- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eI2-652-426/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- V. I. B.
- Atsakovas
- Valstybės įmonei „Regitra“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. I. B. patikslintą skundą atsakovei Valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjo V. I. B. patikslintame skunde prašo panaikinti atsakovės Valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir Regitra) 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. S-14940 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 21-R- (AG-846/02-2021); įpareigoti Regitrą išregistruoti nuosavybės teisę į automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendus, kad skundžiami sprendimai yra teisėti, prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-379 patvirtinto Motorinės transporto priemonės ir jos priekabos nuosavybės teisės deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 9 punktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Civilinio kodekso 4.37, 4.39, 4.254 bei 4.256 straipsniams; priteisti iš atsakovės sumokėtą žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. pardavė automobilį VW PASSAT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. pasikeitus transporto priemonės nuosavybės perregistravimo tvarkai, atsakovė atsisako išregistruoti jo nuosavybės teises į transporto priemonę, kol dėl automobilio įregistravimo pirmas nesikreipė jį nusipirkęs asmuo.
Skunde pažymi, kad atsakovė galimybės įforminti automobilio pardavimą nesuteikia ne tik automatiniu būdu, bet ir pirkimo-pardavimo sutartį nuvežus fiziškai į Regitrą. Pareiškėjui paaiškino, jog pirmas turi kreiptis automobilio pirkėjas.
Pareiškėjas jaučiasi visiškai priklausomas nuo transporto priemonę nusipirkusio asmens, kadangi jam nesikreipus dėl nuosavybės teisės įregistravimo, pareiškėjui deklaruoti pardavimą ar nuosavybės teisės į automobilį pasibaigimą bei panaikinti savininko SDK kodą yra neįmanoma.
Skunde paaiškina, kad automobilį nusipirkęs asmuo automobilio įgijimo nedeklaravo, o į raginimus reagavo tik pažadais, vengė bendrauti, o vėliau, pareiškėjo žiniomis, jį pardavė dar kitam asmeniui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad po automobilio pardavimo gavo keletą administracinių nusižengimų protokolų. Nors jis nebėra nei automobilio savininkas, nei valdytojas, tačiau policija surašo protokolus pareiškėjui, kadangi iš atsakovės gauna duomenis, kad automobilis priklauso jam. Gavusi automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, policija žadėjo bausti pirkėją už vengimą įregistruoti transporto priemonės įgijimą, tačiau po to gavo dar vieną protokolą, o duomenys Regitroje liko nepakeisti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad negalėdamas išregistruoti Regitroje nuosavybės teisių į parduotą automobilį 2021 m. rugsėjo 12 d. jį išregistravo, tačiau automobilio „savininkas“ ir taip pat atsakingas už padarytus pažeidimus ir toliau yra pareiškėjas.
Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tokia situacija, kai per prievartą verčiamas būti jam nebepriklausančios transporto priemonės savininku, prieštarauja jo teisei laisvai disponuoti nuosavybe, o taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijams. Tuo pačiu mano, kad, Aprašo 9 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Civilinio kodekso 4.37, 4.39, 4.254 bei 4.256 straipsnių nuostatoms.
Nurodo, kad 2021 m. lapkričio 1 d. raštu kreipėsi į Regitrą, reikalaudamas išregistruoti nuosavybę į jam nebepriklausantį automobilį, tačiau atsakovė priėmė neigiamą 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. S-14940.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovės sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – Komisija), kuri jo vertinimu, skundą atmetė remdamasi formaliais motyvais ir pasisakė, kad atsakovo sprendimas atitinka Aprašo nuostatas, o spręsti dėl Aprašo 9 punkto atitikties aukštesniems teisės aktams Komisija kompetencijos neturi.
Pareiškėjas prašo skundą patenkinti.
Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime, atsakydama į pareiškėjo teiginį, kad „Regitra, išregistruoti mano nuosavybės teises į automobilį atsisako“, nurodo, jog akivaizdu, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į transporto priemonę betarpiškai sieja su jos registracija viešajame registre. Atsakovė, remdamasi teismų praktika, paaiškina, kad Viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įsigijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai; viešame registre taip pat registruojami teisių į tokius daiktus suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais ir juridiniai faktai, tarp jų sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Atsakovė nurodo, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis – skirtingi dalykai: automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Paaiškina, kad daikto įregistravimas atitinkame registre savaime nereiškia, jog tik jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas. Atsakovė nurodo, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir savininko pasikeitimas gali būti įrodinėjamas ne automobilio registravimo faktu, bet kitais įrodymais; jei asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.
Atsakovė pažymi, kad privalomos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties registracijos viešajame registre nenustato. Atsiliepime akcentuoja, kad yra viešojo administravimo subjektas, todėl vykdydama viešojo administravimo funkcijas ir taikydama teisės aktus privalo laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir negali interpretuoti teisės normų turinio, negali pažeisti pagrindinių viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo.
Atsakovė atsiliepime, atsikirsdama į pareiškėjo argumentą, kad jam priklausiusią transporto priemonę nusipirkęs asmuo transporto priemonės įgijimo nedeklaravo, o į pareiškėjo raginimus tai padaryti reagavo tik pažadais, vengė bendrauti, vėliau automobilį pardavė kitam asmeniui, pažymi, kad Administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) nustatytų reikalavimų nevykdymą. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjui išaiškino teisę kreiptis į policijos įstaigas, kurios už SEAKĮ nuostatų pažeidimus gali taikyti administracinę atsakomybę arba kreiptis į teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo-pardavimo sutarties šalį, kad ji deklaruotų transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimo faktą.
Atsakovė mano, kad prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Aprašo 9 punktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui yra nepagrįstas. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nėra pagrįstų argumentų, pagrindžiančių objektyvų Aprašo 9 punkto prieštaravimą kurio nors iš pareiškėjo minimų CK teisės normų, reguliuojančių nuosavybės teisės klausimus. Taip pat, akcentuoja, kad pareiškėjas, prašydamas išregistruoti jo nuosavybės teisę į automobilį, reikalauja, kad atsakovė vykdytų funkcijas, kurios įstatymais nėra ir niekada nebuvo jai priskirtos. Atsakovė mano, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybės įmonės „Regitra“ 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. S-14940 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) 2022 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 21-R-(AG-846/02-2021), prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl ištyrimo, ar Aprašo 9 punktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas (pardavėjas) ir P. T. (pirkėjas) 2021 m. rugsėjo 3 d. pasirašė transporto priemonės VW PASSAT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.
Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas išregistruoti jį kaip automobilio savininką. Prašyme nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. pardavė automobilį pirkėjui, kuris nedeklaravęs pirkimo, pardavė jį kitam asmeniui. Prašyme atsakovei nurodė, jog be pirkėjo negali deklaruoti transporto priemonės pardavimo, kad gavęs kelis administracinio nusižengimo protokolus, nors nėra nei automobilio savininkas, nei valdytojas. Dėl kiekvieno protokolo anuliavimo turi aiškintis su policija. Automobilį 2021 m. rugsėjo 12 d. išregistravo, tačiau situacija nepasikeitė, nes liko pareiškėjo SDK kodas.
Atsakovė 2021 m gruodžio 3 d. Raštu (pareiškėjas jį įvardija Sprendimu) Nr. S-14940 informavo pareiškėją, jog 2021 m. gegužės 1 d. pasikeitė su nuosavybės teisės į transporto priemonės įgijimu, perleidimu ir transporto priemonių valdymu susijęs teisinis reguliavimas. Nurodė, jog įsigaliojo SEAKĮ pakeitimai, nustatantys naujus reikalavimus transporto priemonių savininkams, kurie per įstatyme nustatytus terminus privalo deklaruoti nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimą ir perleidimą. Paaiškino, kad nuosavybės teisės į transporto priemonę deklaravimo tvarka nustatyta Apraše, o transporto priemonių savininkų duomenys tvarkomi Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – TPSAIS). Paaiškino, kad Registre ir toliau registruojamos tos transporto priemonės, kuriomis ketinama dalyvauti viešajame eisme. Atsakovė rašte nurodė, kad Transporto priemonių registracijos tvarka nustatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. Įsakymu Nr. 260. Paaiškino, kad visoms 2021 m. gegužės 1 d. registre įregistruotoms transporto priemonėms, tarp jų ir pareiškėjo prašyme nurodytam automobiliui, TPSAIS automatinėmis priemonėmis buvo suteikti unikalūs transporto priemonės deklaravimo kodai. Registro duomenimis, automobilis 2021 m. rugsėjo 12 d. buvo išregistruotas, t. y. leidimas automobiliui dalyvauti viešajame eisme buvo panaikintas. Atsakovė rašte taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad TPSAIS esantys, su transporto priemonių nuosavybės teise susiję deklaravimo duomenys gali būti keičiami tik atliekant apraše nustatytas nuosavybės teisės į transporto priemonę įgijimo ir perleidimo procedūras, t. y. pateikiant transporto priemonės įgijimo ir perleidimo deklaracijas. Paaiškino, kad vienai iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties šaliai vengiant atlikti įstatyme nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę kreiptis į policiją, kuri už SEAKĮ pažeidimą gali taikyti administracinę atsakomybę, arba į teismą, kuris įpareigotų pareigų nevykdančią pirkimo-pardavimo sutarties šalį kreiptis į Regitrą ir atlikti jai priklausančias pareigas.
Pareiškėjas atsakovės sprendimą apskundė LAGK, kuri 2022 m. vasario 1 d. sprendimu skundą atmetė konstatuodama, kad Regitra, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, savo įgaliojimų ribose, pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino, nurodė argumentus, t. y. paaiškino, kad duomenys apie nuosavybės teisę į transporto priemonę gali būti keičiami tik pateikiant transporto priemonės įgijimo ir perleidimo deklaracijas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo atveju, įgijėjui vengiant pateikti transporto priemonės įgijimo deklaraciją, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą arba į policiją.
Nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. SEAKĮ 1 straipsnis nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų viešu skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.
Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, užtikrindamos eismo saugumą, be kitų, nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo ir apskaitos tvarką (3 punktas); organizuoja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimą ir apskaitą (4 punktas).
SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Registro tvarkytojui privalo deklaruoti: Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje deklaravęs ar per vienus kalendorinius metus Lietuvoje išbuvęs ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų fizinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas fizinis asmuo, arba Mokesčių mokėtojų registre įregistruotas juridinis asmuo, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio veiklos forma yra investicinis fondas ar investicinė bendrovė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie ne Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytą nuosavybės teisę į motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės ir (ar) priekabos įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o šie subjektai Vyriausybės ar jos Įgaliotos institucijos nustatytus duomenis apie įgytą arba perleistą nuosavybės teisę į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro tvarkytojui deklaruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą – per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo.
Aprašo 1 punktas numato Registro tvarkytojui privalomus deklaruoti duomenis apie SAEKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus objektus ir jų deklaravimo Registro tvarkytojui tvarką, duomenų, nurodytų SAEKĮ 273 straipsnyje, viešo paskelbimo tvarką, t. y. motorinės transporto priemonės ir jos priekabos (toliau – transporto priemonė arba TP) įgijimo, perleidimo bei sunaikinimo deklaracijų pateikimą, jų nagrinėjimą, patvirtinimą bei šių deklaracijų duomenų viešinimą. Aprašo 3 punkte nurodytos pagrindinės vartojamos sąvokos ir nustatyta, kad deklaravimo paslauga – tai Regitra teikiama transporto priemonės įgijimo, perleidimo bei sunaikinimo deklaracijų pildymo, pateikimo, nagrinėjimo, patvirtinimo bei savininko deklaravimo kodo (SDK) suteikimo paslauga (3.1 papunktis). Įgijėjas – asmuo, kuris įgyja nuosavybės teisę į transporto priemonę (pvz.: nusiperka, paveldi, pagamina) ir yra deklaravimo paslaugos gavėjas (3.2 papunktis). Įgijimo deklaracija – transporto priemonės savininko (įgijėjo) pateikiamas duomenų rinkinys, kuris patvirtina transporto priemonės nuosavybės teisės įgijimo faktą (3.3. papunktis). Pareiškėjas – fizinis asmuo arba juridinio asmens įgaliotas fizinis asmuo, kuris kreipiasi dėl deklaravimo paslaugos suteikimo (įgijimo, perleidimo, sunaikinimo deklaracijos pateikimo) ar pažymos išdavimo (3.5 papunktis). Perleidėjas – asmuo, kuris perleidžia jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę kitam asmeniui (pvz.: parduoda, dovanoja), t. y. fizinis ar juridinis asmuo, kuris deklaruoja nuosavybės perleidimą ir yra deklaravimo paslaugos gavėjas (3.6 papunktis). Perleidimo deklaracija – transporto priemonės savininko (perleidėjo), kuris perleidžia jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (įskaitant transporto priemonės atidavimą išmontuoti ir sunaikinti), pateikiamas duomenų rinkinys, kuris patvirtina nuosavybės perleidimo (įskaitant atidavimo išmontuoti ir sunaikinti) faktą (3.7 papunktis). Aprašo 9 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai transporto priemonės nuosavybės teisė įgyta Lietuvos Respublikoje, perleidimo deklaracija suformuojama automatinėmis priemonėmis po to, kai išnagrinėjama įgijėjo deklaracija. Perleidėjo automatinėmis priemonėmis suformuota perleidimo deklaracija gali būti pateikiama po to, kai įgijėjas buvo pateikęs šios transporto priemonės įgijimo deklaraciją šio skirsnio nustatyta tvarka pagal joje nurodytus duomenis.
Transporto priemonių registracijos tvarką nustato Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (toliau – Registravimo taisyklės), kurių 3 punkte nustatyta, kad transporto priemones Lietuvos Respublikoje registruoja, valstybinio registracijos numerio ženklus (toliau – numerio ženklai) ir transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus (toliau – transporto priemonės registracijos dokumentai) išduoda bei jų apskaitą vykdo Regitra. Transporto priemonių duomenys tvarkomi Registre. Šių taisyklių 75 punkte nustatyta, kad įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami šiais atvejais: pasikeitus transporto priemonės valdytojui arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai) (75.1 papunktis); pasikeitus transporto priemonės valdytojo arba transporto priemonės savininko, kuris nėra transporto priemonės valdytojas, duomenims (75.2 papunktis). Pareiškėjai privalo kreiptis į Regitra dėl įregistruotų duomenų keitimo pasikeitus taisyklių 75.1-75.3 papunkčiuose nurodytiems duomenims (76.3 papunktis). Registruoti pasikeitusio transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) duomenis į Regitra kreipiasi naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantis pareiškėjas (79 punktas).
Pažymėtina, kad ginčas iš esmės yra kilęs dėl Automobilio įgijimo deklaracijos nepateikimo Regitrai. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas automobilį pardavė (dėl ko ginčo nekyla), tačiau negali pateikti perleidimo deklaracijos, nes įgijėjas nepateikia Regitrai įgijimo deklaracijos.
Regitra registruoja transporto priemones ir išduoda transporto priemonių registraciją patvirtinančius dokumentus. Nurodyti teisės aktai numato transporto priemonių registracijos transporto priemonių registre tvarką ir transporto priemonių įgijimo bei perleidimo deklaracijų pateikimo Regitrai tvarką, t. y. duomenų apie nuosavybės teisę į transporto priemonę pateikimą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ „Regitra“ yra viešo administravimo subjektas veikiantis viešojo administravimo srityje ir vykdantis viešojo administravimo funkcijas, todėl yra saistomas viešojoje teisėje veikiančių įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principų, lemiančių tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai.
Pažymėtina, kad pareiškėjo 2021 m. lapkričio 1 d. prašymas išregistruoti jį kaip automobilio savininką yra nepagrįstas, nes remiantis byloje esančiais duomenimis, jis jau buvo išregistruotas. Iš nurodytų teisinio reglamentavimo nuostatų ir byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė negalėjo pateikti jam kitokio atsakymo. Teismo vertinimu, Regitra rašte, kurį pareiškėjas įvardija Sprendimu, pagrįstai nurodė, jog negali išregistruoti automobilio, nes nėra pagrindo abejoti į bylą pateiktais Registro duomenimis, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. automobilis buvo išregistruotas iš transporto priemonių registro.
Teismas pažymi, kad Aprašas patvirtintas įgyvendinant SEAKĮ nuostatas. Nei SEAKĮ, nei Aprašo nuostatos nesuteikia teisės Regitrai perimti transporto priemonės įgijėjo ir / ar pardavėjo pareigas ir jų vardu pakeisti transporto priemonės nuosavybės teisės duomenis. Remiantis Aprašo 9 punktu, perleidimo deklaraciją perleidėjas gali pateikti Regitrai tik tuomet, kai įgijėjas pateikia transporto priemonės įgijimo deklaraciją. Teismo vertinimu, atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, veikė pagal teisės aktų reikalavimus, savo įgaliojimų ribose ir pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė skundžiamame rašte detaliai nurodė pareiškėjo prašymo netenkinimo argumentus, t. y. paaiškino, kad duomenys apie nuosavybės teisę į transporto priemonę gali būti keičiami tik pateikiant transporto priemonės įgijimo ir perleidimo deklaracijas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo atveju, įgijėjui vengiant pateikti transporto priemonės įgijimo deklaraciją, jis turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas įpareigoti įgijėją atlikti jam Aprašu nustatytas pareigas, arba į policiją dėl administracinės atsakomybės pirkėjui taikymo.
Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 9 punktas neprieštarauja CK 4.37, 4.39, 4.254 bei 4.256 straipsniams, teismo vertinimu, yra nepagrįstas. Skunde nurodyti teiginiai yra abstraktūs, pareiškėjas nepagrindė savo prašymo tikslingumo, neargumentavo, kodėl mano, kad Aprašo 9 punktas prieštarauja nurodytoms CK teisės normoms, reguliuojančioms nuosavybės teisės klausimus, todėl teismas nenustatė pagrindo kreiptis dėl norminio akto ištyrimo.
Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, jog susidariusi situacija pareiškėjui kelia daug nepatogumų, tai nereiškia, kad Aprašo 9 punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjui nėra atimta galimybė ginti savo pažeistas teises kitais įstatyme įtvirtintais būdais, kurie, pažymėtina, buvo įvardinti ir skundžiamame Sprendime.
LAGK, netenkinusi pareiškėjo skundo, 2022 m. vasario 1 d. Sprendime Nr. (AG-846/02-2021) konstatavo, kad Regitra jam pateikė atitinkantį teisės aktų reikalavimus atsakymą ir nenustatė pagrindo jo panaikinti.
Teismas sutinka su LAGK sprendimo motyvais, nes jie išsamūs, aiškūs ir atitinka aktualų teisinį reglamentavimą, todėl procesinis dokumentas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų pagrindu nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-529/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta nutartimi pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualiąją bylą nagrinėjantis teismas išreiškia būtent savo, o ne to paties įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, pagrįstą abejonę atitinkamo akto (jo dalies) teisėtumu. Norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo administraciniuose teismuose specifika lemia, jog bylos dėl šių aktų atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui pagrindas yra teisiškai motyvuota abejonė (teisiniai argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo abejonę), kad visas aktas ar jo dalis prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams pagal: 1) normų turinį; 2) reguliavimo apimtį; 3) formą; 4) nustatytą priėmimo, pasirašymo, paskelbimo ar įsigaliojimo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1586/2014).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo naikinti Sprendimus.
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį), tačiau šiuo atveju, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kadangi skundas atmestas, prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. I. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.