Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-03-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-2190-888/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-18
Bylos Nr.
A2.6.-2190-888/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01677-2015-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
V. B.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 2190 – 888/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01677-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 27 d. 10 val. 05 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), V. B., vairuodamas transporto priemonę Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbulas nesuvaldė transporto priemonės, kliudė gale stovintį kitą automobilį. Neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu V. B. pripažino padaręs pažeidimus, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pajautė susidūrimą, išlipo, apžiūrėjo, tačiau galvojo, kad atsitrenkė į bortelį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

V. B. kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema (2 b.l.), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio, kuris patvirtina, kad buvo peržiūrėtas vaizdo stebėjimo kamerų įrašas, iš kurio matyti, kad 9 val. 57 min. atbulomis į parkavimo vietą važiuojantis automobilis Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atitraukęs savo automobilį Audi 80 vairuotojas priparkavo prie atsitrenkto automobilio Audi A6, pastovėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. V. B. kaltę taip pat patvirtina ir A. L. paaiškinimas (5 b.l.), automobilių Audi 80 ir Audi A6 fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilių apgadinimo mastas (9-11 b.l.).

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Įvertinus visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis akivaizdu, kad Vertinant šią situaciją formaliai, V. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Apklausiamas teisme V. B. patvirtino savo rašytiniame pasiaiškinime nurodytas aplinkybes, kad juto automobilių susidūrimą, tačiau nepastebėjo, kad būtų kilusi žala, manė, kad atsitrenkė į bortelį, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. B. 2015 m. vasario 27 d. 10 val. 05 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbulas nesuvaldė transporto priemonės, kliudė gale stovintį kitą automobilį. Neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. B. kaltas dėl šių pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. B. jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino teisės pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sankcijų ribose, jų dydį nustatant sankcijose numatytam minimaliam. V. B. taip pat skirtina papildoma nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jo trukmę nustatant sankcijoje numatytam minimaliam 3 (trijų) metų laikotarpiui. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai administracines nuobaudas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį –868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė