Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. K. jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos už akcijas priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013-08-23 sudaryta vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartis (b. l. 6). 2013-10-09 sudarytos trys novacijos sutartys tarp UAB „Citadelė faktoringas ir lizingas“, UAB „Kaukas“, ir UAB „RD Logistic“, kurių pagrindu perleisto trys transporto priemonės (b. l. 55-75). Byloje pateiktas UBA „RD Logistic“ balansas 2013-08-31 pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 78–80). Ieškovė reiškia reikalavimą dėl skolos už UAB „RD Logistic“ akcijas perleidimo.

Byloje keliamas klausimas dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties galiojimo. Teismas nurodo, kad sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja LR CK 6.162–6.187 str. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos LR CK normos: 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 str. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Esminės sutarties sąlygos gali būti dviejų rūšių: pirma, nustatytos įstatyme (esminės pagal įstatymą); antra, esminės dėl to, kad sutarties šalis (šalys) joms suteikia tokią prasmę (esminės pagal šalių valią). Vienas iš bet kokios prievolės būtinų elementų yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalomai turi turėti dalyką (LR CK 6.3 str.). Tai vienintelė esminė sąlyga, kurią turi turėti visos sutartys, taip pat ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Tuo tarpu nei kaina (LR CK 6.198 str.), nei atsiskaitymo tvarka ar kitos sąlygos pagal galiojančius įstatymus nelaikomos esminėmis akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovo argumentai, kad sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes nėra nurodyta akcijų pirkimo–pardavimo kaina.

LR akcinių bendrovių įstatymo 46 str., kuris reglamentuoja akcijų perleidimą, 2 dalyje nurodoma, kad nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Pagal pirmiau nurodyto straipsnio 3 d., sudariusios sandorį dėl nematerialių akcijų perleidimo, sandorio šalys jų sąskaitų tvarkytojams turi pateikti rašytinę sutartį, kurioje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta: bendrovės, kurios akcijos perleidžiamos, pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė; perleidžiamų akcijų skaičius pagal klases ir nominali vertė; straipsnio 4 d. nurodyta, jog sutartis, kurioje nėra bent vieno iš nurodytų duomenų, yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir sąskaitų tvarkytojai neturi teisės pagal ją daryti įrašų. Šiuo atveju visi būtini nurodyti elementai ginčo sutartyje buvo nurodyti, todėl sudaryta sutarties laikoma galiojanti, o jos pagrindu kylantys įsipareigojimai sutarties šalims yra privalomi.

Atsakovas nurodo, kad UAB „RD Logistic“ akcijos yra bevertės, nes įmonės jokio turto neturi. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad sutarties sudarymo metu įmonės turto buvo už 265285 Lt, iš jų 254399 Lt sudarė turimų transporto priemonių vertė (b. l. 78), įmonės turėjo pelno – 24181 Lt, duomenų, kad įmonė būtų nutraukusi veiklą ar ją sustabdžiusi nėra pateikta. Pastebėtina, kad po šios sutarties sudarymo transporto priemonės, kurios sudarė realiai visą įmonės turtą buvo perleistos atsakovo motinos vadovaujamai įmonei neatlygintinai. Darytina išvada, kad atsakovo argumentai, kad įmonė buvo bevertė atmestini kaip neįrodyti.

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad sutarties tekstą ruošė atsakovas, atsakovo sutarties egzemplioriuje buvo nurodyta, kad jis lieka skolingas ieškovei 90 000 Lt. Vadovaujantis LR CK 6.193 str. 4 d., kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Sudarytoje sutartyje nėra nurodoma, kad akcijos perleidžiamos neatlygintinai; šioje sutartyje nurodyta nominali akcijų vertė bei vienos akcijos vertė. Ieškovė paaiškino, kad visų perleidžiamų akcijų vertė buvo nurodyta sutarties egzemplioriuje, kuris atiteko atsakovui. Jos prašymu teismas pripažino atsakovo dalyvavimą teismo procese būtinu ir pareikalavo šios sutarties nuorašo, tačiau atsakovas teismo įpareigojimų nevykdė. Išaiškintina, kad pagal LR CPK 178 str. nuostatas įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą tenka ieškovei, tačiau atsikirtimuose nurodytas aplinkybes pagrįsti tenka atsakovui. Dėl šių aplinkybių atsakovas turėjo pateikti duomenis, kad ieškovės prašoma priteisti suma neatitinka šalių valios sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Darytina išvada, kad byloje nėra duomenų paneigiančių ieškovės reikalavimą priteisti 90 000 Lt už perleistas UAB „RD Logistic“ akcijas.

LR CPK 177 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Ši įstatyme pateikta įrodymų apibrėžtis rodo, jog įrodymais laikoma bet kokia teisėtai gauta ir leistina informacija, turinti reikšmės bylai išspręsti. Įrodinėjimo proceso tikslas – gauti ir įvertinti šią informaciją. Tai, kad byloje dalyvaujantis asmuo nuo savo teiginių atsisako, nėra kliūtis šią informaciją tirti ir vertinti bendra tvarka, nes įstatyme tokio draudimo nenustatyta. Priešingai – šios informacijos ištyrimas ir įvertinimas neretai gali būti vertingas informacijos šaltinis konkrečioje byloje. Pažymėtina, jog duomenys gauti iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų (LR CPK 186–188 str.) ir kitų įrodinėjimo priemonių, nors jos yra išreiškiamos vertinimų, nuomonių, spėlionių forma, laikytinos visaverčiais įrodymais LR CPK 177 str. 1 d. prasme. Tačiau apie jų įrodomąją vertę kiekvienu atveju sprendžia teismas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 90 000 Lt už parduotas UAB „RD Logistic“ akcijas.

Prašymas dėl baudos atsakovui tenkintinas.

Teismas protokoline nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir pripažino atsakovo dalyvavimą būtinu, įpareigojo pateikti savąjį sutarties nuorašą. Šis teismo įpareigojimas atsakovui nurodytas 2014-05-26 pranešimu, 2014-05-25 pranešimu atsakovui išaiškintos teismo įpareigojimo pasekmės, t. y. baudos skyrimas. Šie teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau atsakovas į teismo posėdį neatvyko, sutarties egzemplioriaus nepateikė, nenurodė tokio veiksmo priežasčių. Išaiškintina, kad dėl atsakovo neatvykimo į teismo posėdį numatyta bauda iki tūkstančio litų (LR CPK 246 str. 3 d.). tokio paties dydžio bauda nustatyta ir LR CPK 199 str. 6 d. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovui skirtina 500 Lt bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą (LR CPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 286 str., teismas,

nusprendžia:

priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 90 000 Lt skolos už parduotas UAB „RD Logistic“ akcijas.

Atsakovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti 500 Lt baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.