- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- eI-2193-406/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01197-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- G. N.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. N. įmonės skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. N. įmonė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2017 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą, kuriuo įmonei skirta 289 Eur bauda.
Pareiškėjos atstovės nurodė, kad Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvios kontrolės skyriaus specialistai, vykdant 2017 m. balandžio 26 d. viršininko pavedimą Nr. 1043-2850, 2017 m. balandžio 26 d. atliko patikrinimą G. N. įmonės veiklos vykdymo vietoje - parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkoholinių gėrimų juridinę galią įsigijimą patvirtinančius dokumentus, buvo nustatyta, kad parduotuvėje buvo parduodami 3 aromatinio vyno gėrimo „G. H.“ 1 1 tūrio talpos, pardavimo kaina už vienetą 2,20 Eur, viso už 6,60 Eur sumai pardavimo kainomis, kuriam įsigijimą patvirtinantys dokumentai nepateikti. 2017 m. gegužės 5 d. Kauno apskr. VMI vyriausioji specialistė surašė G. N. įmonei įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 000168, nurodant, kad buvo pažeistas 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimai. 2017 m. gegužės 16 d. Kauno apskr. VMI Kontrolės departamento direktorė, išnagrinėjusi G. N. įmonės 2017 m. gegužės 5 d. įstatymo pažeidimo protokole Nr. 000168 nurodytas aplinkybes, nustatė, kad G. N. įmonė, prekybos vietoje laikydama alkoholio produktus be juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo dokumentų, pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimus ir G. N. įmonei skyrė 289 Eur baudą. Nurodo, kad su Kauno apskr. VMI 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu nesutinka, mano, kad nutarimas priimtas nepilnai ištyrus visas aplinkybes, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teigia, kad alkoholio produktai priskiriami specialiesiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, todėl alkoholio verslas yra licencijuojama veikla, kuria gali būti verčiamasi tik įmonei turint nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją ir laikantis toje licencijoje nustatytu apribojimų. Juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, jam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų laikymąsi. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, alkoholiniai gėrimai prekybos vietoje yra laikomi vienu tikslu - juos parduoti, todėl alkoholinių gėrimų laikymo, turint tikslą juos parduoti, prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) sutampa su tokių produktų laikymu taikymo prasme. Reikalavimai ūkio subjektams įtvirtinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 11 punktuose, 2 dalies 2, 9 punktuose, yra imperatyvūs. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Pažymi, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Nurodo, kad jos įmonė skundžiamu nutarimu neteisingai nubausta dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų pažeidimo. Atsakomybė pagal alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų pažeidimą atsiranda tik įrodžius tyčinį pažeidėjo veikimą. Šiuo atveju, 2017 m. balandžio 26 d. operatyvaus patikrinimo metu G. N. įmonės veiklos vykdymo vietoje - parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., rasti trys 1 litro tūrio talpos buteliai aromatinio vyno gėrimo „G. H.“ priklausė ne įmonei, bet parduotuvės darbuotojai - pardavėjai D. K., kuri be jos, kaip įmonės savininkės leidimo ir sutikimo, juos laikė prekybos vietoje. Tokiu būdu, jai nieko nežinant apie savavališką pardavėjos elgesį, skundžiamu nutarimu G. N. įmonė nepagrįstai pripažinta kalta dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų pažeidimo. Pabrėžia tai, kad jos įmonė veikia aktyviai ir deda visas galimas pastangas, kad darbuotojai tinkamai vykdytų alkoholinių gėrimų prekybą ir nepažeistų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Įmonės įsakymu pardavėja buvo supažindinta su prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis, jai išaiškinta taikytina atsakomybė už šių taisyklių pažeidimus. Taigi, ji rūpinosi, kad vykdoma ūkinė veikla, taip pat prekyba alkoholiniais gėrimais, būtų vykdoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atkreipia dėmesį, kad dėl turimų sveikatos problemų, kurios riboja judėjimą, yra neįgali, netektas darbingumas sudaro 60 proc., todėl negali kiekvieną dieną būti parduotuvėje ir prižiūrėti darbuotojų veiksmų. Šiuo aspektu mano, kad atsakovas neteisėtai konstatavo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, kadangi visiškai nepagrįstai pardavėjos D. K. piktavališkus ir prieš jos įmonę nukreiptus veiksmus sutapatino su G. N. įmonės veiksmais. Todėl šiuo atveju nėra jos įmonės kaltės, dėl ko negali kilti atsakomybė. Pareiškėjos atstovių vertinimu, paskirta 289 Eur sankcija pažeidė proporcingumo principą, nes neproporcinga padaryto pažeidimo mastui. Įmonė įregistruota 1994 m. rugpjūčio 11 d. ir per visą veiklos laikotarpį nebuvo nustatyta šiurkščių pažeidimų, įmonės reputacija yra nepriekaištinga. Skundžiamu nutarimu nustatytas pažeidimas nėra sunkus ir šiurkštus, priešingai - mažareikšmis, rasti alkoholinių gėrimų buteliai buvo nedelsiant pašalinti, juos konfiskuojant. Akcentuoja, kad Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai buvo pažeisti veikiant ne įmonės interesais, bet asmeniniais pardavėjos interesais, pažeidimas padarytas nesiekiant neteisėtos finansinės naudos įmonei. Skundžiamu nutarimu nustatyta baudos suma įmonei yra nepakeliama finansinė našta ir žlugdo ūkio subjekto veiklą, be to tiesioginė sankcijos pasekmė yra ir jai išduotos licencijos galiojimo panaikinimas. Atsižvelgiant į skundžiamame nutarime konstatuoto pažeidimo pobūdį, padaryto pažeidimo nedidelį mastą, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu įmonei paskirta 289 Eur bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusižengimui. Prašo panaikinti Kauno apskr. VMI 2017 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriuo įmonei skirta 289 Eur bauda.
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2017 m. balandžio 26 d. Kauno AVMI specialistai atliko operatyvų patikrinimą pareiškėjos veiklos vykdymo vietoje - parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančius, juridinę galią turinčius, dokumentus buvo nustatyta, kad parduotuvėje buvo parduodami 3 aromatinio vyno gėrimo „G. H." buteliai, kuriems įsigijimą patvirtinantys dokumentai nepateikti. 2017 m. gegužės 5 d. atsakovas surašė pareiškėjai įstatymo pažeidimo protokolą, nurodant, kad buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. 2017 m. gegužės 16 d. Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė, išnagrinėjusi įstatymo pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėja, prekybos vietoje laikydama alkoholio produktus be juridinę galią turinčių privalomų jų įsigijimo patvirtinančių dokumentų, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimus, pareiškėjos kaltė įrodyta 2017 m. balandžio 26 d. daiktų paėmimo protokolu Nr. (7.45) FR1045-31, faktų fiksavimo pažyma Nr. (7.45) FR 1050-1028, 2017 m. gegužės 5 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. FR1042-3112 ir įstatymo pažeidimo protokolu Nr. 000168. 2017 m. gegužės 16 d. nutarimu G. N. įmonei buvo skirta minimali 289 Eur ekonominė sankcija, kadangi pareiškėja pažeidimą pripažino ir gailėjosi. Pažymi, kad pareiškėjos versija, jog vyno buteliai priklausė pardavėjai, laikytina gynybine pareiškėjos pozicija. Šios įvykių versijos ji neišdėstė nei įstatymo pažeidimo protokole, nei nutarimo nagrinėjimo metu. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. atsakomybė už alkoholio produktų laikymą, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, yra numatyta įmonei. Šis draudimas nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme. Vadovaujantis teismų praktika, atstovas nurodo, jog pakanka nustatyti minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą, todėl Kauno AVMI priimdama skundžiamą nutarimą pagrįstai įvertino surinktus įrodymus ir nubaudė pareiškėją tinkamai. Pareiškėja, nesutinkanti su pateiktų įrodymų vertinimu, turėjo teisę teikti naujus įrodymus, paneigiančius Kauno AVMI padarytas išvadas, tačiau naujų įrodymų, paneigiančių vertinimo teisingumą, nepateikė. Mano, kad įmonės vadovė privalėjo užtikrinti, kad jos parduotuvėje visas alkoholis būtų su įsigijimo dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2 d. yra numatyta ekonominė sankcija už padarytą pažeidimą 17 str. 2 d. 2 p. nuo 289 Eur iki 14481 Eur. Kauno AVMI, priimdama 2017 m. gegužės 16 d. nutarimą, pareiškėjai paskyrė minimalią 289 Eur sankciją, atsižvelgdama į lengvinančias aplinkybes (pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą ir gailėjosi dėl jo padarymo).
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimo, kuriuo G. N. įmonei skirta 289 Eur bauda su 3 1 litro tūrio butelių aromatinio vyno gėrimo „G. H.“ konfiskavimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2017 m. balandžio 26 d. G. N. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), patikrinus alkoholinių gėrimų įsigijimą patvirtinančius, juridinę galią turinčius, dokumentus, buvo nustatyta, kad parduotuvėje buvo parduodami 3 aromatinio vyno gėrimo „G. H." buteliai, kuriems įsigijimą patvirtinantys dokumentai nepateikti. Atsakovo vertinimu, tokiais veiksmais įmonė pažeidė AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra nustatyta šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, todėl ginčijamu nutarimu skyrė 289 baudą.
Teismas pažymi, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių. Pareiškėjos teigimu, rasti vyno buteliai priklausė asmeniškai pardavėjai ir buvo jos nuosavybė, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ekonomines sankcijas būtent pareiškėjai, nes nenustatyta jos tyčinė kaltė. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (žr. 2004 m. sausio 26 d. nutarimą) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą.
Alkoholio kontrolės įstatymo (bylai reikšminga 2016 m. gruodžio 20 d. redakcija, toliau – ir AKĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus, šio įstatyme 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtina, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje draudžiama laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Būtent už šių pažeidimų padarymą nubausta pareiškėja. AKĮ 34 str. 2 d. nustatyta, kad už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 7, 10 punktuose (jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), šios dalies 4, 5, 6, 8, 9, 11 punktuose, 2 dalies 2, 3, 6, 8 punktuose (jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės), šios dalies 4, 5, 7, 9 punktuose, 5–11, 13 ir 15 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda.
Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog 2017 m. balandžio 26 d. patikrinimo metu pareiškėjai priklausančios parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose buvo rasta 3 aromatinio vyno gėrimo „G. H." buteliai, kuriems įsigijimą patvirtinančių dokumentų pareiškėja neturėjo ir jų nepateikė.
Nors pareiškėja nurodo, kad aptariami alkoholinio gėrimo buteliai priklausė ne jai, o jos darbuotojai – pardavėjai D. K. ir todėl atsakovas nepagrįstai nubaudė pareiškėją, teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės paties pažeidimo kvalifikavimui esminės teisinės reikšmės neturi, o į tokių faktinių aplinkybių visumą gali būti atsižvelgiama sprendžiant tik dėl skirtinos sankcijos dydžio (LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).
Minėta, kad AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punktu draudžiama įmonėms laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Šis draudimas yra formalus, jis nėra siejamas su pasekmėmis ar alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme. Pakanka nustatyti minėtos normos dispozicijos draudimo nepaisymą.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Todėl teismai, nagrinėdami bylas, privalo vadovautis nustatyta teismų praktika panašiose bylose.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Todėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtojo atsakomybei už atitinkamus AKĮ nuostatų reikalavimus atsirasti pakanka nustatyti pažeidimo, numatyto šių įstatymo normų dispozicijoje, faktą (žr., mutatis mutandis, LVAT 2008 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-159/2008; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Kaip yra nurodžiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Kitose LVAT išnagrinėtose bylose taip pat nurodoma, jog ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr. LVAT 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8222732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009; 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–1561/2010).
Teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį ir į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kuris savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Konstitucinio Teismo teigimu, juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą).
Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Nors pareiškėjos atstovės ir liudytoja D. K. nurodė, kad aptariami trys vyno buteliai butelis buvo rasti ne pačioje parduotuvėje, ant lentynos, bet pagalbinėse patalpose, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo traktuoti, jog šios patalpos AKĮ prasme nelaikytina prekybos vieta (LVAT 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).
Įvertinus nurodytą teismų praktiką, pareiškėjos atstovių teiginiai, kad parduotuvėje rasti alkoholiniai gėrimai priklausė pardavėjai, todėl pareiškėja, nesant tyčinės jos kaltės, už tai nėra atsakinga ir dėl to neteisėtai jos atžvilgiu buvo nustatyti AKĮ pažeidimai, taip pat ir liudytoja apklaustos pardavėjos D. K. parodymai, atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina ir tai, kad šiuo atveju pardavėja veikė juridinio asmens naudai, kadangi vykdė veiklą, kuri neša įmonei pelną, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos darbuotoja tyčia veikė prieš įmonės interesus (LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492 -2209/2013).
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, jog alkoholinių produktų laikymo, turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietos) AKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl ginčo atveju atsakovas neprivalėjo nustatyti rastų prekių pardavimo fakto (LVAT 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007).
Akcentuotina, kad skundžiamas atsakovo nutarimas savo forma ir turiniu atitinka teisės aktų reikalavimus. Nutarime nurodyta jį priėmusi institucija, išdėstytos pažeidimo konstatavimui reikšmingos faktinės aplinkybės, nurodytos teisės normos, kurių pagrindu pažeidimas konstatuotas, taip pat aiškiai apibūdintas pats teisės pažeidimas, skirta konkreti (minimali) sankcija, aiškiai nurodytas teismas, kuriam gali būti skundžiamas nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat apskundimo teismui terminas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad konkrečiu atveju esminių procedūrinių pažeidimų, turėjusių įtakos priimto atsakovo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui bei dėl šios priežasties sudarančių pagrindą minėtą nutarimą panaikinti, nebuvo padaryta.
Pareiškėjos atstovės taip pat argumentavo, kad paskirta sankcija pažeidė proporcingumo principą, jų nuomone, paskirtos 289 Eur baudos dydis yra nepakeliama finansinė našta, neproporcingas padaryto pažeidimo mastui, dėl skirtos baudos įmonė praras licenciją, tai sužlugdys ūkio subjekto veiklą.
Vertinant proporcingumo principo taikymą svarbu atsižvelgti į alkoholio gaminių, kaip civilinės apyvartos objektų specifiką. Kaip jau buvo nurodyta, AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Taip pat AKĮ 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
Sankcija pareiškėjai paskirta vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 2 dalimi. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymą, įmonė baudžiama nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro bauda. AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Ginčo atveju atsakovas, įvertinęs padaryto pažeidimo mastą, padarymo aplinkybes ir pareiškėjos paaiškinimus, nutarė skirti pareiškėjai minimalią AKĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją, todėl nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad atsakovas neįvertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir skyrė per didelę baudą, tuo pažeisdamas konstitucinį proporcingumo principą.
Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.