- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2-10225-717/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Valentukevičiūtė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- M. J., E. J.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Jolantai Žeimienei, Ligitai Lisauskienei,
dalyvaujant: ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834 atstovui, advokatui Tadui Dumbliauskui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. J., atstovaujančiai pagal nuolatinį įgaliojimą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei bei tretiesiems asmenims: M. J. ir E. J. dėk žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovo 300 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminio mokesčio ir advokato atstovavimo išlaidas.
Ieškovas savo ieškinyje (b.l. 40-41) ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu E. J. transporto priemonę BMV 525, (duomenys neskelbtini). M. J., vairuodamas šią transporto priemonę 2011-02-17, važiuodamas (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Kelių policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, kadangi transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti. Nukentėjusysis 2011-02-17 kreipėsi į draudiką, prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Transporto priemonę apžiūrėjo draudimo ekspertas ir konstatavo, kad yra apgadinti automobilio dešinės pusės priekinio ir galinio ratų ratlankiai. Žala, atsižvelgiant į automobilio apgadinimo laipsnį ir jo pagaminimo metus buvo apskaičiuota 300 Lt. Prieš tai tas pats automobilis buvo patyręs analogišką autoįvykį 2011-02-09. Jam buvo nustatyti analogiški apgadinimai, t.y. apgadinti dešinės pusės priekinio ir galinio ratų ratlankiai. Žala taip pat buvo nustatyta 300 Lt. Mano, kad tai yra du atskiri, savarankiški autoįvykiai, o antrosios žalos dydžio nesąlygojo ratlankių apgadinimas pirmojo autoįvykio metu, automobilis po pirmojo autoįvykio buvo suremontuotas. Mano, kad nesuremontuotas automobilis nebūtų galėjęs važiuoti. Atsakovo motyvas, kad antrasis autoįvykis ir jo žala nėra įrodyti, yra nepagrįstas, nes abu autoįvykius užfiksavo policijos pareigūnai. Draudikas, išmokėdamas nukentėjusiajam žalos atlyginimą du kartus po 300 Lt, patyrė realią žalą, kurią prašo atlyginti iš kalto asmens, t.y. kelius prižiūrinčios institucijos, šios bylos atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 46-51) ir teismo posėdyje išreiškė prašymą jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad teisme tarp tų pačių šalių yra nagrinėjama analogiška byla dėl to paties dalyko, išskyrus tai, kad nurodyta, jog autoįvykis įvyko 2011-02-09 (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovas nepateikė ieškinį įrodančių įrodymų – atestuoto turto vertintojo atliktos transporto priemonės vertinimo ataskaitos. Abejonių kelia tai, kad po 2011-02-09 autoįvykio buvo padaryti analogiški transporto priemonės apgadinimai 2011-02-17, t.y. apgadinti abiejų dešinės pusės ratų ratlankiai. Nors ieškovui buvo žinoma apie abu autoįvykius, jis, įvertindamas žalą, nepareikalavo iš nukentėjusiojo duomenų apie tai ar buvo automobilis atremontuotas po 2011-02-09 apgadinimo, todėl žalos nustatymas po 2011-02-17 autoįvykio yra netikslus, t.y. negalima aiškiai nustatyti kokio dydžio žala galėjo būti padaryta antrojo autoįvykio metu. Savivaldybei apie žalos nustatinėjimą nebuvo pranešta, todėl ji negalėjo pareikšti dėl to pretenzijų, pateikti savo samprotavimų dėl žalos kilmės. Apie tai atsakovas sužinojo po trijų metų, kai buvo kreiptasi su ieškiniu į teismą. Taip pat mano, kad ieškovas atlyginti žalą nukentėjusiajam galėjo tik tuomet, kai automobilis buvo suremontuotas.
Ieškovas žalos dydį nepagrįstai apskaičiavo su PVM, kai tuo tarpu šią įmoką, jis kaip PVM mokėtojas atsiėmė įstatymų nustatyta tvarka, todėl jos negalėtų reikalauti iš atsakovo. Iš žalos apskaičiavimo duomenų neaišku kokį nusidėvėjimą ieškovas, apskaičiuodamas žalą, taikė, nes automobilis buvo senas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos aplinkybės.
Nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b.l. 5) nurodyta, kad automobilio BMW 525, (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. J. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta, kadangi vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti duobės, kuri važiuojamojoje dalyje nepaženklinta jokiais ženklais. Nurodytoji transporto priemonė nuo 2010-03-29 iki 2011-03-28 buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (b.l. 6). M. J. prašymą atlyginti žalą draudikui pateikė 2011-02-17 (b.l.6 2-a pusė), nurodė, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę, nepažymėtą jokiais ženklais. Suskaldė ir sulankstė abu dešinės pusės ratlankius. Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad duobė yra 12 cm gylio, po 50 c, ilgio ir pločio, tačiau čia, skirtingai, negu nukentėjusiojo prašyme nurodyta, kad apgadintas dešinės pusės priekinis ratas (b.l. 7). Analogiškai, t.y. kad autoįvykio metu buvo apgadintas dešinės pusės priekinis ratas nurodyta ir policijos darbuotojo A. T. tarnybiniame pranešime (b.l. 8). Automobilį vairavęs M. J. paaiškinime (b.l. 8, 2-a pusė) nurodė, kad automobilis patyrė tokius pažeidimus: sulankstyti dešinės pusės ratlankiai, supjaustyta padanga. Transporto priemonės techninės apžiūros akte (b.l. 9), kurį sudarė draudiko vertintojas J. D. nurodoma, kad remontuojamos dalys yra automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai, remonto darbai su balansavimu sudaro 300 Lt (b.l. 10), ši suma ir buvo išmokėta automobilio savininkui E. J. (b.l. 11).
Atsakovui 2011-07-12 buvo pareikšta pretenzija (b.l. 11, 2-a pusė), tačiau atsakovo atstovė teigia, kad apie žalą jie sužinojo tik tada, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.
Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktu, LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies bei LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto nuostatomis Kauno m. esantys viešieji keliai priklauso atsakovui. Atsakovas privalo miestui priklausančiais vietinės reikšmės keliais rūpintis, juos prižiūrėti, remontuoti, organizuoti saugų eismą.
CK 6.266 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad yra šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Policijos medžiagoje apie eismo įvykį užfiksuota, kad kelyje (duomenys neskelbtini)., ties 29-ju namu buvo duobė, kurios ilgis ir plotis po 50 cm, o gylis 12 cm. Atsakovas, būdamas kelio savininku, nepasirūpino, kad ši duobė būtų užtaisyta arba bent pažymėta, t.y. aplaidžiai atliko savo, kaip kelių savininko pareigas. Atsakovas nenuginčijo aplinkybių apie duobės kelio važiuojamoje dalyje buvimą (CPK 178 straipsnis), taip pat nenurodė aplinkybių, numatytų CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, todėl laikytinas atsakingu dėl atsiradusios žalos.
Atsakovas nenuginčijo žalos dydžio. Ieškovas pateikė specialisto apžiūros aktą, kuriame konstatuoti automobilio apgadinimai, sutampantys su policijos apžiūros akte fiksuotais apgadinimais. Teismas atmeta atsakovo atstovės motyvus apie tai, kad policijos apžiūros akte nurodytas vienas apgadintas ratas, o draudimas užfiksavo du apgadintus ratlankius dėl to, kad draudimo darbuotojas automobilį apžiūrėjo detaliau, negu tai atliko policijos pareigūnas, nes jo tikslas buvo teisingai, pilnai ir visapusiškai įvertinti padarytą žalą. Nepagrįstas atsakovo motyvas ir dėl to, kad nebuvo išskaičiuotas PVM mokestis iš priskaičiuotos žalos, kad nebuvo sumažinta žala atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą. Iš ieškovo pateiktų žalos apskaičiavimo ataskaitų matyti, kad PVM skaičiuojant žalą nebuvo priskaičiuotas, o galutinė žala buvo nustatyta atsižvelgiant į automobilio nusidėvėjimą, nes, kaip nurodė ieškovo atstovas, analogiški naujo automobilio ratlankiai būtų kainavę virš tūkstančio litų. Faktiškai buvo paskaičiuotos tik remonto išlaidos. Nepagrįstas yra atsakovo motyvas ir dėl to, kad ieškovas privalėjo žalos atlyginimą nukentėjusiajam sumokėti po to, kai automobilis bus suremontuotas. Automobilio suremontavimo laikas yra nukentėjusiojo teisė kada tai padaryti – po žalos atlyginimo ar prieš žalos atlyginimą, o draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, vadovaujantis Draudimo taisyklėmis. Ieškovas, išmokėdamas žalą draudėjui, teisingai ir pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis draudimo taisyklėmis (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka, patvirtinta LR susisiekimo ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir LR finansų ministro 2000-04-14 įsakymu Nr. 101).
Atsakovas teigia, kad galimai nukentėjusysis nepagrįstai pakartotinai išsireikalavo iš draudiko žalą, nes sutampa transporto priemonės apgadinimo vietos, tarp autoįvykių yra nedidelis laiko tarpas. Teismas šiuos atsakovo argumentus atmeta, nes negali vadovautis atsakovo prielaidomis. Aplinkybes, kurias atsakovas teigia, turėtų ir įrodyti (CPK 178 straipsnis), tačiau atsakovas to nepadarė. Jo motyvas, kad pas draudiką nėra išlikę pirmojo autoįvykio metu apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos, yra nepakankami įrodyti aplinkybes apie nukentėjusiojo apgaulę, siekiant gauti papildomą draudimo išmoką. Teismas negali nesivadovauti oficialia policijos medžiaga apie autoįvykį, oficialia draudiko transporto priemonės apžiūra, nes atsakovas šių rašytinių įrodymų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo.
Atmestinas atsakovo motyvas, kad vairuotojas buvo nepakankamai atidus, vairuodamas transporto priemonę dėl to, kad institucija, nustatanti asmens kaltę – kelių policija – tokios vairuotojo kaltės nenustatė ir 2011-02-17 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo teiseną (b.l. 5).
Draudikas, išmokėjęs draudimą už apgadintą transporto priemonę, vadovaudamasis CK 6.1015 straipsnio nuostatomis turi subrogacijos teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kalto dėl autoįvykio asmens. Atsakovas yra kaltas, kad tinkamai neprižiūrėjo jam priklausančio kelio, neužtikrino saugaus eismo tuo keliu, todėl privalo pilnai atlyginti draudiko patirtą žalą.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų procesinės palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 54,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 42) ir 200,00 Lt advokato atstovavimo išlaidos (b.l. 12-13). Taip pat iš atsakovo priteistinos 13,21 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, a.s. (duomenys neskelbtini)AB DNB banke 300,00 Lt turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2014-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 200,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į.k. 111106319, a.s. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke valstybei 13,21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.