskui save). Karutis, kaip daiktinis įrodymas, buvo apžiūrėtas nukentėjusiosios J. M. sodybos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kieme(b.l. 27-30).
Iš neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito) matyti, kad kaltinamoji R. A., 2012m. spalio 26d. sukėlusi eismo įvykį, vairavo automobilį, būdama blaivi(b.l. 13).
Iš specialistų išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad, po eismo įvykio patikrinus jame dalyvavusių asmenų, t.y. kaltinamosios R. A. ir nukentėjusiosios J. M. fiziologinę būseną, jų abiejų kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 49, 97).
Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, atlikus medicininiuose dokumentuose(asmens ligos istorijose) esančių įrašų apie eismo įvykio metu buvusios sužalotos nukentėjusiosios J. M. gydymą tyrimą, buvo konstatuota, kad nukentėjusiajai J. M. nustatyti sužalojimai, padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti judančio automobilio dalys arba po parbloškimo krentant ant žemės. Kadangi visi nukentėjusiajai J. M. sužalojimai yra lokalizuoti kairėje kūno pusėje, tikėtina, kad ji buvo pasisukusi kairiuoju šonu ją traumavusio automobilio atžvilgiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2012m. spalio 26d. Nukentėjusiajai J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl žastikaulio, mentės ir šonkaulių lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 44-45).
Iš UAB „ Biofabrikas “ sudaryto darbo grafiko matyti, kad darbas bendrovėje prasideda 07⁰⁰ val., o baigiasi 15⁴⁵ val.(b.l. 143).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad, 2012m. spalio 26d., apie 07⁰⁵ val., ryte, kaltinamoji R. A., vairuodama darbdaviui-UAB (duomenys neskelbtini), priklausantį lengvąjį automobilį
„ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu, apšviestame Vilniaus gatvės ruože, ties įvažiavimu į prekybos centro „ Pivonija “ adresu: Vilniaus gt. Nr. 90A, Ukmergės m. automobilių stovėjimo aikštelę esančioje pėsčiųjų perėjoje, einančioje per Vilniaus gatvės važiuojamąją dalį, nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, nepastebėjo ir nepraleido į pėsčiųjų perėją iš kairės Vilniaus gatvės pusės šaligatvio(žiūrint pagal vairuojamo automobilio važiavimo kryptį) išėjusios pėsčiosios-pil. J. M., velkančios paskui save karutį su gėlėmis, kurią pėsčiųjų perėjoje partrenkė, dėl ko įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusioji J. M. buvo sužalota. Kadangi kaltinamosios R. A. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(taisyklių 37p.), kaip pagrindinė sąlyga, buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 44-45), kaltinamosios padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios J. M. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pastarajai prašant atlyginti eismo įvykio metu sugadinto(sunaikinto) turto vertę ir turėtas gydymo ir su gydymu susijusias transporto išlaidas bendroje 1.309,18 Lt.(vieno tūkstančio trijų šimtų devynių litų ir 18 ct.) sumoje(b.l. 51-53).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Šiuo konkrečiu atveju už kaltinamosios R. A. padarytą veiką materialiai atsakingas asmuo yra draudimo bendrovės-ADB
„ ERGO Lietuva “ teisių ir pareigų perėmėjas-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, nes autoįvykio metu kaltinamosios vairuotas automobilis buvo apdraustas pagal įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sąlygas, t.y. draudimo bendrovę su UAB „ Biofabrikas “, kuriai priklausantį automobilį vairavo jos darbuotoja-kaltinamoji R. A., sieja sutartiniai santykiai(b.l. 16). Kadangi įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą, į kurios sąvoką įeina ir žalos asmeniui padarymas, atlyginti, neviršydama sutartyje numatytos draudimo sumos ribų(LR CK 6.254 str. 2d.), draudimo bendrovės-ADB „ ERGO Lietuva “ teisių ir pareigų perėmėjas-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialas, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, privalo atlyginti dėl kaltinamosios R. A. padarytos veikos dokumentais pagrįstą žalą reikalavimus pareiškusiai nukentėjusiajai, kaip trečiajam fiziniam asmeniui, draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 1 str. „ Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nauja redakcija “ 11 str. 1d. 3p., 2 str. „ Įstatymo įsigaliojimas “ 3p.).
Iš draudimo bendrovės-ADB „ ERGO Lietuva “ teisių ir pareigų perėmėjo-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialo teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad draudimo įmonė nukentėjusiajai J. M., kaip eismo įvykio metu nukentėjusiam fiziniam asmeniui, gera valia yra atlyginusi dokumentais pagrįstos turtinės žalos dalį, atlygindama ir valstybės turėtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas(b.l. 157-158, 165-166). Kadangi draudimo bendrovė, pagal sutartinę prievolę būdama atsakinga už kilusio draudiminio eismo įvykio metu atsiradusias pasekmes, draudimo įstatymo ir kitų poįstatyminių norminių aktų nustatyta tvarka atlyginusi nukentėjusiajai dokumentais pagrįstą nusikaltimu padarytą turtinę žalą, pilnai įvykdė savo sutartinę prievolę, todėl nukentėjusiosios J. M. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės-ADB „ ERGO Lietuva “ teisių ir pareigų perėmėjo-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialo atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).
Nukentėjusioji J. M., baudžiamojoje byloje reikšdama civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 22.000,- Lt.(dvidešimt dviejų tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą.
Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nuientėjusioji J. M. dėl autoavarijos metu patirtų sužalojimų 2012m. spalio 26-30d.d. buvo gydyta stacionare-VšĮ „ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė “ II ortopedijos ir traumatologijos skyriuje, patenkinamos būklės išrašant tolimesniam ambulatoriniam gydymui, tačiau, po atliktos kontrolinės kairiojo žąsto rentgenogramos nustačius lūžgalių dislokaciją, nukentėjusioji buvo hospitalizuota į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ ortopedijos-traumatologijos skyrių, kur gydėsi 2012m. lapkričio 14-16d.d. Po to vėl buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, rekomenduota nuolatinė periodinė traumatologo konsultacija. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 44-45, 50, 54-55, 61-64, 161-162, 180-181). Pasak pačios pirmame teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios J. M., po autoavarijos metu gautų sužalojimų ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją ir nepatogumus, nes ilgą laiką dėl sutrikusios judėjimo funkcijos negalėjo vaikščioti ir savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, todėl jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba. Po eismo įvykio nukentėjusiosios žodžiais ji jautusi ir nerimą, buvo sutrikęs miegas, užmigti buvo galima tik vaistų pagalba, padidėjo kraujospūdis, sutriko ir širdies veikla. Be to, nukentėjusiosios J. M. teigimu, autoavarijos metu patirtų sužalojimų pasekmės yra juntamos ir šiuo metu, nes ji sunkiai vaikšto, po gydymo ir taikytų reabilitacinių procedūrų sužalotos kairės rankos ir peties sąnario būklė nepagerėjo, ji ir šiuo metu pastoviai vartoja nuskausminamuosius vaistus, nes šios rankos judesiai tebėra skausmingi, pati ranka yra sustingusi, kurios ji nebegali pakelti, todėl ja pastoviai rūpinasi ir jai padeda kiekvieną savaitgalį apsilankantys vaikai. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį-nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas pasekmes(liekamuosius reiškinius), kurias nukentėjusioji jaučia ir šiuo metu, pačios žalą padariusios kaltinamosios kaltės formą-neatsargumą, jos turtinę padėtį, nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(draudimo bendrovės jau nukentėjusiajai atlygintos neturtinės žalos dydį), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiosios J. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 6/11 dalis nuo jos prašomos priteisti žalos dydžio sumos, t.y. 12.000,- Lt.(dvylikos tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą.
Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2012m. spalio 26d., įstatyme numatant dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygintiną 5000 eurų(17.264,- Lt.) sumą dėl neturtinės žalos padarymo(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p. redakcija), o priteistina neturtinės žalos dalis neviršija draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos maksimalios ribos, iš kurios draudimo bendrovė, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, nukentėjusiajai J. M. jau atlygino dalį jai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos 2.000,- Lt. sumoje(dviejų tūkstančių litų ir 00 ct.) sumoje(b.l. 157-158, 166), atsižvelgiant į nukentėjusiajai J. M. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą, dydį ir jų sukeltas pasekmes(patirtų traumų liekamuosius reiškinius) bei pačios nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji yra 1926 metų gimimo, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji yra senatvės pensininkė)(nuo 2008m. vasario 23d. įsigaliojusios naujos LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių redakcijos 12.4p.), likusi priteistinos neturtinės žalos dalis 10.000,- Lt. (dešimties tūkstančių litų ir 00 ct.) sumoje iš draudimo bendrovės-ADB „ ERGO Lietuva “ teisių ir pareigų perėmėjo-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialo yra papildomai priteistina LR CK 6.254 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.
Kadangi draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas yra netaikytinas(LR CK 6.254 str. 2d.), reikalaujama atlyginti likusi neatlyginta nukentėjusiajai J. M. padarytos žalos(turtinės ir neturtinės) dalis turėtų būti priteistina tik iš UAB „ Biofabrikas “, kaip darbdavio, t.y. darbuotojus samdančio asmens, atsakingo už savo darbuotojos-kaltinamosios R. A. padarytais nusikalstamais veiksmais atsiradusias pasekmes, LR CK 6.245 str. 4d., 6.264 str. 1-2d.d., 6.270 str. 2d., 6.283 str. 1d. pagrindu.
Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu pati kaltinamoji R. A. ir nukentėjusiosios J. M. atstovė pagal įstatymą-dukra Z. S. gera valia susitarė dėl likusios nusikaltimu padarytos žalos(turtinės ir neturtinės), įskaitant ir turėtas byloje dalyvavusio advokato atstovavimo išlaidas, atlyginimo tvarkos ir sąlygų, pateikdami teismui patvirtinti jų raštiškai sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo(b.l. 189-190). Kadangi šiame susitarime yra pilnai ir laisvanoriškai išreikšta šalių valia, kuris nepažeidžia nei proceso dalyvių, nei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, šis susitarimas dėl nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų yra tvirtintinas, o baudžiamoji byla nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo UAB
„ Biofabrikas “, kaip darbdavio, atsakingo už savo darbuotojos-kaltinamosios R. A. padarytais nusikalstamais veiksmais atsiradusias pasekmes, atžvilgiu yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 5p.).
Be to, teismui pateiktame susitarime dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų nukentėjusioji J. M. nurodė, kad ji kaltinamajai dovanoja, su ja susitaikė ir daugiau jokių turtinių pretenzijų kaltinamajai neturi, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamosios J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukiant. Pati kaltinamoji R. A., kuri anksčiau teista nebuvo, teisme viešai atsiprašė nukentėjusiosios už padarytą veiką ir jos sukeltas pasekmes, ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamosios R. A. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi kaltinamoji R. A. nusikalto pirmą kartą, yra charakterizuojama teigiamai, jos padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str., 281 str. 7d.), o dėl veikos kilusių pasekmių, t.y. likusios neatlygintos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų, su nukentėjusiąja yra susitarta, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamosios R. A., kaip dirbančio asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamoji R. A. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukiant, kartu patvirtinus ir teismui pateiktą šalių susitarimą dėl nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos neturtinės žalos žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų(LR BK 38 str. 1-2d.d.).
Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 2d. 1p. ir 3d., 68 str.). Nors kaltinamoji R. A. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodama kelių transporto priemonę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios darbas bendrovėje yra betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu, o teisės vairuoti transporto priemones praradimas kaltinamajai faktiškai reikštų atleidimą iš užimamų pardavimų vadybininkės pareigų, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir į pačios kaltinamosios R. A. asmenybę, jos, kaip vairuotojos, vairavimo stažą bei įvertinęs tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, laiko, kad yra netikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Nežiūrint į tai, iš policijos duomenų bazės byloje esančios informacijos matyti, kad kaltinamoji R. A. jau ne vieną kartą yra buvusi bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuri ir jai inkriminuojamos veikos padarymo metu dar turėjo vieną galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą(b.l. 98-102). Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas ne tik į kaltinamosios R. A. padarytos veikos transporto eismo saugumui pobūdį, bet ir į pačios kaltinamosios, kaip dirbančio ir turinčio pastovias pajamas asmens, turtinę padėtį, laiko, kad kaltinamajai R. A., kaip nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti kitą įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, per teismo nustatytą terminą paskiriant sumokėti įstatymo numatytą minimalaus dydžio įmoką(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303str. 4d. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kaltinamąją R. A. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 6p. pagrindu kaltinamajai R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 5 MGL 650,- Lt.(šešių šimtų penkiasdešimties litų ir 00 ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant į Teisingumo ministerijos specialią banko sąskaitą.
Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, papildomai priteisiant iš draudimo bendrovės-ADB „ ERGO Lietuva “ teisių ir pareigų perėmėjo-„ ERGO Insurance SE “ Lietuvos filialo, kaip civilinio bendraatsakovo, 10.000,- Lt. (dešimties tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiosios keliamus reikalavimus dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovės atžvilgiu atmesti.
Patvirtinti teismui pateiktą raštišką šalių(kaltinamosios R. A. ir nukentėjusiosios J. M. atstovės pagal įstatymą-dukros Z. S.) susitarimą dėl likusios nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos ir neatlygintos žalos(turtinės ir neturtinės), įskaitant ir turėtas byloje dalyvavusio advokato atstovavimo išlaidas, atlyginimo tvarkos ir sąlygų, o baudžiamąją bylą nukentėjusiosios J. M. civilinio ieškinio dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo UAB „ Biofabrikas “, kaip darbdavio, atsakingo už savo darbuotojos-kaltinamosios R. A. padarytais nusikalstamais veiksmais atsiradusias pasekmes, atžvilgiu nutraukti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.