Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-290/2016

2016 m. gegužės 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nepakaltinamo asmens R. Č. įstatyminiam atstovui broliui A. Č., gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nepakaltinamo asmens R. Č. įstatyminio atstovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties, kuria:

R. Č. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., padarymo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš R. Č. priteisti 176,62 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 62 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad priverčiamoji medicinos priemonė R. Č. paskirta už tai, jog jis 2015 m. rugpjūčio 29 d. apie 17 val. 40 min., poilsio aikštelėje (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su nukentėjusiuoju R. J. metu, tyčia įspyrė jam vieną kartą į kairės kojos vidinę šlaunies pusę ir kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, dėl ko nukentėjusysis R. J. griūdamas galva atsitrenkė į žemę, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam R. J. odos nubrozdinimus veide, pakraujavimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-momeninėje srityje, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. sveikatą, tuo R. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Nepakaltinamo asmens R. Č. įstatyminis atstovas A. Č. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, prašo ją pakeisti ir panaikinti nutarties dalį, kuria iš R. Č. priteista PSDF biudžetui padaryta 176,62 Eur žala. Nurodo, kad R. Č. serga chroniška psichikos liga paranoidine šizofrenija, yra pripažintas neveiksniu teismo sprendimu. Apeliantas yra jo brolis ir globėjas bei turto administratorius. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu broliui buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kuri nustatė, kad jis galimai nusikalstamos veikos padarymo metu 2015-08-20 sirgo psichikos liga Paranoidine šizofrenija, galimai nusikalstamos veikos metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra nepakaltinamas. Taip pat akcentuoja, kad šioje byloje R. Č. buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, jis nebuvo nei įtariamasis, nei kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką – nesunkiai sutrikdė sveikatą kitam žmogui. Pagal BK 17 str. 2 d. toks asmuo už padarytą baudžiamąją veiką neatsako. Dėl šios priežasties priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Atsakomybė už teismo pripažinto neveiksniu ir savo veiksmų suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 278 str. 1 d.

Atsikirtimų į R. Č. įstatyminio atstovo apeliacinį skundą, negauta.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, R. Č. įstatyminio atstovo ir gynėjos, taip pat prokurorės prašymą tenkinti apeliacinį skundą, bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymines nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, kai civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamojoje byloje, kurioje žala padaryta nepakaltinamo asmens pavojingais veiksmais.

Baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d.). Taigi, pagal minėtas nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Tuo tarpu, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Vadovaujantis BK 17 str. 2 d., toks asmuo už padarytą pavojingą veiką pagal BK neatsako. Nagrinėjamoje byloje R. Č. nėra kaltinamasis, jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, kas, kaip minėta, reiškia, jog jo veika nėra baudžiama. Dėl šių motyvų pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti klausimo dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo iš R. Č., o pareikštas civilinis ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas ir įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso normas.

Pažymėtina, kad CK 6.268 str. 1 d. numato, jog už pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens padarytą žalą atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Kadangi žala galėtų būti iš paminėtų asmenų išieškoma civilinio proceso tvarka, o apeliantas yra neveiksniu pripažinto R. Č. globėjas, todėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3 punktu,

nutarė:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitą Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.