Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutuojancios uždarosios akcines bendroves „Remivilas“ administratoriaus igaliotam asmeniui S. G., advokatui E. M.,

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovo bankrutuojancios UAB „Remivilas“ ieškini atsakovui AB „SEB lizingas“ del sutarties pripažinimo negaliojancia ir restitucijos taikymo ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovas bankrutuojanti UAB „Remivilas“ kreipesi ieškiniu i teisma, prašydamas 1) pripažinti negaliojancia nuo jos sudarymo momento UAB „Remivilas" ir AB „SEB lizingas" 2006-12-18 sudaryta žemes išperkamosios nuomos sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), 2) taikyti restitucija ir priteisti ieškovui iš AB „SEB lizingas" 2105944,86 Lt, 3) priteisti ieškovo naudai iš AB "SEB lizingas" 5 % dydžio metines palukanas nuo nepagristo pinigu gavimo momento, t.y. nuo 2007-12-31 iki 2010-06-01 - 223 239,48, 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 6 % dydžio metines palukanas nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei 5) priteisti iš AB „SEB lizingas" ieškovo turetas bylinejimosi išlaidas.

Ieškinyje, dublike ir teismo posedžiuose ieškovo atstovai nurode, kad 2006-12-18 UAB „Remivilas" su UAB „SEB lizingas" sudare finansinio lizingo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Remivilas" išperkamosios nuomos pagrindais isigijo 34,8907 ha ploto žemes sklypa, esanti(duomenys neskelbtini). Ieškovo reikalavimas grindžiamas trimis motyvais : 1) sutarciu registre neiregistruota sutartis negali buti naudojama prieš lizingo gavejo kreditorius ir administratoriu; 2) žeme negali buti lizingo sutarties dalyku; 3) daiktiniu teisiu i nekilnojamaji daikta perleidimo sandoriai turi buti sudaromi notarine forma. Nurodo, kad bankroto atveju, lizingo davejas gali panaudoti savo teises prieš lizingo gavejo kreditorius ir administratoriu tik tuo atveju, jeigu lizingo sutartis buvo istatymu nustatyta tvarka iregistruota (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.572 str. 2 d.). Vadovaujantis Sutarciu registro nuostatu normomis, lizingo sutarciu tvarkymo istaiga, kuri registruoja lizingo sutartis, yra Centrine hipotekos istaiga, todel tinkamu sutarties iregistravimu gali buti pripažintas tik sutarties registravimas butent šiame, o ne bet kokiame registre. Centrines hipotekos istaigos 2010-05-25 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-24 13:18 val. nurodoma, kad sutarciu registre nera duomenu apie UAB „Remivilas" ir AB „SEB lizingas" sudaryta 2006-12-18 sudaryta lizingo sutarti ir atsakovas jo nurodytos lizingo sutarties naudoti prieš BUAB „Remivilas" kreditorius ir administratoriu negali. CK 6.568 str. 1 d. imperatyviai nurodo, kad žeme negali buti lizingo sutarties dalyku. Savo nuostata del CK 6.572 str. 2 d. netaikymo atsakovas grindžia tuo, kad ginco sutartis yra ne lizingo, o išperkamosios nuomos. Ginco sutarties pavadinimas nurodytas - „Žemes išperkamosios nuomos sutartis“, taciau ieškovo nuomone, ginco sutartis yra butent lizingo sutartis. Sutartimi atsakovas isipareigojo nuosavybes teise isigyti ieškovo nurodyta daikta ir perduoti ji valdyti ir naudoti ieškovui. Sutartyje numatyta, kad ieškovas, sumokejes visas imokas pagal mokejimu grafika igys nuosavybes teise i lizingo objekta, šios sutarties salygos jas aiškinant kartu su kitomis sutarties nuostatomis, visiškai atitinka CK 6.567 straipsnyje pateikta lizingo (finansines nuomos) sutarties savoka. Del atsakovo argumentu aiškinant sutarti nurodo, kad 1988 m. Otavos konvencijos nuostatos iš esmes atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ir tiek pagal Otavos konvencija, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilini kodeksa žeme negali buti lizingo dalyku ir ši aplinkybe leme ieškovo apsisprendima kreiptis i teisma su ieškiniu del sutarties pripažinimo negaliojancia ir restitucijos taikymo.

Be to, CK 1.74 str. imperatyviai nurodo, kad daiktiniu teisiu i nekilnojamaji daikta perleidimo sandoriai turi buti sudaromi notarine forma. Imperatyvioms istatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str.), o sandorio šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviuju teises normu galiojimo ir taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 str.).Kai sandoris negalioja, viena sandorio šalis privalo gražinti kitai sandorio šaliai visa, ka yra gavusi pagal sandori (restitucija), arba atlyginti to verte pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. 2 d.).Pagal išperkamosios nuomos sutarti ieškovas atsakovui yra sumokejes 2105944,86 Lt už tai nieko negaudamas. Pripažinus negaliojanciu ginco sandori nuo jo sudarymo momento, atsakovas už be pagrindo igyta pinigu suma privalo sumoketi penkiu procentu metines palukanas (CK 6.240 str.). Vadovaujantis LR Imoniu bankroto istatymo 11 str. 3d.8p., laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto byla isiteisejimo dienos.

Ieškovas nepagristai gincijama sutarti tapatina su finansinio lizingo sutartimi, nes ieškovas ir atsakovas sudare žemes išperkamosios nuomos sutarti, šios sutarties dalykas buvo žemes sklypas. CK 6.477 str. 2 d. yra nurodyta, kad nuomos sutarties dalyku gali buti bet kokie nesunaudojami daiktai, tiek kilnojamieji, teik nekilnojamieji. Tokios sutarties dalykui reiketu taikyti CK 6.477 str. 2 d. norma, pagal kuria žeme be jokiu apribojimu gali buti išperkamosios nuomos sutarties dalyku. Finansines nuomos (lizingo) samprata itvirtinta CK 6.567 straipsnio pirmojoje dalyje, o CK 6.503 straipsnyje - išperkamosios nuomos sutarties samprata. Pagrindinis šiu sutarciu atribojimo kriterijus yra sutarties tikslas ir Lizingo sutarties atveju lizingo gavejo tikslas yra tureti teise valdyti ir naudoti daikta už atlyginima, o išperkamosios nuomos atveju dominuoja nuomininko interesas igyti nuosavybes teise i nuomojama daikta. Išperkamosios nuomos atveju nuomininko mokamas nuomos mokestis yra pardavimo kainos mokejimai, turint tiksla igyti nuosavybes teise, o lizingo atveju mokejimai mokami už daikto naudojimo perleidima ir to daikto valdymo ir naudojimo (ekonominio daikto turejimo) užtikrinimo finansavima. Finansinio lizingo sutartyje gali buti susitariama, kad lizingo gavejas lizingo sutarties pabaigoje išpirks daikta sutartyje numatyta kaina, arba bus pratestas lizingo sutarties terminas, arba lizingo gavejas gražins daikta lizingo davejui. Nuosavybes teises perejimas nera laikomas esminiu finansinio lizingo požymiu ir pagal 1988 m. Otavos konvencijos 1 straipsnyje numatyta finansinio lizingo sutarties samprata. Lizingo gavejui svarbiausia daikta naudoti, gauti pajamas ir taip dengti finansinius isipareigojimus. Nurodo, kad Lizingo santykiuose reikšminga vaidmeni vaidina finansavimo funkcija ir investicijos rizikos perdavimas lizingo gavejui, del šiu esminiu lizingo požymiu lizingas CK ivardinamas kaip finansine nuoma. Amortizacijos funkcijos perdavimas nera budingas išperkamosios nuomos atveju. Periodiniai mokejimai pagal finansinio lizingo sutarti nustatomi taip, kad per sutartyje numatyta termina butu padengiama visa ar esmine lizingo dalyko verte, finansinis lizingas dar vadinamas visiškos amortizacijos lizingu ir del šio požymio CK 6.568 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad lizingo sutarties dalyku negali buti žeme ir gamtos ištekliai, t. y. toks apribojimas susijes su nusidevejimo skaiciavimo normatyvu netaikymu minetiems objektams. UAB „Remivilas“ iki pat bankroto bylos jam iškelimo nereiške jokiu pretenziju del 2006-12-18 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo, jos turinio ar esmes. Netgi priešingai, savo veiksmais UAB „Remivilas“ pritare sudarytai sutarciai ir ja vykde, ieškovo tikroji valia buvo nuomoti ginco sklypa iš atsakovo. Teigia, kad 2010-05-17 atsakovo kreditoriniame reikalavime del klaidingo irašo buhalterines apskaitos programoje, buvo isivelusi klaida, ko pasekoje buvo nurodytas ne tas sutarties pavadinimas ir šis grynai techninio pobudžio neatitikimas jokiais budais neišreiškia atsakovo valios ar nuomones, kad gincijama sutartis yra finansinio lizingo sutartis. CK 1.5 str. itvirtinti bendrieji civilines teises sažiningumo, teisingumo ir protingumo principai kuriais turi vadovautis šalys ir gincijamu sandoriu nebuvo pažeistos nei ieškovo, nei jo kreditoriu teises ir interesai.

Nurodo, kad ieškovas nepagristai reikalauja priteisti jam palukanas už be pagrindo igyta turta. Nesutiktina su reikalavimu priteisti jo naudai 223.239,48 Lt palukanu, kadangi ieškovas taiko netinkamas teises normas. Ginco atvejui netaikytinos nepagristo praturtejimo ar turto gavimo instituto taisykles (CK 6.237 str. - 6.242 str.), kadangi atsakovas pinigines lešas iš ieškovo gavo esant tam tikram pagrindui (gincijamai Sutarciai) ir nera salygu, numatytu CK 6.237 str., kurios leistu taikyti nepagristo praturtejimo taisykles. Nesutinka su ieškovo teiginiais, neva jis negavo jokios naudos iš gincijamos Sutarties. Ieškovas visa Sutarties galiojimo laikotarpi savo žinioje turejo 34,8907 ha ploto žemes sklypa, kuri galejo naudoti savo nuožiura, turejo nevaržoma Žemes sklypo naudojimo ir valdymo teise. Žemes sklypa ieškovas turejo savo žinioje net kelis metus, už ji sumokejo daugiau kaip 2.000.000 Lt nuomos mokescio imoku, niekada nereiške jokiu pretenziju del naudojimosi šiuo turtu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos dokumentais nustatyta, kad 2006-12-18 šalims - UAB „Remivilas“ ir AB „SEB lizingas“ pasirašius išperkamosios nuomos sutarti, 2006-12-21 buvo sudaryta Žemes sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kuria atsakovas iš ieškovo nupirko Žemes sklypa už 4.950.000,00 Lt kaina. Ši pinigu suma buvo sumoketa ieškovui pirkimo - pardavimo sutartyje nustatyta tvarka ir šis Žemes sklypas buvo išnuomotas ieškovui gincijama sutartimi. Teismo vertinimu, šie du sandoriai buvo tarpusavyje susije ir turi buti aiškinami sistemiškai. Byloje nepaneigtas atsakovo argumentas, kad išperkamosios nuomos sutartis ir veliau pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis buvo neatsiejamos ir viena be kitos nebutu sudarytos. Ieškovui ir atsakovui sudarius pirkimo - pardavimo sutarti bei gincijama sutarti, ieškovas iš AB „SEB lizingas“ gavo 4.950.000 Lt finansavima, kuri turejo gražinti vykdydamas sutarti ir nuomodamasis iš atsakovo Žemes sklypa. Ši turta UAB „Remivilas“ turejo išpirkti sutartyje nustatytu grafiku. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad nuomos sutartis iregistruota viešajame registre (b.l. 96,t.1).

Atsakovo atstovas neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos Imoniu bankroto istatymo 11 str. 3 d. 8 p. nuostatas del administratoriaus teises gincyti imones sudarytus sandorius tik už 36 menesiu laikotarpi iki bankroto bylos imonei iškelimo. Pripažinus, kad administratorius gali gincyti ne bet kokius imones sudarytus sandorius, o tik tuos, kurie priešingi imones veiklos tikslams arba galejo tureti itakos tam, kad imone negali atsiskaityti su savo kreditoriais, konstatuotina, kad administratorius gali reikšti ieškini siekiant apginti kreditoriu interesus, kad teismas ivertintu sandoriu teisetuma. Šioje byloje pareikšta UAB „Remivilas“ administratoriaus ieškini atmetant, teismui nera pagrindo konstatuoti, kad jis pareikštas nesažiningos šalies ar pareikštas piktnaudžiaujant procesinemis teisemis.

Teismas laiko nepagristu ieškovo argumenta, kad gincijama sutartis nebuvo naudinga UAB „Remivilas“ ir pažeide kreditoriu interesus. Bylos dokumentai patvirtina, kad sutartis sudaryta 2006 m. gruodžio 18 d., kai imones mokumas nekele šalims abejoniu. Atsakovas gincijamo sandorio pagrindu nupirko iš ieškovo nekilnojamaji turta už didele kaina - 4.950.000,00 Lt ir šia suma atsakovas pervede ieškovui sutartyje nustatyta tvarka (b.l.86, t.1). Gincijama sandori vertinant tuo laikotarpiu sudarytu sandoriu visumoje konstatuotina, kad ieškovas tuo metu gautais iš banko pinigais galejo atsiskaityti su kitais savo kreditoriais ir šalys pripažino ši fakta, todel šis sandoris buvo naudingas ieškovui. Byloje nustatyta, kad 2006-12-18 sudarius gincijama sutarti, o po keliu dienu, 2006-12-21 sudarius Žemes sklypo pirkimo - pardavimo sutarti, butent tas pats žemes sklypas ir buvo išnuomotas ieškovui gincijama sutartimi. Nera pagrindo pripažinti, jog gincijama sutartis pažeidžia ieškovo teises, nes pirkimo - pardavimo sutartis pasirašyta del to, kad ieškovas isipareigojo pagal išperkamosios nuomos sutarti. Pažymetina, kad tokio pobudžio sandoriu civilinio kodekso nuostatos nedraude.

Bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovas visa sutarties galiojimo laikotarpi savo žinioje turejo 34,8907 ha ploto žemes sklypa, kuri galejo naudoti savo nuožiura ir turejo nevaržoma Žemes sklypo naudojimo ir valdymo teise kelis metus, už ji sumokejo nuomos mokescio imoku dali, nereiške jokiu pretenziju del naudojimosi šiuo turtu.

Del sutarties pobudžio

Teismo vertinimu, ieškovas nepagristai gincijama sutarti tapatina su finansinio lizingo sutartimi. Bylos medžiaga irodo, kad ieškovas ir atsakovas pasirašydami sutarti ivardijo, kad sudaro žemes išperkamosios nuomos sutarti. Šios sutarties dalykas buvo žemes sklypas, o CK 6.503 straipsnis, reglamentuojantis išperkamaja nuoma nenumato kokiu nors ribojimu tokios sutarties dalykui. CK 6.477 str. 2 d. yra nurodyta, kad nuomos sutarties dalyku gali buti bet kokie nesunaudojami daiktai, tiek kilnojamieji, tiek nekilnojamieji, žemes sklypas buvo naudojamas specifines nuomos rušies - išperkamosios nuomos pagrindu, todel konstatuotina, kad žeme gali buti išperkamosios nuomos sutarties dalyku.

Finansines nuomos (lizingo) samprata itvirtinta CK 6.567 straipsnio pirmojoje dalyje, o išperkamosios nuomos sutarties - CK 6.503 straipsnyje. Sutarties salyga, kuria atsakovas AB SEB bankas isipareigojo nuosavybes teise igyti ieškovo nurodyta daikta ir perduoti ji valdyti UAB „Remivilas“, o ieškovui išmokejus imokas perduoti nuosavybes teise i daikta, atitinka keliu rušiu sutarciu elementus ir gali buti taikoma tiek lizingo, tiek išperkamosios nuomos sutartims. Ieškovas neteisingai nurodo, kad ši salyga budinga tik lizingo sutarciai ( CK 6.567 str.).

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuota teismu praktika, kad šiuolaikineje sutarciu teiseje visu pirma galioja sutarties laisves principas, kuris reiškia tai, kad šalys turi teise laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiura nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio sieke jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja, kad butu atskleisti šaliu tikrieji ketinimai, tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutarti, kuri visu pirma turi buti aiškinama sažiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto (taip pat ir pavadinimo) aiškinimu. Esant gincui, butina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutarti, sieke ir kaip suderino savo valia. Tikraja šaliu valia galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla. Aiškinant sutarti reikia atsižvelgti ir i iprastines aplinkybes, nors jos sutartyje gali buti ir nenurodytos. Aiškinant sutarti taip pat turi buti atsižvelgiama ir i šaliu tarpusavio santykiu praktika, derybas del sutarties, galimus kitus, nepatenkancius i aiškinamos sutarties turini, taciau turejusius itakos sutarties šaliu ketinimu turiniui, susitarimus. Šios sutarciu aiškinimo taisykles itvirtintos CK 6.193 straipsnio nuostatose bei išpletotos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis civilinese bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003, Nr. 3K-3-421/2006 ir kt.).

Istatymai leidžia šalims sudaryti sutarti, turincia keliu rušiu sutarciu elementu. LR CK Šeštosios knygos XXVIII skyriuje, itvirtinanciame nuomos santykius reguliuojancias teises normas, nuomotojui nenustatytas reikalavimas kokiu budu ar pagrindu turi igyti nuomojama turta. Nera draudimo igyti nurodyta turta nuosavybes teise iš treciojo asmens pirkimo - pardavimo ar kitos sutarties pagrindu ir perduoti išperkamosios nuomos gavejui. CK 6.503 straipsnyje netgi tiesiogiai itvirtinta, kad nuomos sutartimi gali buti nustatyta, jog išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybes teise ir iki nuomos sutarties termino pabaigos, jeigu sumokamos imokos.

Pagrindinis finansinio lizingo ir išperkamosios nuomos sutarciu atribojimo kriterijus yra sutarties tikslas, mokamo mokescio pobudis, daikto naudojimo paskirtis. Sutarties tikslas reikštu, kad lizingo gavejo tikslas yra tureti teise valdyti ir naudoti daikta už atlyginima ir nebutinai igyti nuosavybes teise i daikta, nes nuosavybes teises perdavimas lizingo gavejui nera esminis finansinio lizingo požymis. Išperkamosios nuomos atveju dominuoja nuomininko interesas igyti nuosavybes teise i nuomojama daikta ir tai buna sutarta jau nuomos sutarties sudarymo pradžioje, kas ir buvo sudarant šia sutarti tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Remivilas“.

Išperkamosios nuomos atveju nuomininko mokamas nuomos mokestis yra iskaitomas i daikto pardavimo kaina turint tiksla igyti nuosavybes teise, o lizingo atveju mokejimai mokami už daikto naudojima ir to daikto valdymo bei naudojimo užtikrinimo finansavima.

Atsakovas UAB „SEB lizingas“ pagristai remiasi teises doktrinoje aiškinimu, kad lizingo sutarties ekonominis naudingumas pasireiškia ne daikto nuosavybes igijime, o to daikto naudojime, lizingo gavejo mokejimai lizingo pagalba finansuojami iš gaunamu pajamu, del to, šio sandorio atveju lizingo gavejui svarbiausia yra daikta naudoti, kad iš to butu gaunamos pajamos ir taip butu dengiami prisiimti finansiniai isipareigojimai. Lizingo sutarciai, kitaip nei išperkamosios nuomos atveju, atsižvelgiant i savarankiška lizingo gavejo atliekama finansavimo funkcija, budinga iš to atsirandanti amortizacijos funkcija, jis yra ekonominis daikto savininkas, todel jam tenka jo paties investicijos rizika, taciau amortizacijos funkcijos perdavimas nera budingas išperkamosios nuomos atveju. Periodiniai mokejimai pagal finansinio lizingo sutarti nustatomi taip, kad per sutartyje numatyta termina butu padengiama visa ar esmine lizingo dalyko verte, del šio požymio, atsakovo teigimu, CK 6.568 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, kad lizingo sutarties dalyku negali buti žeme ir gamtos ištekliai, t. y. toks apribojimas susijes su nusidevejimo skaiciavimo normatyvu netaikymu minetiems objektams.

Tokiu budu teismas daro išvada, kad ieškovas nepagristai traktuoja sutarti kaip finansinio lizingo sutarti, kadangi šios sutarties sudarymo tikslai ir aplinkybes leidžia teigti, kad buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, ieškovui turint tiksla iš pardavimo gauti apmokejima (finansavima), o pasibaigus sutarciai vel isigyti žemes sklypa nuosavyben. Tai ir akivaizdu iš to, kad pirma buvo sudaryta 2006-12-18 gincijama sutartis, o po keliu dienu, t. y. 2006-12-21 buvo sudaryta Žemes sklypo pirkimo - pardavimo sutartis už 4.950.000,00 Lt kaina. Kaip mineta, ieškovui iš atsakovo gavus 4.950.000 Lt už parduota sklypa, ieškovas tokiu budu gavo iš banko finansavima, kuris suteiktas tik abieju sandoriu pagrindu ir ieškovo interesais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 str. 5 d. reglamentuoja, kad aiškinant sutarti turi buti atsižvelgiama i šaliu derybas del sutarties sudarymo, šaliu tarpusavio santykiu praktika, šaliu elgesi po sutarties sudarymo ir paprocius, todel aiškinant gincijamo sandorio salygas butina vertinti ir šaliu elgesi po sutarties sudarymo. Byloje irodyta, kad UAB „Remivilas“ iki bankroto bylos iškelimo nereiške pretenziju del 2006-12-18 išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)vykdymo, del jos turinio ir esmes. Savo veiksmais UAB „Remivilas“ pritare sudarytai sutarciai, šalys rašytiniame tekste 2006-12-18 sutarti ivardijo kaip išperkamosios nuomos sutarti, o mokejimo pavedimai irodo, kad ieškovas ja ir vykde ne kaip lizingo, bet kaip išperkamosios nuomos sutarti (b.l.21,29,50).

Teismas neturi pagrindo paneigti atsakovo AB SEB banko argumenta del 2010-05-17 atsakovo kreditoriniame reikalavime atsiradusio klaidingo irašo buhalterines apskaitos programoje, del isivelusios klaidos, ko pasekoje buvo nurodytas ne tas sutarties pavadinimas ir šis neatitikimas neišreiškia atsakovo valios.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atsiradusius civilinius teisinius santykius galima griauti tik tada, kai yra neabejotinai irodyta, kad tie santykiai susikloste pažeidžiant imperatyvias teises normas ir tai leme viešo ar privataus intereso, ginamo tu imperatyviu teises normu, pažeidima (pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-905/2000). Byloje nenustatytas nei privataus, nei viešo intereso pažeidimas, gincijamu sandoriu nebuvo pažeistos nei ieškovo, nei jo kreditoriu teises ar interesai. Nenustacius teises normu pažeidimo, nera pagrindo naikinti šaliu sudaryto sandorio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 str. ir 6.157 str. CK 6.240 str. pagrindais.

Del sutarties iregistravimo viešame registre ir sutarties notarines formos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.572 str. 2 d. draudimas ir nustatyta tvarka ginco sutarciai netaikytina. Pažymetina, kad Sutarciu registro Istatymas isigaliojo 2010 m. lapkricio 17 d.(Istatymas Nr. Xl-1140 2010 m. lapkricio 16d.). 2002 m. liepos 17 d. Sutarciu registro nuostatai numate Lizingo (finansines nuomos) sutarciu registravima, kuriu dalykas yra neregistruojamas daiktas (16 p.). Šiuo atveju, sutartis sudaryta del žemes t.y. viešame nekilnojamojo turto kadastro registre registruojamo daikto, nuomos sutarties registre irašas galioja nuo 2007-01-02, todel akivaizdu, kad nuomos sutartis nuo 2006-12-18 iki 2010-01-18 buvo registruota viešame nekilnojamojo turto registre (b.l. 97 t.1). Todel teismas daro išvada, kad civilinio kodekso reikalavimai del sutarties iregistravimo nepažeisti. Pripažintina, kad sutarties neregistravimo ar registravimo faktas sutarties galiojimui neturi reikšmes.

Aplinkybe, kad sutartis iregistruota viešame registre kaip nuomos sutartis, be kitu aptartu argumentu taip pat patvirtina fakta, kad tarp šaliu buvo sudaryta ne finansinio lizingo, o butent išperkamosios nuomos sutartis. Todel gincijama sutartis gali buti panaudota prieš treciuosius asmenis, konkreciu atveju prieš bankroto administratoriu

Ieškovo cituojama civilinio kodekso 1.74 str. 1d. 1p. norma, reikalaujanti notarines daiktiniu teisiu perleidimo sandoriu formos šaliu ginco sandoriui netaikytina. Teises doktrinoje atkreipiamas demesys, kad šis punktas turi buti suprantamas atsižvelgiant i visa civilinio kodekso konteksta (3d.) ir neturi buti aiškinamas pleciamai. CK 1.74 str.1 p. norma taikoma nuosavybes teises perleidimo sandoriams, kuriems pagal CK šeštaja knyga yra nustatyta privaloma notarine forma. Tokiu budu, nekilnojamuju daiktu nuomos sutartys, nors ir yra susijusios su valdymo teisiu perleidimu, gali buti sudaromos ir paprasta rašytine forma. Konkreciu atveju, 2006-12-18 tarp šaliu sudarytai išperkamosios nuomos sutarciai buvo privaloma tik paprasta rašytine forma.

Ieškovo reikalavima sandori pripažinti negaliojanciu atmetus, nera pagrindo tenkinti ir išvestiniu reikalavimu del palukanu priteisimo.

Ieškovas, kaip imone, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleista nuo žyminio mokescio mokejimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todel priteistinos tik bylinejimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškini atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcines bendroves „Remivilas“ 38.49 Lt valstybei išlaidu susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skunda Šiauliu apygardos teisme.