- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-313-318/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Regina Pocienė, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- S. V.
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. V. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. V. prašymas sušvelninti jam Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu S. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo minėto nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m lapkričio 12 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, bei atliktą bausmės dalį, atliktą pagal Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendį (t. 35, b. l. 2–117). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestas (t. 42, b. l. 116–218). Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistojo S. V. kasacinis skundas atmestas (t. 46, b. l. 74–118).
2. 2020 m. liepos 27 d. Kauno apygardos teisme gautas S. V. prašymas, kuriuo nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę taikant BK 75 straipsnio nuostatas arba atleisti jį nuo tolesnio bausmės atlikimo (t. 47, b. l. 178–179, 186–188).
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistojo S. V. prašymą atmetė. Nutartyje nurodyta, kad naujoji BK 75 straipsnio redakcija S. V. negali būti taikoma, nes nuteistasis S. V. prašymą atidėti bausmės vykdymą padavė bausmės vykdymo procese, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ir yra nuteistas už dviejų labai sunkių nusikalstamų veikų padarymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju negalimas ir atleidimas nuo tolesnio bausmės atlikimo, nes Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, kuriame S. V. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracija nepateikė prašymo atleisti nuteistąjį nuo tolesnio bausmės atlikimo dėl ligos, byloje nėra kompetentingos gydytojų komisijos, galinčios įvertinti nuteistojo sveikatos būklę, motyvuotos išvados. Todėl nuteistojo prašymas dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir jo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo buvo pripažintas nepagrįstu (t. 47, b. l. 192–195).
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo apeliacinės instancijos teismui argumentai
4. Nuteistasis S. V. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti BK 75 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija), nuostatas ir sušvelninti jam paskirtą bausmę arba atleisti jį nuo tolesnio bausmės atlikimo, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 4 dalies nuostatomis.
5. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, manydamas, kad už tą pačią nusikalstamą veiką buvo nuteistas Rusijos Federacijos Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos BK 188 straipsnį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Todėl, S. V. nuomone, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pasunkinta jo teisinė padėtis pagal baudžiamąjį įstatymą. Tai, anot nuteistojo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir BK (t. 47, b. l. 202–203).
III. Apeliacinio teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo S. V. skundas atmetamas.
6. Pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka tais atvejais, kai nuteistajam taikomas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį.
7. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, o nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais. Pareiškėjo atžvilgiu tokių sąlygų nenustatyta.
8. BK 75 straipsnio 3 dalis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeista, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nagrinėjant tokio pobūdžio prašymus teismas turi įvertinti ar taikytinas BK 75 straipsnis galiojimo laike ir objekto atžvilgiu.
9. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įstatymų leidėjas, keisdamas BK 75 straipsnio 3 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 18 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 5, 7, 8, 14 (straipsnis, kuriuo pakeistas BK 75 straipsnis) ir 16 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, taikomas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujosios BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, tačiau tik tuomet, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs, t. y. BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka (pirmosios ar apeliacinės, arba kasacinės instancijos teisme). Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, Nr. 2K-502-699/2015, Nr. 2K-525-648/2015 ir kt.). Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendis, kuriuo S. V. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 10 d., o baudžiamosios bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Nuteistasis S. V. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl, nustačius tokio pobūdžio aplinkybes, negalima konstatuoti, kad nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.
10. Sprendžiant dėl pateikto prašymo pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. V. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų labai sunkių nusikaltimų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje (BK 11 straipsnio 6 dalis), priskirtų Baudžiamojo kodekso XXXV ir XXXVII skyriams, padarymą. Vien ši aplinkybė užkerta kelią nuteistajam taikyti tiek ankstesnės (nusikalstamos veikos ir bylos nagrinėjimo metu galiojusios), tiek šiuo metu galiojančios BK 75 straipsnio redakcijos nuostatas. Būtent į tai dėmesį skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263, kuriuo buvo pakeistos BK 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių nuostatos, nelaikytinas S. V. teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu.
11. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė, jog nėra sąlygų atleisti nuteistąjį S. V. nuo tolesnio bausmės atlikimo. BK 76 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyta, kad nuteistojo atleidimas nuo bausmės atlikimo jos vykdymo stadijoje yra galimas tik tuomet, kai nustatoma, jog asmuo po nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga arba po bausmės paskyrimo sutriko jo psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Tvarką, pagal kurią sunkia nepagydoma ar psichine liga sergantis, bausmę atliekantis nuteistasis yra atleidžiamas nuo bausmės atlikimo, reglamentuoja BPK 359 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK 76 straipsnyje numatytais atvejais nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuteistajam nėra suteikta teisė tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tokio pobūdžio teikimo nagrinėjimo. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, kad teismas nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos gali atleisti tik gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimą su gydytojų komisijos, kompetentingos įvertinti nuteistojo sveikatos būklę, motyvuota išvada. Nagrinėjamu atveju bausmę vykdančios institucijos – Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, kuriame S. V. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, administracija nepadavė teikimo atleisti nuteistąjį nuo tolimesnio bausmės atlikimo dėl ligos. Byloje taip pat nėra gydytojų komisijos išvados apie nuteistojo S. V. sunkią, nepagydomą ligą arba psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatyminio pagrindo nuteistąjį S. V. atleisti nuo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, todėl pagrįstai jo prašymą atmetė.
13. Vadovaujantis BPK 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir be prieštaravimų, netrukdomai turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kaip jau minėta, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose. Jis įsiteisėjo ir kitaip, nei įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, negali būti peržiūrėtas ir keičiamas, iš naujo negali būti sprendžiami bausmės skyrimo klausimai ar abejojama jo teisingumu. Nuteistojo S. V. baudžiamąją bylą nagrinėję teismai įvertino ir skunde pakartotinai akcentuojamą aplinkybę, kad S. V. buvo nuteistas Rusijos Federacijos Pskovo srities Pytalovo rajono teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos BK 188 straipsnio 2 dalį (už narkotinių medžiagų kontrabandą) ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su 50 000 rublių bauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad veika, už kurios padarymą S. V. nuteistas Rusijos Federacijos nuosprendžiu, t. y. narkotinių medžiagų kontrabanda, pagal Lietuvos Respublikos BK jam nebuvo inkriminuota. Rusijos Federacijoje atlikta bausmės dalis buvo įskaityta ir į S. V. paskirtą bausmę. Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju draudimas persekioti antrą kartą už tą pačią veiką nebuvo pažeistas (t. 46, b. l. 133–114), todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu papildomai nepasisko.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti arba keisti dėl nuteistojo S. V. skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.