- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-17
- Bylos Nr.
- 2-30/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- J., J. C.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Autožvilgsnis“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Rytų projektai“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-1169-324/2007 pagal ieškovo J. C. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Autožvilgsnis“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Rytų projektai“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. C. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas 2006 m. spalio 20 d. tarp atsakovų UAB ,,Autožvilgsnis“ ir UAB ,,Rytų projektai“ sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinį apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pripažino ginčą turtiniu, nustatė 100 000 litų viršijančią ieškinio sumą, įpareigojo ieškovą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Kauno apygardos teismui (2t. b. l. 175).
Kauno apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nustatė ieškovui dešimties dienų terminą sumokėti trūkstamą 7 751,52 Lt žyminį mokestį (3t. b. l. 4).
Šalies argumentai
Ieškovas 2007 m. spalio 16 d. pateikė teismui prašymą atidėti trūkstamos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos, motyvuodamas tuo, kad mokėtina žyminio mokesčio suma fiziniam asmeniui yra didelė, ieškovas byloje nesiekia asmeninės naudos (3 t., b.l.11-12).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartimi šį ieškovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (CPK 84 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. C. prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Skunde ieškovas nurodo, kad mokėtinas 7 751,52 Lt dydžio žyminis mokestis fiziniam asmeniui yra labai didelis, ieškovas pareikštu ieškiniu gina ne savo, o bendrovės interesus ir nesiekia asmeninės naudos.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai UAB ,,Autožvilgsnis“ ir UAB ,,Rytų projektai“ prašo ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
CPK 84 straipsnis nustato, jog esant motyvuotam ir įrodymais pagrįstam asmens prašymui teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iki sprendimo (nutarties) priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuojančios teisės normos pagalba sunkioje turtinėje padėtyje esančiam asmeniui, įsitikinusiam savo teisumu, yra palengvinamos sąlygos kreiptis į teismą, žyminis mokestis jam netampa neįveikiama kliūtimi siekiant inicijuoti bylos nagrinėjimą teisme. Asmeniui, kurio turtinė padėtis yra sunki, užtikrinama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, ieškinį priimant iš anksto jo neapmokėjus žyminiu mokesčiu. Tačiau žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas nėra teismo pareiga, o tik teisė, kurią teismas panaudoja nusprendęs, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai ieškinio padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam gali būti per sunki našta. Vadovaujantis CPK 84 straipsniu, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu. Viena iš būtinų sąlygų tam, kad teismas svarstytų žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, yra tinkamas pateikto prašymo motyvavimas sunkia turtine padėtimi. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą, t. y. prašančiojo asmens sunkią turtinę padėtį, esančią procesinio veiksmo atlikimo momentu, liudijantys duomenys.
Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį. Tiek prašyme atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek ir atskirajame skunde ieškovas nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir dėl jos esančius sunkumus pagal teismo reikalavimą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad jo ginčijama atsakovų UAB ,,Autožvilgsnis“ ir UAB ,,Rytų projektai“ sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi patalpos bendrovei „Rytų projektai“ yra išnuomotos mažesne nei rinkos nuomos kaina, kas neigiamai įtakoja nuomotojo UAB ,,Autožvilgsnis“ finansinę padėtį ir akcininkų turtines teises. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui J. C. nuosavybės teise priklauso 475 vienetai paprastų vardinių 10 litų nominalios vertės atsakovo UAB ,,Autožvilgsnis“ akcijų (įstatinis UAB ,,Autožvilgsnis“ kapitalas – 10 000 Lt), todėl negalima sutikti su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovas gina ne savo, o bendrovės interesus. Atmestinas ir apelianto argumentas dėl trūkstamo žyminio mokesčio dydžio, nes, kaip jau buvo aukščiau išdėstyta, žyminio mokesčio atidėjimo klausimas svarstomas atsižvelgiant į teismui pateiktus įrodymus, patvirtinančius prašančiojo asmens sunkią turtinę padėtį, sąlygojančią negalėjimą sumokėti reikalaujamo dydžio žyminį mokestį procesinio veiksmo atlikimo momentu.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir nesant byloje jokių duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, teigti, kad teismo reikalavimas ieškovui sumokėti už ieškinį trūkstamą 7 751,52 Lt dydžio žyminį mokestį yra neįvykdomas, nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ieškovo prašyme nurodytus argumentus apie bylinėjimosi pasekmes ieškovui, kuriais yra grindžiamas ir atskirasis skundas, pagrįstai konstatavo prieštaraujančiais prevencinei bylinėjimosi išlaidų paskirčiai ir, tinkamai pritaikęs bei išaiškinęs CPK 84 straipsnį, teisingai neįvertino jų žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo įstatyminiu pagrindu.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria yra atmestas ieškovo prašymas atidėti iki teismo sprendimo priėmimo 7 751,52 Lt dydžio žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.