Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Gretai Sankūnei, Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui K. R., dalyvaujant M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, administracinė tvarka bausto, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. 2016-05-08 apie 22.35 val. Vilniuje, Dūkštų g. 28, kieme vairuodamas automobilį „Lexus GS300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau vairavo chuliganiškai, t.y. tyčiniais veiksmais bandė parblokšti jį stabdžiusius pareigūnus, užvažiavo ant žalios vejos ir ją sugadino. Iš įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 124 ir 222 punktų nuostatas, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje.

M. L. teismo posėdžio metu dėl padarytų teisės pažeidimų savo kaltės neįžvelgia. Nurodė, kad 2016-05-08 namuose adresu Dūkštų g. 29, Vilniuje, kilus konfliktinei situacijai su tėvais, buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl vengdamas bendravimo su pareigūnais jis per bute esantį balkoną iš antro aukšto išlipo į lauką bei sėdęs į automobilį „Lexus“ išvažiavo. Jo teigimu, jis automobilį vairavo ramiai, neskubėdamas, nematė, kad policijos pareigūnai jį stabdė bevažiuojantį, taip pat jis negirdėjo, jog buvo žodžiu įspėtas, kad nepaklusus pareigūno reikalavimui sustoti važiuoti, jo atžvilgiu bus panaudotas tarnybinis ginklas. Pareigūnas į jį šovė, jis buvo sužalotas. M. L. teigimu, jis tuo metu buvo šoko būsenoje, todėl neatsimena, ar su automobiliu buvo užvažiavęs ant vejos ir ją apgadino, niekas pretenzijų jam nereiškė. Nemano, jog po eismo įvykio jis pasitraukė iš įvykio vietos, tačiau neatmeta fakto, jog įvykio vietoje liko nukritęs jo automobiliui priklausantis posparnis, kai „Lexus“ buvo užvažiavęs ant kelio borto. Negirdėjo ir nematė, kad pareigūnai jį stabdytų, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėlių nematė. Mano, jog protokolas jo atžvilgiu surašytas nepagrįstai.

Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016 m. gegužės mėn., tikslios dienos neatsimena, tarnybos metu per radijo ryšį buvo gautas pranešimas, kad reikalinga policijos pareigūnų ekipažui pagalba, aiškinantis smurto artimoje aplinkoje aplinkybes. Atvykus į nurodytą vietą, buvo gautas papildomas pranešimas, kad vaikinas iššoko iš balkono ir pradėjo šalintis. M. P. porininkas išlipęs nuėjo link kito gyvenamojo namo pusės, o jis pats nuvažiavo link namo laiptinės, kai išgirdo triukšmą, nubėgo link savo porininko buvimo vietos už namo. Matė, kaip važiuojantis automobilis „Lexus“ judėjo link ant kelio stovinčio porininko V. M., kuris stovėjo važiuojančio link jo automobilio iš priekio. Pareigūnas V. M. dėvėjo tarnybinę uniformą, pat įvykis įvykio apšviestoje stovėjimo aikštelėje. M. P. matė, kaip minėtas automobilis vos nepartrenkė pareigūno, kuris tik paskutiniu momentu vos spėjo pasitraukti į šoną. Važiuojantis automobilis „Lexus“ atsitrenkė į kelio bortą, o porininkas bėgo iš priekio link automobilio komanda –,,Stok, policija“, tačiau „Lexus“ judėjo link porininko. Bėgdamas M. P. suprato, jog vairuotojas gali būti neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Jis (M. P.) tai matant, išsitraukė savo tarnybinį ginklą, išbėgo į gatvę demonstruodamas ginklą, tačiau „Lexus“ nesustojo, jis pasitraukė, iššovė įspėjamąjį šūvį į orą, tada šovė du šūvius bandydamas pataikyti į automobilio ratus. Panaudojus ginklą, tuo metu aplinkoje kitų žmonių nebuvo. Atstumas iki nuvažiuojančio automobilio buvo apie 15-20 metrų, toje vietoje buvo toks kalniukas. Pasak M. P., bevažiuojantis automobilis „Lexus“ irgi jo vos nepartrenkė, jis vos spėjo pasitraukti į šoną. Liudytojo teigimu, vairuotojas negalėjo nepastebėti ant kelio stovinčių pareigūnų, kurie dėvėjo šviesą atspindinčias liemenes, įvykio vieta buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Automobilis „Lexus“ vis tiek nenustojo, išvažiuodamas automobilis dar užvažiavo ant kelio borto bei pervažiavo veją esančią šalia borto. Priėjus arčiau, liudytojas rado nuvažiuojančio „Lexus“ posparnį, kuris nukrito nuo kontakto su kelio bortu. Įvykis buvo filmuojamas. Dėl šio įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą.

Liudytojas M. U. paaiškino, kad tarnybos metu iš Vilniaus M. OVS gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, buvo prašoma pagalbą kitam policijos pareigūnui ekipažui. Bevažiuojant į įvykio vietą, per radijo ryšį gavo papildomą informaciją, jog asmuo iššoko per antro aukšto balkoną bei bando šalintis su automobiliu „Lexus“. Nurodė, kad pareigūnai panaudojo šaunamąjį ginklą, nes vairuotojas nenorėjo sustoti, tačiau automobilis išvažiavo. Kas vairavo automobilį „Lexus“, liudytojas nematė, tačiau būnant įvykio vietoje, jis matė, kad ties kelio borto gulėjo nuplėštas posparnis, o automobilis savo ratais buvo užvažiavęs ant vejos ir ją išvažinėjo.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie pagalbą kitam pareigūnų ekipažui. Nuvykus į nurodytu adresu, iš kitų policijos pareigūnų pasakojimo sužinojo, jog asmuo pabėgo, prieš tai iššoko iš antro aukšto, sėdo į automobilį „Lexus“ bei važiuodamas vos neužvažiavo ant pareigūno. Įvykio vietoje buvo rastas šalia kelio borto nukritęs automobilio „Lexus“ posparnis, matėsi išvažinėta žalia veja, 4-6 metrai buvo pravažiuota veja, velėna išdraskyta, išvažinėta, matos ratų vėžes.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad patruliavimo metu gavo pranešimą apie įvykį Dūkštų gatvėje, Vilniuje. Papildomai gavo informaciją, kad asmuo iššoko per balkoną bei šalinasi. Atvykus į nurodytą vietą, V. M. nubėgo už daugiabučio namo, o kolega nuėjo link laiptinės. Balkone pamatė vieną policijos pareigūną, kuris sakė, jog vyras iššoko per antro aukšto balkoną. Netrukus jis pamatė automobilyje sėdintį vyrą, kuriam liepė išlipti. Tačiau vairuotojas nepakluso, parodė jam vidurinį pirštą bei pradėjo važiuoti link liudytojo. Vairuotojas žiūrėjo jam į akis ir vis tiek važiavo spausdamas automobilio „Lexus“ akseleratoriaus pedalą. V. M. vengdamas partrenkimo, užšoko ant kelio borto, po to ant žalios vejos. Automobilis „Lexus“ užšoko ant kelio borto, kur pametė detalę. Bandė jį stabdyti, tačiau tai padaryti jam nepavyko. Kolegai irgi nepavyko sustabdyti šią transporto priemonę, todėl buvo šauta iš ginklo į orą ir du kartus į padangas. Pasak liudytojo, visi pareigūnai dirbo su šviesą atsispintančiomis liemenėmis, o vieta gerai apšviesta, nes ten yra įvažiavimas į mokyklą. V. M. pabrėžė, jog „Lexus“ vairuotojas gerai matė priešais stovintį pareigūną, kuris buvo uniformuotas, vairuotojas jam rodė vidurinį pirštą, žiūrėjo jam tiesiai į akis ir važiavo ant pareigūną, tik jam pasitraukus į šoną, pastarasis automobilis užvažiavo ant borto, po to pervažiavo veją ir ją išvažinėjo ratais.

Liudytojas J. Č. paaiškino, kad pagal iškvietimą jis buvo bute Dūkštų g, Vilniuje, ir per langą matė, kaip važiuojantis automobilis „Lexus“ vos nepartrenkė stovinčio policijos pareigūno V. M.. Vairuotojas pradėjo važiuoti tiesiai ant kolegos, šis tik paskutiniu momentu spėjo pasitraukti į šoną, tai buvo sekundžių reikalas. J. Č. manymu, vairuotojas tikrai turėjo matyti priešais stovintį pareigūną, nes toje vietoje yra geras apšvietimas, o ir pareigūnas dėvėjo tarnybinę uniformą.

Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas tyrimo medžiagoje esantis CD diskas su vaizdo įrašu iš 2016-05-08 įvykio vietos, įrašė yra duomenis, kaip M. L. iššoko per antro aukšto balkoną, girdisi pareigūnų riksmai, kas asmuo išvažiavo iš kiemo su automobiliu. Girdisi pareigūno balsas, kad automobilis vos neužvažiavo ant pareigūno. Vaizdo įrašė matyti, kad visi policijos pareigūnai dėvi tarnybinės uniformas, skiriamuosius ženklus bei šviesą atsispintančios liemenės. Foto nuotraukose matyti automobilio apgadinimai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti M. L. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimus neigė ir tvirtino, kad bevažiuojant automobiliu „Lexus“, jis kelyje stovinčius policijos pareigūnus partrenkti (kliudyti) nesiekė, jį stabdžiusių pareigūnų nematė, ir iš įvykio vietos nepasitraukė, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų – M. P., M. U., R. M., V. M., J. Č. parodymai, šių liudytojų įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės. Liudytojai V. M., M. P. patvirtino, kad vengiant sulaikymo M. L. iššoko iš antro aukšto per balkoną, nubėgo prie automobilio „Lexus“ bei pradėjus važiuoti daugiabučio namo kieme tyčia važiuodamas į priekį siekė partrenkti priešais jį stovintį policijos pareigūną, pasak liudytojų vairuotojas M. L. gerai matė aikštelėje stovintį pareigūną, jis rodė pareigūnui vidurinį pirštą, o artėjant akivaizdžiai spaudė vairuojamo automobilio akseleratoriaus pedalą. Liudytojas R. M. patvirtino, jog iš „Lexus“ vairuotojo veiksmų, jis suprato, jog M. L. sąmoningai norėjo ir siekė su automobiliu partrenkti priešais „Lexus“ stovintį pareigūną, kuris dėvėjo tarnybinę uniformą, skiriamuosius ženklus bei šviesą atspintančią liemenę. Toje vietoje buvo geras dirbtinis apšvietimas, todėl apklaustų liudytojų manymu, vairuotojas negalėjo nematyti kelyje stovinčio policijos pareigūno.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra ,,Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.“|

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Kaip nepagrįstas atmestinas M. L. teiginys, jog byloje neįrodyta jo kaltės forma, chuliganiškos paskatos, nenustatyta, kokius eismo dalyvius jo vairavimas privertė staiga keisti (vengti pėsčiojo partrenkimo) judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Kaip jau minėta, M. M., M. P. aiškiai nurodė, jog matė, kaip M. L. vairuojamas automobilis „Lexus“ bandė partrenkti tiesiai priešais stovinčius policijos pareigūnus, ir tik pareigūnams sureagavus, pastarieji spėjo pasitraukti į šoną ir tokiu būdu išvengti susidūrimo. Teismo vertinimu, tokius veiksmus M. L. atliko iš chuliganiškų paskatų, o liudytojų parodymai kartu su prie protokolo pridėtais tarnybiniais pranešimais (b.l. 7-9), kuriuose M. L. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip sukeliantis avarines situacijas ir pavojų eismo saugumui, turint chuliganiškų paskatų. Tai atitinka chuliganiško vairavimo sąvoką. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismo nuomone, pažeidėjo elgesys kai automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu bandė partrenkti ant kelio priešais stovinčius pareigūnus, sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, vertintinas kaip chuliganiškos paskatos. Dėl chuliganiškų paskatų padarytas KET vertintinas kaip padarytas tyčia (kaltės forma). Taip pat, teismo vertinimu, kritiškai yra vertinamas M. L. teiginys, jog jam vairuojant automobilį „Lexus“ jis ant žalios vejos užvažiavęs nebuvo, ją nesugadino. Liudytojas R. M. nurodė, kad įvykio vietoje buvo rastas šalia kelio borto nukritęs automobilio „Lexus“ posparnis, matėsi išvažinėta žalią veją, 4-6 metrai buvo pravažiuota veja, velėna išdraskyta, išvažinėta, matosi ratų vėžes. Šie duomenis atitinka ir kitiems tyrimo medžiagoje esamiems duomenims – 2016-05-08 eismo įvykio vietos schema (b.l. 12), policijos pareigūno M. U. tarnybiniu pranešimu (b.l. 7), automobilio „Lexus“ fotonuotraukomis (b.l. 29-30). Iš šių duomenų visumos matyti, jog 2016-05-08 apie 22.30 val. šalia Dūkštų g. 28, Vilniuje, ant kelio borto užvažiavęs automobilis „Lexus“ apgadintas ne tik pats automobilis (nukritęs posparnis) bei su ratais buvo užvažiavęs ant žalios vejos, kuri tokiu būdu veja buvo išdraskytą bei sugadinta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). M. L. versija, kad jis nesuvokė ir nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Taip pat liudytojai M. P., M. U., R. M., V. M., J. Č. paaiškino, kad smūgis atsitrenkus automobiliui „Lexus“ į kelio bortą buvo pakankamai stiprus, nes liudytojai būdami tam tikrame atstume nuo įvykio vietos, išgirdo kontakto garsą bei matė per kelio bortą ir per žalią veją važiavusį „Lexus“, po kontakto su bortu palikęs posparnį. Teismo manymu, pažeidėjas suprato ir suvokė, kad dėl jo neatsargių veiksmų kilo minėtas eismo įvykis, todėl iš karto po kontakto iš įvykio vietos padidindamas važiavimo greitį išvažiavo. Teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau minėtų paaiškinimais, be to, kaip jau buvo nurodyta, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas pažymi, jog kelyje vairuotojai turi būti itin atsargūs ir dėmesingi – privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (KET 9 p.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. L. automobilį vairuoja nuo 2006 m. (b.l. 17), todėl jis yra patyręs vairuotojas, tačiau vykdant KET reikalavimus turėjo bei galėjo pajusti, kad kliudė kelio bortą bei imtis atitinkamų veiksmų, o ne pasišalinti iš įvykio vietos. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su M. L. nenustatyta, pats M. L. tokių aplinkybių taip pat nenurodė.

M. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-59985733-16, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulių tarnybiniais pranešimais, 2016-05-08 eismo įvykio vietos schema ir SD diskas, liudytojų M. P., M. U., R. M., V. M., J. Č. parodymais bei kita bylos medžiaga.

M. L. veikos atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies bei 124² straipsnio 2 dalies sudėtis, pažeidėjas baustinas.

M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Skirdamas M. L. nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalies, 127 straipsnio 2 dalies bei 124² straipsnio 2 dalies, sankcijose.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 32 str., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 124² str. 2 d., 272 str., 286 - 288 str., teismas,

nutarė:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1050 (vienas tūkstantis penkiasdešimt) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 (trijų šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje bei 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti M. L., galutinę administracinę nuobaudą – 1150 (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16057765840. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.