Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki bausmės atlikimo faktiškai gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis Vilniaus miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo vykdęs individualią veiklą, teistas vienuolika kartų, paskutinius tris kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę (bausmę atlikęs);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė (bausmę atlikęs);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (šiuo metu atlieka bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, - jis, 2024 m. gruodžio 4 d., apie 18.29 val., užėjęs į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš prekių lentynų paėmė 1 vnt. striukę „Nike“, 269,99 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, nedidelės – 269,99 Eur vertės, turtą.

Tokiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. P. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus. Prisimena, kad nuėjo pasimatuoti striukę ir viskas, nei jis bėgo, nei ką. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, parodė, kad lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje. Ten matavosi striukę. Bandė išeiti su striuke iš parduotuvės, bet neišėjo. Iš matavimosi kabinų jį paėmė ir viskas. Nebandė jis išeiti su striuke. Jį sulaikė, nes pagalvojo, kad jis norėjo pavogti striukę. Jam nebuvo mintyse paimti tos striukės. Sunku prisiminti, jis girtas ėjo į parduotuvę, daug laiko praėjo. Jis negali tiksliai pasakyti, ar norėjo jis ją pasiimti, ar ne, seniai buvo. Tuo metu, kai lankėsi parduotuvėje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jo blaivumo niekas netikrino. Ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad buvo apsvaigęs, nes jo netikrino. Policija surašė kažkokį popieriuką ir paleido. Nenuiminėjo jokių apsaugų nuo striukės. Žaidė su tuo suktuku ir jis pats nusiėmė. Sukinėjo apsaugos magnetą ir jis atsidarė. Jis norėjo nešioti tą striukę. Nebuvo gavęs algos, todėl negalėjo susimokėti. Kažkokiu būdu norėjo nesumokėjęs išsinešti tą striukę. Jis yra dirbantis. Bausmės nevykdė, jis net nežinojo, kad yra kažkokioje paieškoje, jam niekas nieko nepranešė. Atvažiavo ir pasiėmė. Būtų pranešę, būtų pats prisidavęs. Toje striukėje nebuvo ką gadinti, ekspertizė nebuvo padaryta, jokia skylė nebuvo padaryta. Jis žaidė su magnetu, sukinėjo ir išsitraukė. Jis buvo su savo striukę, tačiau ją paliko, užsidėjo naują ir ėjo. Savo striukę paliko matavimosi kabinoje ir išėjo su nauja. Buvo sulaikytas, kai tik išėjo iš matavimosi kabinų. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Turi pastovias pajamas. Vykdo individualią veiklą. Deklaraciją pildė internetu (t. 2, b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. P. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir nėra turėjęs, priklausomybių neturi ir nėra turėjęs. Parodymus duoti sutinka. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, pareiškė, kad kaltę jis pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad įtarime nurodytą dieną ir nurodytu laiku, jis užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre, ėjo į parduotuvę neturėdamas tikslo vogti, užėjęs į parduotuvę žvalgėsi striukės, pasiėmęs „Nike“ firmos, nuėjo į matavimosi kabiną, kur pasimatavo striukę ir spontaniškai sugalvojo pavogti striukę, savo striukę, su kuria buvo atėjęs į parduotuvę, jis paliko matavimosi kabinoje, o paimtą striukę apsivilko ir bandė išeiti iš parduotuvės, kurioje jį sulaikė apsaugos darbuotojai, kai jį sulaukė apsaugos darbuotojai, jį nuvedė į sulaikymo patalpą, kurioje būnant, jis išlupo iš striukės joje buvusį magnetą, jis jį besėdėdamas sukinėjo ir ištraukė. Jis pavogtą striukę būtų nešiojęs pats, jos parduoti ar kitaip realizuoti neturėjo tikslo. Po jo sulaikymo, apsaugos darbuotojai jį perdavė policijos pareigūnams, kurie išrašė jam šaukimą atvykti į policijos komisariatą ir jį paleido. Dėl savo padarytos vagystės pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, jis sutinka atlyginti parduotuvei jo padarytą žalą, su sąlyga, jei parduotuvė jam grąžins striukę, kuri praktiškai nėra apgadinta ir kurią galima naudoti (t. 1, b. l. 53- 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. M. parodė, kad 2024 m. gruodžio 4 d., apie 16.30 val. dirbant „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, pastebėjo neblaivų asmenį, kuris buvo su galimai pažįstamu asmeniu. Neadekvačiai besielgiantys asmenys buvo išprašyti iš parduotuvės. Kažkur po valandos, asmuo vėl sugrįžo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Asmeniui užėjus į parduotuvę, jį pastebėjo. Asmuo nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, ten pabuvo kelias minutes ir išėjo. Toliau vaikščiojo po „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės salę. Apie 18.29 val. asmuo užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Asmeniui užėjus į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, iš karto informavo minėtos parduotuvės darbuotojus, kad jį stebėtų. „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas R. jiems perdavė, kad asmuo užsidėjęs parduotuvės striukę išėjo iš parduotuvės. Asmeniui iš karto išėjus iš parduotuvės, jį sulaikė (t. 1, b. l. 12-13).

R. S. 2024 m. gruodžio 4 d. pareiškime užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 4 d., apie 18.35 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), skyriuje „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje pastebėtas įtartinas asmuo. Įtariamasis praėjo mokėjimo kasas už prekes nesumokėjęs ir už mokėjimo kasų buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 3-5).

J. M. 2024 m. gruodžio 4 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 4 d., apie 16.39 val. per kamerą pastebėtas prieš tai iš parduotuvės išvarytas asmuo, kuris vėl pateko į parduotuvę ir nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, iš kurios bandė pavogti striukę už 269,99 Eur. Asmuo buvo sulaikytas iš karto išėjus iš parduotuvės (t. 1, b. l. 8-9).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama pro prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ salę. Priėję įvykio vietą, viršuje, matomas didelėmis raudonomis raidėmis užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į vidų, per kairįjį įėjimą (apžiūros metu parduotuvės vartai atidaryti), kairėje pusėje matomos įvairios avalynės prekės bei įvairios kitos paskirties prekės ir sėdimos vietos. Ant „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės grindų, matomi raudonos spalvos su skaičiais 1, 2, 3, 4 juostos, ant jų stendai, pakabos su rūbai. Dešinėje pusėje matomi veidrodžiai bei įvairūs viršutiniai ir apatiniai drabužiai, manekenai. Šiek tiek paėjus tiesiai ir pasukus į dešinę pusę, matomi pakabinti viršutiniai drabužiai. Priėjus arčiau, matoma pakabinti žalios spalvos viršutiniai drabužiai ir juodos spalvos striukė. „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros (t. 1, b. l. 14-18).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 5 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 4 d., apie 18.29 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, klientas pasikėsino pavogti vyrišką striukę „Nike“, kainuojančią 269,99 Eur, tačiau savo veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų, kai išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už striukę. Prekė buvo grąžinta. Prekė sugadinta, prašoma atlyginti padarytą žalą – 269,99 Eur (t. 1, b. l. 20).

Kitų objektų (vaizdo įrašų) 2024 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas pirmasis vaizdo įrašas, pavadinimu „SPO_(duomenys neskelbtini)_ch16_20241204194 748_20241204195316“. Įrašo trukmė – 05.28 min. Įrašo kairėje pusėje matomas užrašas „Mot. vartai“. Dešinės pusės viršuje įrašo data – 2024 m. gruodžio 4 d., 19:47:49 laiku. Vaizdo įrašo fiksavimo ribose, matyti sportinių prekių parduotuvė, kurioje yra matomi striukių, sportinių kostiumų, sportbačių prekystaliai. Taip pat matomi įeinantys ir išeinantys pirkėjai. Šiame vaizdo įraše pastebėtas vidutinio ūgio, trumpių tamsių plaukų vyras, kuris apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu, pilkos spalvos kelnes, apsiavęs tamsios spalvos sportbačius, kuris vaizdo įrašo 00.06 sek. išeina iš parduotuvės ribų, tuo pačiu metu, kairėje pusėje esantys parduotuvės apsaugos stulpeliai suveikia ir pradeda pypsėti. Vienas iš parduotuvės darbuotojų prieina arčiau parduotuvės išėjimo. Įrašo 00.14 sek., pastebėta, kaip vyrui tik išėjus iš parduotuvės bei apsaugos stulpeliams pradėjus veikti, apsaugos darbuotojai vyrą sulaiko bei užlaužę jam rankas, išsiveda. Apžiūrėtas antrasis vaizdo įrašas, pavadinimu „SPO_(duomenys neskelbtini)_ch3_20241204194614_20241204195045“. Įrašo trukmė – 04.29 min. Įrašo kairės pusės apačioje matomas užrašas „Vyr. laisv. Nike adi“. Dešinės pusės viršuje, matyti įrašo data – 2024 m. gruodžio 4 d., 19:46:14 laiku. Vaizdo įrašo fiksavimo ribose, matyti sportinių prekių parduotuvė, kurioje yra matomi striukių, sportinių megztinių, sportbačių bei sportinių aksesuarų prekystaliai. Taip pat matomi vaikščiojantys pirkėjai bei parduotuvės darbuotojai. Apžiūrėtas trečiasis vaizdo įrašas, pavadinimu „SPO_(duomenys neskelbtini)_ch3_20241204193 903_20241204194312“. Įrašo trukmė – 04.09 min. Įrašo kairės pusės apačioje matomas užrašas „Vyr. laisv. Nike adi“. Dešinės pusės viršuje, matyti įrašo data – 2024 m. gruodžio 4 d., 19:39:03 laiku. Vaizdo įrašo fiksavimo ribose, matyti sportinių prekių parduotuvė, kurioje yra matomi striukių, sportinių megztinių, sportbačių bei sportinių aksesuarų prekystaliai. Taip pat matomi vaikščiojantys pirkėjai bei parduotuvės darbuotojai. Nuo vaizdo įrašo pradžios, vaizdo įrašo fiksavimo stebėjimo ribose pastebėtas tas pats vidutinio ūgio, trumpų tamsių plaukų vyras, kuris apsirengęs juodos spalvos striukę su gobtuvu, pilkos spalvos kelnes, apsiavęs tamsios spalvos sportbačius, kuris stovi prie striukių prekystalio ir atidžiai renkasi sau tinkamą striukę. Įrašo 00.24 sek., matyti, kaip vyras paėmęs vieną juodos spalvos striukę ant pakabos, žvalgosi, parduotuvės darbuotojams galimai ranka nurodžius matavimosi kabinų kryptį, vyras nueina ta kryptimi (t. 1, b. l. 29-30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės G. K. 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl ROIK: 0124000750795 užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 4 d. pradėjo pamainą nuo 18.00 val. iki 06.00 val., patruliuojant Vilniuje, kartu su Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyr. patruliu S. S., tarnybiniu automobiliu „V1750“, apie 19.12 val. gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), PC „(duomenys neskelbtini)“ sulaikytas vagis, laukia apsaugos poste. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apsaugos darbuotojas J. M., kuris paaiškino, kad šiandien, apie 16.30 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastebėjo, kad atėjo du vyrai, kurie elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie žmonių, buvo neblaivūs, dėl to buvo išprašyti iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, maždaug po valandos, vėl buvo pastebėtas įtartinas asmuo, kuris vienas grįžo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Kaip vėliau paaiškėjo, tai A. P.. Apsaugos darbuotojas asmenį stebėjo per vaizdo stebėjimo kameras. Vyriškis užėjo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ir po kelių minučių išėjo. Vėliau, A. P. vaikščiojo prekybos centre „Panorama“. Toliau stebint asmenį, apsaugos darbuotojai pastebėjo, kad apie 18.29 val., vyriškis užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Apsaugos darbuotojas iš karto pranešė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojui, kad įtartiną vyriškį stebėtų. Stebint asmenį, apsaugos darbuotojai pastebėjo, kad vyriškis išeina iš parduotuvės užsidėjęs ant savęs kitą tamsios spalvos striukę. Asmuo išėjęs už parduotuvės mokėjimo kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų. Taip pat, apsaugos darbuotojas paaiškino, kad sėdint A. P. sulaikymo patalpose, vyriškis bandė atplėšti magnetą nuo tamsios spalvos striukės. Padarius asmeniui asmens apžiūrą, magneto nerado, tačiau sulaikymo patalpose, ant stalo gulėjo nuo striukės nuplėštas magnetas. Pradėjus bendrauti su asmeniu, jis buvo agresyviai nusiteikęs, rėkavo, kodėl jį sulaikė, aiškino, kad jam nupirko šią striukę draugas, tačiau čekio pateikti negali. Vėliau A. P. paaiškino, kad pats nusipirko šią striukę, bet čekį išmetė. Tamsios spalvos striukės su „Nike“ užrašu kaina – 269,99 Eur. Pavogta prekė nebuvo grąžinta į prekybą. A. P. buvo išduotas šaukimas atvykti į 1-ajį policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apklausai pas tyrėją (t. 1, b. l. 31).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. gruodžio 4 d. protokole užfiksuota, kad A. P. savo noru pateikė tyrimui reikšmės turinčią striukę su „Nike“ logotipu (t. 1, b. l. 33-34).

Daiktų apžiūros 2024 m. gruodžio 4 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – striukė. Apžiūrėta tamsios spalvos medžiaginė striukė su „Nike“ logotipu ant jos. Striukės kairėje ir dešinėje yra dvi kišenės. Dešinės pusės kišenė apgadinta (t. 1, b. l. 35-40).

Pakvitavimu 2024 m. gruodžio 4 d. striukė grąžinta J. M., kurią šis perduos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (t. 1, b. l. 41-42).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalies redakciją baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas asmuo, kuris pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 190 straipsnio redakcija, numato, kad nedidelės vertės turtas, tai turtas, kurio žemutinė vertės riba yra mažesnė nei 3 MGL (150 Eur), tačiau jo viršutinė vertės riba nėra didesnė nei 10 MGL (500 Eur). Tuo atveju, jeigu asmens pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) vertės ribą, tokie asmens veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad A. P. 2024 m. gruodžio 4 d., apie 18.29 val. PC „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ir tokiais savo veiksmais realizavo BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad bylai aktualiu laiku – 2024 m. gruodžio 4 d., apie 18.29 val. lankėsi prekybos centre „Panorama“, adresu (duomenys neskelbtini), kur esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ į matavimosi kabinas nusinešė kaltinime nurodytą striukę. Šią striukę jis užsidėjo, o su savimi turėtą - paliko, po ko bandė išeiti iš parduotuvės, tačiau jį sulaikė apsaugos darbuotojai (t. 1, b. l. 53-56, t. 2, b. l. 17-19). Teismas šiais kaltinamojo pateiktais parodymais neturi pagrindo abejoti, kadangi jie atitinka ir tiesiogiai kaltinamojo veiksmus per vaizdo stebėjimo kameras mačiusio J. M. parodymus, kuriuose šis patvirtino, jog 2024 m. gruodžio 4 d., apie 16.30 val. dirbant prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo neblaivų asmenį, kuris buvo su kitu asmeniu. Kadangi jie elgėsi neadekvačiai, buvo išprašyti iš prekybos centro. Tačiau, praėjus maždaug valandai laiko, vienas asmuo grįžo atgal į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, ko pasėkoje jis (J. M.) iš karto informavo parduotuvės darbuotojus, kad šie įėjusį asmenį stebėtų. Po kurio laiko, „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojas pranešė, kad asmuo, užsidėjęs parduotuvės striukę, išėjo iš parduotuvės. Asmeniui vos tik išėjus iš parduotuvės, pastarasis iš karto buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 12-13). Analogiškos kaltinamojo A. P. sulaikymo aplinkybės buvo užfiksuotos ir apsaugos darbuotojo R. S. pranešime (t. 1, b. l. 3-5). Be kita ko, pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusi policijos pareigūnė G. K., 2024 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2024 m. gruodžio 4 d. buvo gautas iškvietimas į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo vyras, galimai „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pagrobęs striukę. Atvykus į įvykio vietą, apsaugos darbuotojas paaiškino, kad sėdint A. P. sulaikymo patalpose, vyriškis bandė atplėšti magnetą nuo tamsios spalvos striukės. Padarius asmeniui asmens apžiūrą, magneto nerado, tačiau sulaikymo patalpose, ant stalo gulėjo nuo striukės nuplėštas magnetas. Buvo bandyta pagrobti 269,99 Eur vertės „Nike“ striukę (t. 1, b. l. 31). Bylai aktualiu laiku atliktus kaltinamojo A. P. nusikalstamus veiksmus, o būtent – parduotuvėje buvusios prekės paėmimą ir bandymą jas išnešti iš parduotuvės, patvirtina ne tik pirmiau aptarti ir šioje dalyje esminėse aplinkybėse sutampantys proceso dalyvių parodymai bei rašytiniai paaiškinimai, bet ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės pateikta vaizdinė medžiaga, detalizuota 2024 m. gruodžio 6 d. apžiūros protokole, iš kurios yra matomas tiek kaltinamojo atliktas striukės pasiėmimo veiksmas, tiek pastarojo pastangos išeiti iš parduotuvės pro apsauginius vartelius, kurie pradėjo skleisti signalinį garsą, po ko, pastarasis iš karto buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų (t. 1, b. l. 29-30). Galiausiai, kaltinamojo A. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje bandytos pagrobti prekės pobūdį ir vertę, kurios, be kita ko, neginčijo ir pats kaltinamasis, patvirtina tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas pareiškimas (t. 1, b. l. 20), tiek R. S. ir J. M. parodymai (t. 1, b. l. 3-5, 12-13).

Taigi, remiantis pirmiau teismo aptartais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. P. bylai aktualiu laiku ir vietoje – 2024 m. gruodžio 4 d., apie 18.29 val. užėjęs į prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš prekių lentynų paėmė „Nike“ prekinio ženklo striukę, 269,99 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekę, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, tokiu būdu pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 269,99 Eur vertės turtą. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – striukės pasiėmimas, bandymas ją išnešti iš parduotuvės nesumokant, patvirtina, kad kaltinamasis A. P. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 10 MGL vertės dydžio. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo bandoma pagrobti prekė yra svetimas, jam nepriklausantis turtas, išsinešdamas ją, jis šios prekės savininkui daro turtinę žalą, tačiau tokio savo elgesio neatsisakė ir norėjo taip veikti, taigi nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o pasikėsinto pagrobti turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, o būtent – atitinka 269,99 Eur sumą, darytina išvada, jog kaltinamajam inkriminuota ir teismo pripažinta padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, o kaltinamojo A. P. kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis A. P. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su svetima nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis), kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Aptariant kaltinamąjį A. P. charakterizuojančius duomenis, pabrėžtina, jog pastarasis yra teistas vienuolika kartų, iš kurių taip pat yra atvejų, susijusių su nusikalstamomis veikomis, nukreiptomis į svetimo turto pagrobimą. Iki šioje byloje aptariamų įvykių – 2024 m. gruodžio 4 d., paskutinį kartą kaltinamojo atžvilgiu apkaltinamasis teismo sprendimo buvo priimtas 2024 m. rugpjūčio 22 d., kuriuo šis buvo pripažintas kaltu padaręs analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta arešto bausmė (t. 1, b. l. 145-158, t. 2, b. l. 27-40). Tai reiškia, kad pastarasis nepraėjus ir 4 mėnesiams nuo teismo sprendimo priėmimo, kuriuo, be kita ko, jam buvo paskirta arešto bausmė, sau įprasto elgesio modelio neatsisakė ir kartotinai nusikalto, bandydamas pagrobti svetimą turtą. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis A. P. daug kartų baustas administracine tvarka už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą – smulkias vagystes, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 159-176). Kaltinamasis šiuo metu pagal kitą apkaltinamąjį nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki atliekamos laisvės atėmimo bausmės nuo 2024 m. rugpjūčio 7 d. dirbo pagal individualią veiklą (t. 1, b. l. 61-62).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padarytą nusikalstama veika nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių pasekmė. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai pastarojo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po jo atžvilgiu priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, jam anksčiau skirtų arešto, terminuoto laisvės atėmimo bausmių išvadų nepasidaro ir nepakeičia savo gyvenimo būdo, priešingai – vėl nusikalto, padaręs naują tyčinę nusikalstamą veiką.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. P. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už kaltinamajam padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jo terminą numatant 45 paroms.

Kaltinamasis A. P. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 30 parų arešto bausmę.

Nuosprendžio paskelbimo metu dėl A. P. yra įsiteisėjęs ir vykdytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendis, pagal kurį pastarasis buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo metu atlikinėja paskirtą galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl yra teisinis pagrindas šią kaltinamajam paskirtą bausmę subendrinti.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad A. P. nagrinėjamu atveju aptariamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžio priėmimo, o būtent – 2024 m. gruodžio 4 d. Tai reiškia, kad minėtu ir šiuo Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiais nuteistajam paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, reikšmingus bausmės skyrimui, taip pat A. P. abiem šiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų pobūdį – nors viena iš šių veikų (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) yra priskirtina skirtingai nusikalstamų veikų rūšiai, tačiau pagal pavojingumą nuo kitų veikų ženkliai nesiskiria, pripažįsta, kad pastarajam pirmiau aptartas bausmes yra tikslinga bendrinti taikant bausmių visišką sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 1, 3 bei 9 dalyse. Tai reiškia, kad prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės tikslinga pridėti visą šiuo nuosprendžiu skirtiną bausmę – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu prilyginama 30 dienų laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį, bei minėtame nuosprendyje įskaitytini laikotarpiai.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 269,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 24).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (pastaba. nagrinėjamu atveju teismo baudžiamąjį įsakymą), teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Anksčiau šioje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2024 m. gruodžio 4 d., vagystės neteko 269,99 Eur vertės turto, kadangi pagrobta prekė buvo sugadinta ir į prekybą negrąžinta. Byloje įrodyta, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota kaltinamojo A. P. padarytos nusikalstamos veikos (kaltinamasis paėmė striukė, bandė ją išsinešti ir ją sugadino, išplėšdamas striukėje buvusį apsauginį magnetą) kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų pastarojo veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčo nekilo - pats kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant iš kaltinamojo 269,99 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. liepos 21 d. pažymoje dėl teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam A. P. baudžiamojoje byloje advokatė A. Ustinovič teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 239,59 Eur (t. 2, b. l. 21-26).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam A. P. paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, kadangi pastarasis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją yra apribotos (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo, padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, A. P. jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti, ne tik dėl izoliacijos, bet ir dėl jo sudėtingos materialinės padėties. Kaltinamasis šiuo metu atlieka 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, iki to laiko nors ir nurodė, kad vykdė individualią veiklą, tačiau nuo jam kitu teismo sprendimu paskirtos bausmės slapstėsi, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. P. nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 30 parų arešto, prilyginamą 30 dienų laisvės atėmimo, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nuosprendį A. P. atliktą bausmės dalį ir šiame nuosprendyje įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. liepos 31 d.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 269,99 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš A. P.UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 269,99 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. P. netenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.