- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-482-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- R. V., V. V., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., J. G., A. P., V. V., V. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. V., V. V., D. M. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės 2007 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-201-773/2007 pagal pareiškėjų R. V., V. V., D. M. ir V. V. skundą dėl Kauno miesto 5 notarų biuro notaro Antano R. P. veiksmų, suinteresuotiems asmenims A. J., J. G., A. P., V. V., V. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. V., V. V., D. M. ir V. V. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su skundu dėl notaro A.R. P. veiksmų ir prašė pripažinti Kauno miesto 5 notarų biuro notaro Antano R. P. 2006 m. spalio 2 d. nutarimą Nr.189, kuriuo jis atsisakė pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į palikimą, atsiradusį po M. R. mirties, neteisėtu, šį nutarimą panaikinti ir įpareigoti notarą A.R. P. išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į palikimą lygiomis dalimis į 1/5 dalį viso M. R. turto. Pareiškėjai nurodė, kad 2006 m. balandžio 10 d. mirė jų močiutė M. R.. M. R. 1987 m. spalio 29 d. testamentu visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, lygiomis dalimis paliko šiems testamentiniams įpėdiniams: Aldonai O. J., J. G.(K), A. P., V. V. ir pareiškėjų tėvui A. V.. Pareiškėjų tėvas A. V. mirė 1991 m. vasario 12 d., todėl jie, kaip A. V. įpėdiniai (vaikai), atstovavimo teise lygiomis dalimis paveldi 1/5 palikimo dalį, atsiradusią po M. R. mirties (CK 5.1 str., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.12 str.). Po M. R. mirties pareiškėjai per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi į Kauno miesto 5 notarų biuro notarą A.R. P., tačiau jis 2006 m. spalio 2 d. nutarimu Nr.189 pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus išduoti atsisakė. Šis notaro nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Notaras nepagrįstai vadovaujasi CK 5.61 straipsnio 2 dalimi laikydamas, kad 1991 m. vasario 2 d. mirus pareiškėjų tėvui A. V. jam priklausanti palikimo dalis atiteko kitiems įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis, nes A. V. palikimo nepriėmė. CK 5.61 straipsnio 2 dalis negali būti taikoma, nes pareiškėjų tėvas palikimo neatsisakė (nėra jo pareiškimo apie palikimo atsisakymą), taip pat negalima teigti, kad pareiškėjų tėvas palikimo nepriėmė, nes pareiškėjai palikimą priėmė atstovavimo teise pateikdami notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šiuo atveju turėtų būti taikomos CK 5.12 ir 5.58 straipsnių nuostatos, numatančios, kad jei palikimo atsiradimo metu nėra gyvo įpėdinio, tai teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pareina jo įpėdiniams. Kadangi nėra gyvo jų tėvo A. V., kuris yra testamentinis M. R. įpėdinis, jo teisė priimti palikimą, atsiradusį po M. R. mirties, pereina pareiškėjams, kaip įstatyminiams A. V. įpėdiniams.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nurodė, kad testatorė M. R. 1987 m. spalio 29 d. testamente nebuvo nurodžiusi pareiškėjų kaip antrinių įpėdinių, kuriems atsirastų paveldėjimo teisė po jų tėvo A. V. mirties, todėl pareiškėjai neįgijo teisės paveldėti pagal testamentą, ir notaras skundžiamu nutarimu pagrįstai atsisakė pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Tuo atveju, jei testamentinis įpėdinis miršta iki palikimo atsiradimo ir testamentu nėra paskirto antrinio įpėdinio (CK 5.61 str. 3 d.), atsiranda paveldėjimo dalių padidėjimas, nes dalies palikimo, kuri priklauso mirusiajam įpėdiniui, pastarasis nepriima dėl objektyvios priežasties – paties įpėdinio mirties. Palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 str. 2 d.). A. V., kaip testamentiniam įpėdiniui mirus iki palikimo atsiradimo, ir dėl šios objektyvios priežasties palikimo nepriėmus, jam priklausiusi palikimo dalis padalytina lygiomis dalimis kitiems įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjų nurodytas CK 5.12 straipsnis reglamentuoja paveldėjimą atstovavimo teise tik tuo atveju, kai paveldima pagal įstatymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. V., V. V., D. M. ir V. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. dienos nutartį ir pareiškėjų skundą tenkinti visiškai: pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kauno miesto 5 notarų biuro notaro Antano R. A. 2006 m. spalio 2 d. nutarimą Nr.189, kuriuo jis atsisakė pareiškėjams išduoti paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į palikimą, atsiradusį po M. R. mirties neteisėtu; įpareigoti notarą išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į palikimą, atsiradusį po M. R., lygiomis dalimis į 1/5 dalį viso M. R. turto. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais. Teismas nepagrįstai sutapatino įpėdinio mirtį su palikimo nepriėmimu, konstatavęs, jog mirus testamentiniam įpėdiniui, laikoma, kad jis palikimo nepriėmė. Palikimo nepriėmimas ir įpėdinio mirtis yra du savarankiški juridiniai faktai. Tai akivaizdžiai matyti iš CK 5.21 straipsnio, kuriame numatyta testatoriaus teisė nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtasis įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimą. Paveldėjimo dalių padidėjimas galimas tik palikimo atsisakymo ir palikimo nepriėmimo atvejais, tačiau jokiu būdu ne įpėdinio mirties iki palikimo priėmimo atveju. Kadangi M. R. testamentu paliko 1/5 dalį viso savo turto pareiškėjų tėvui A. V., tai pareiškėjų tėvas įgijo teisę į 1/5 dalį viso M. R. turto po jos mirties. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimas yra turtinių teisių perėjimas mirusiojo įpėdiniams (CK 5.1 str. 1d.), pareiškėjų tėvo A. V. teisė į 1/5 dalį viso M. R. turto yra paveldima.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kauno miesto 5-ojo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 5-85/06 medžiaga nustatyta, kad M. R. 1987 m. spalio 29 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris jai priklausys mirties dieną, paliko lygiomis dalimis Aldonai O. J., J. K., A. P., A. V., ir V. V.. M. R. 2006 m. balandžio 10 d. mirė. Jos testamentinis įpėdinis A. V. mirė 1991 m. vasario 12 d., t.y. anksčiau už testatorę. Kadangi M. R. mirė po 2001 m. liepos 1 d., paveldėjimo santykiams taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Civilinio kodekso 5.61 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. A. V. nepriėmė palikimo, nes mirė anksčiau už testatorę. Civilinio kodekso 5.21 straipsnis numato, kad testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį tam atvejui, jeigu jo paskirtas įpėdinis pagal testamentą numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Tokia pati norma buvo ir 1964 m. Civilinio kodekso 577 straipsnyje, kuris galiojo testamento sudarymo metu. M. R. nepaskyrus antrinių įpėdinių, taikytina Civilinio kodekso 5.61 straipsnio 2 dalies nuostata, jog nepriėmusio palikimo įpėdinio dalis atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Apeliantų atskirojo skundo motyvas, jog jiems mirusio tėvo dalis pereina kaip įstatyminiams įpėdiniams atstovavimo teise yra teisiškai nepagrįstas, nes pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (Civilinio kodekso 5 str. 2 d.). M. R. testamentu paliko visą savo turtą, todėl šiuo atveju pagal įstatymą nepaveldima. Kolegija sutinka su visais Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. motyvais ir laiko, jog apylinkės teismas ginčą išsprendė teisingai. Todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 327 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.