Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-957-543/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-09-06
Bylos Nr.
1-957-543/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17795-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-957-543/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17795-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2..1; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 2.12.1.4.
(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 6 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17795-2019 medžiagą, kurioje

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, teista:

2017 m. birželio 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų;

2017 m. rugsėjo 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 16 parų, bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė – 20 parų areštas;

2018 m. vasario 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 29 d. 15.00 val. iki 17.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – dukrą P. Ž., vieną kartą spyrė jai į koją bei sugriebusi ranka už kaklo spaudė, taip smurtaudama nukentėjusiajai P. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje.

Kaltinamoji J. Ž., apklausta įtariamąja dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kalta visiškai prisipažino ir paaiškino, kad ji gyvena kartu su dukra P. Ž. ir sūnumi A. Ž.. Ji turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gydėsi dėl priklausomybės alkoholiui. 2019 m. balandžio 29 d. namuose buvo dviese su dukra, sūnus buvo išvykęs. Ji minėtą dieną vartojo alkoholį savo kambaryje, atėjusi P. į jos kambarį pamatė, kad ji išgėrusi alkoholio, supyko, dėl to ji paprašė, kad jos kambario durys būtų atidarytos ir jas atidarė, o ji kambario duris uždarė. P. brovėsi į kambarį norėdama jas atidaryti, o ji laikė kambario duris iš kitos pusės, kad jų neatidarytų. Jos šaukė viena ant kitos, pykosi. P. tarp durų įkišo koją, kad ji negalėtų uždaryti kambario durų, tada ji jai nespyrė į koją, o uždėjusi jos koją ant P. kojos, pastūmė, kad ji patrauktų savo koją, kad ji galėtų uždaryti kambario duris. Neprisimena, ar po to ji patraukė koją. Prisimena, kad ji ją stūmė nuo kambario durų, bet kaip stūmė, kur buvo uždėjusi ranką ant P., ji neprisimena. Sutinka su pranešimu apie įtarimą, kad ji galėjo P. pastumti nuo durų paliesdama ranka jos kaklą, taip norėdama ją atstumti, bet tikrai tyčia ji jai ant kaklo savo rankos nedėjo, ji net nežiūrėjo, kur deda ranką ant P., kad ją patraukti, pastumti nuo durų. Ji P. tikrai nenorėjo sukelti fizinio skausmo, ji tik norėjo, kad ji pasitrauktų nuo durų ir paliktų ją ramybėje vieną savo kambaryje. P. yra ūmaus būdo, nenusileidžianti, paskutiniu metu pikta, šiaip jos su P. sutaria gerai, tačiau, kai ji išgeria, jos susipyksta. Dar nori patikslinti ir papildyti, kad konfliktas vyko trumpai, kelias minutes, ji tik prisimena, kad tarp durų jos viena kitą stumdė. Ji labai gailisi, kad sukėlė P. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji P. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su mama ir broliu A. Ž.. Kai susipyko su mama, brolio namuose nebuvo, jis buvo išvažiavęs. Neprisimena, kokia tai buvo diena ir mėnuo, kad susipyko su mama, gal buvo 15-16 val. Mama buvo savo kambaryje, o ji buvo jos kambaryje. Ji vis ėjo pas mamą į jos kambarį, vis atidarydavo jos kambario duris, o ji vis uždarydavo kambario duris. Mama kambaryje gėrė alkoholį, todėl ji jai buvo pasakiusi, kad jeigu ji geria alkoholį, kambario durys turi būti atidarytos. Ji matė, kad ji gėrė, kaip ji išgėrusi atrodė, neprisimena. Ji mamai sakydavo atėjusi į kambarį negerti, atidarinėjo kambario duris, tai tokiais veiksmais ji ją gal išprovokavo. Mama gal jai pasakydavo, kad ji neatidarinėtų durų ar kažkaip panašiai, ji neprisimena. Konfliktas prasidėjo dėl kambario durų. Jos abi stumdėsi, kuri pirma pradėjo vieną kitą stumdyti, ji neprisimena. Jos stumdėsi buto koridoriuje prie jos kambario. Kai jos stumdėsi, jai neskaudėjo. Tuo momentu, kai jos stumdėsi, mama jai spyrė vieną kartą į koją, į kurią neprisimena, žemiau kelio, nelabai skaudėjo, tada vėl stumdėsi. Po to jos kiekviena nuėjo į savo kambarius, konfliktas kaip ir baigėsi. Negali pasakyti, po kokio laiko tarpo jai būnant svetainės kambaryje atėjo mama. Jos abi vėl susistumdė, kuri pirma kurią pastūmė ir dėl ko, ji neprisimena. Tada mama jai suėmė viena ranka už kaklo, bet nestipriai, jai buvo nemalonu, nelabai skaudėjo, mama spaudė, bet nesmaugė. Tuo viskas ir baigėsi. Tikrai nebuvo taip, kad jai truktų oro. Kuomet mama jai suėmė už kaklo, rankos nagais apdraskė kaklą, jai nelabai dėl to skaudėjo. Dar patikslina, kad ji mamai nesudavė nei vieno smūgio, tik stumdė ją nuo savęs, prisimena, kad stipriau ją kažkuriuo momentu pastūmė. Kai jos stumdėsi, viena kitai gal ant pečių dėjo rankas. Dar patikslina, kad kai jos stumdėsi prie jos kambario, gal kai ji mamą pastūmė nuo savęs, akiniais stuktelėjo į kambario duris ir sulūžo. Po konflikto su mama ji nuėjo pas tėtį, kuris buvo garaže, ir viską jam papasakojo. Prisimena, kad mama jai spyrė vieną kartą, o ar daugiau kartų jai spyrė į koją, neprisimena. Ji po konflikto su mama neverkė, jai nelabai skaudėjo, tik tuo kart, kai spyrė ir kai suėmė už kaklo. Buvo ant kojos blauzdos mėlynė priekyje ir įdrėskimas ant kaklo (b. l. 36-37).

Liudytojas V. Ž., pranešęs apie įvykį, parodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, prieš jos nepilnametę dukrą P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), smurtavo, t. y. mažiausiai tris kartus kojomis įspyrė dukrai į jos kairę koją, sugriebus kaire ranka už dukros kaklo, ją smaugė, jos motina J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad prieš dukrą buvo smurtauta, jam pranešė dukra, kai ji atėjo pas jį į garažą. Ji papasakojo, kad tarp jos ir motinos įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko tada, kai J. be jokios priežasties pradėjo įžeidinėti jų dukrą, t. y. ją vadinti prostitute ir kitais žodžiais. Dukra daugiau įžeidžiančių žodžių nenurodė, nes paaiškino, kad mama ją įžeidinėjo kaip tik sugebėjo. Dukra neleido motinai uždaryti kambario durų. Tuo metu J. suklupo, dėl ko akinių kampu atsitrenkė į duris. Tada nulūžo akinių kojelė (kairės pusės). Po šio įvykio J. labai susinervino ir pradėjo kojomis spardyti dukros kairę koją. Įspyrė mažiausiai tris kartus. Jam dukra sakė, kad ji tuo metu jautė fizinį skausmą. Po šių motinos veiksmų P. atsitraukė ir nuėjo į kitą kambarį. Tada, po trumpo laiko tarpo, praeidama pro kambarį, kuriame buvo J., dukra pamatė, kad motina užsidarius duris. Ji jas bandė atidaryti. Tačiau atidaryti nepavyko, nes J. duris laikė iš kitos pusės. Tada P. nuėjo į kitą kambarį. Paskui pas dukrą atėjo J.. J. sugriebė P. už rūbų ir pradėjo tampyti. Dukra sakė, kad nieko nedarė, nesipriešino. Tada J. sugriebė P. už kaklo (savo kaire ranka) ir pradėjo jį spausti, tai yra smaugti. Dukra jam nurodė, kad ji tuo metu jautė fizinį skausmą. Smaugimo metu dukra jautė, kad pradėjo trūkti oro. Tuo metu J. jos kaklą atleido. P. nebuvo praradus sąmonės. Po tokių motinos veiksmų P. išėjo iš namų ir atėjo pas jį į garažą. Dėl tokių J. Ž. veiksmų jų bendra dukra jautė fizinį skausmą (b. l. 1-2, 24-25).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-13, 14-15).

Specialisto išvadoje Nr. G 381/2019(06) nurodyta, kad P. Ž. padaryta poodinė kraujosruva kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimai kaklo dešinėje pusėje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 43).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji J. Ž. tyčia smurtaudama prieš šeimos narį – dukrą P. Ž., vieną kartą spyrė jai į koją, bei sugriebusi ranka už kaklo spaudė, taip smurtaudama nukentėjusiajai P. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairės blauzdos srityje, odos nubrozdinimus kaklo dešinėje pusėje. Kaltinamosios pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jos pačios paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada. Ši kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalto būdama recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. Ž. nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 102, 103), turi sveikatos problemų (b. l. 106-108), (duomenys neskelbtini) VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro stebimų dėl psichikos sutrikimų ir stebimų dėl priklausomybės ligų pacientų tarpe (b. l. 82). Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamoji smurtauja prieš vaikus nebe pirmą kartą, už tai anksčiau yra teismo nuteista (b. l. 97-100), ir šis, ir ankstesnis nusikaltimas padaryti kaltinamajai esant neblaiviai ir tai patvirtina, kad kaltinamoji turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamoji sutiko, kad būtų nuteista teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat ji sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, tačiau prašė mažinti dirbtinų valandų skaičių, nurodė turinti rimtų sveikatos problemų (b. l. 105). Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė. Taip pat prokurorė prašė skirti nemokamus viešuosius darbus kaltinamajai, tačiau teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad nors kaltinamoji ir nedirba, tačiau turi sveikatos problemų, be to, smurtauja prieš vaikus ne pirmą kartą, šį nusikaltimą ir ankstesnį nežymų sveikatos sutrikdymą ji padarė būdama neblaivi, įvertinus galimybes taisomai veikti kaltinamąją (BK 67 straipsnio 6 dalis), jai skirtinas įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - bausmės atlikimo metu per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. balandžio 29 d. 21.20 val. iki 2019 m. balandžio 30 d. 15.55 val. (b. l. 64), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

J. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsniu paskirtą` bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant J. Ž. per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti nuteistąją J. Ž. bausmės atlikimo metu per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 29 d. 21.20 val. iki 2019 m. balandžio 30 d. 15.55 val. (viena para).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti, kad kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja I. K.