Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjąs administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. B., a.k(duomenys neskelbtini) nebausta, dirbanti, gyv. Klaipėdos pl. 48-3, Palanga, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

statytoja J. B. neturėdama išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, savavališkai žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 3 d. pradėjo rekonstruoti neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamąjį namą, UNR. (duomenys neskelbtini), t.y. pakeitė pastato(pamato) laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengė naujas pastato(pamato) laikančiąsias konstrukcijas ir tuo padidino pastato išorės matmenis(ilgį ir plotį, negu užfiksuota 2002-04-10 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje: ilgis -16,71 m., plotis – 10,75 m., tūris – 416 m³) ir padidino iki 23,60 m. ilgio ir 18,30 m. pločio, tuo pažeisdama statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 27 straipsnio 22 dalį, tuo padarydama pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje.

J. B. parodė, kad ji rekonstruoja jai priklausantį gyvenamąjį namą, kuris yra Lazdininkų kaime. Rekonstrukcijos projektas tris kartus nebuvo patvirtintas ir neišduotas statybos leidimas. Žemės sklype taip pat buvo statomas pastatas, kurio plotas neviršija 80 kv.m., todėl tuo pačiu metu buvo iš padaryti pamatai rekonstruojamam gyvenamajam namui. Dabartiniu metu statybos nevyksta, statybos leidimas nėra gautas. Prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Statytojos padarytas statybos įstatymo pažeidimas yra įrodytas statybos patikrinimo aktu Nr. SPA-1648(16.2), savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-181105-00093, kuriuose konstatuota, kad statytoja J. B., neturėdama išduoto privalomojo statybą leidžiančio dokumento, savavališkai rekonstruoja neypatingos kategorijos vieno buto gyvenamąjį namą, UNR. (duomenys neskelbtini), t.y. pakeitė pastato (pamato) laikančiąsias konstrukcijas ir įrengė naujas pastato(pamato) laikančiąsias konstrukcijas, ir taip padidino pastato išorės matmenis nuo 16,71 m. ilgio iki 23,60 m. ilgio, ir nuo 10,75 m. pločio iki 18,30 m. pločio.

Sutinkamai su statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktu statytojas privalo gauti šio įstatymo nustatyta tvarka statybą leidžiantį dokumentą. Statytoja J. B. patvirtino, kad statybą leidžiančio dokumento nėra gavusi.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad statytoja J. B., būdama statinio statytoja, rekonstruoja neypatingą statinį, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, t.y. vykdė savavališką statinio rekonstravimą ir jos veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį.

Teismas, vadovaudamasis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko ta, kad ji kaltę pripažino visiškai. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nuobaudos dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnis). Pažeidėja baudžiama pirmą kartą, dirba, augina mažametį vaiką ir laukiasi, jos sutuoktinis dirba, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar ne teismo tvarka bylą išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės neskirti. Taigi, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis remiantis nuobauda skiriama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos rūšies ar dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas būtų neprotingas ir neteisingas. Šiuo atveju pareiškėja nurodė, jog ji augina mažametį vaiką, gauna vaiko auginimo pašalpą, laukiasi, sutuoktinis dirba ir dėl to prašo mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Todėl atsižvelgiant į šiuo motyvus yra pagrindas konstatuoti, kad minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju būtų neteisingas ir neprotingas. Teismas įvertina pareiškėjos asmenybę – ji gailisi dėl pažeidimo padarymo ir tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl, daro išvadą, kad remiantis ANK 34 straipsnio nuostatomis yra pagrindo skirti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 636 straipsniais teismas

nutarė:

J. B. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalį 500 (penkių šimtų) eurų bauda.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.