Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2013-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-287/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
II-2-287/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
A. S.
Administracinė byla Nr. II-2-287/2013m.Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00707-2012-0
(S)PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 8 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams Darijui Griniui ir Ginui Pocevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato kelių policijos grupės specialistas I. J. 2012 m. gruodžio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75P-2189163-12 A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2012 m. spalio 29 d., 16 val., Pakruojo mieste, Šiaulių ir S. D. ir S. G. gatvių sankryžoje, vairuodamas VĮ Pakruojo miškų urėdijai priklausantį automobilį „M. P. Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutine gatve, išvažiavo į pagrindinę gatvę, nepraleido pagrindine gatve važiavusio automobilio, taip kirsdamas pagrindine gatve važiavusio automobilio judėjimo trajektoriją, dėl ko pastarojo automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus. Dėl šios padarytos veikos A. S. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto I. J. 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-2189165-12 buvo pripažintas kaltu, padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 600 litų bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams. Nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigūnas nenustatė pažeidėjo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Darijus Grinius teismo posėdyje nurodė, jog su skundu nesutinka ir mano, kad Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnas priėmė nutarimą tinkamai, atsižvelgdamas į kito automobilio, tai yra H. L., vairuotojo parodymus ir į kitą byloje surinktą medžiagą. S. A. buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Skunde pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti, tačiau čia yra pareiškėjo formuluotė. Iš pareiškėjo pateikto transporto priemonių kelionės lapo matyti, kad į darbovietę jis grįžo 12 valandą. Kadangi kelionės lapą pildo tas, kas vairuoja automobilį, todėl negalima remtis tuo dokumentu. Nemano, kad yra važiuojama tik nuo 9 val. iki 12 val. Kelionės lapas rašomas tik formaliai ir negalima transporto priemonės kelionės lapu remtis, kad 12 valandą pareiškėjas jau buvo kabinete ir daugiau niekur nebuvo išvažiavęs. Prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą galioti.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas Ginas Pocevičius teismo posėdyje nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūno 2012 m. gruodžio 10 d. priimtas nutarimas teisėtas, pagrįstas medžiagoje esančiais faktais, liudytojų parodymais ir tai įrodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Prašo skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė panaikinti 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą bei bylą nutraukti. Nurodė, kad policijos pareigūnas, kuris nagrinėjo šį pažeidimą, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad po pietų, apie pusę dviejų buvo išvykęs į AB „M.“, kur užtruko gal pusvalandį, grįžo atgal ir nuo 14 val. 30 minučių visą laiką buvo darbe, apie tai gali paliudyti bendradarbiai. Kelionės lapas parodo, kad 12 valandą jis grįžo, nes iki pietų buvo išvykęs į G. girininkiją, kur tikrino ūkines priemones. Kad buvo išvykęs po pietų į AB „M.“ kelionės lape nesimato, kadangi po pietų neplanavo niekur važiuoti, buvo užpildęs kelionės lapą, kad niekur nevažiuos, turėjo daug darbo. Į AB „M.“ važiavo, nes reikėjo kažkokio dokumento, tačiau kokio, nebeprisimena. Kelionės lapus pildo jie patys, pasirašo patys. Savo paaiškinime jis nerašė, kad vyriškis buvo atvykęs pas jį po 16 val. 15 min., ne su savo mašina, o su kita mašina, lyg su VW Golfu ir su jaunimo kompanija. Atėjo pas jį į darbą, jis buvo kitame kabinete, sekretorė jį pakvietė, ir jo paklausė, ar kieme stovinti mašina jo, tada jis paklausė, kame reikalas, tada jam pasakė, kad lyg jis kažkur kažko nepraleido, o tas atsitrenkė į šaligatvio „bordiūrą“, sugadino ratą, kainavo lyg 100 litų. Tada jis pasakė tam atėjusiam, kad urėdijoje yra trys tokie automobiliai ir kad jeigu kažkas atsitiko, tai tegul kreipiasi į policiją. Išėjęs iš jo kabineto, tas žmogus išėjo į lauką ir priėjęs prie jo automobilio užsirašė mašinos numerį, jam atrodo, kad dar užsirašė transporto priemonės markę (tai matė per langą). Tai matydamas, pradaręs langą, jis dar pasakė, kad eitų nuo automobilio šalin, nes iškvies policiją. Tada tas vyriškis išvažiavo. Jam grįžus iš „M.“, automobilio jis nepridavė į mechanines dirbtuves, o iki pat darbo pabaigos automobilis stovėjo prie urėdijos administracinio pastato. Jo tarnybinis automobilis visada stovi prie administracinio pastato, prie kelio, yra matomas. Tuo metu miškų urėdijos kieme kitų automobilių nebuvo, stovėjo tik jo vienintelis. Tiriant šį įvykį, į jo paaiškinimus nebuvo atsižvelgta, bet kažkodėl buvo atsižvelgta tik į kitos pusės paaiškinimus, kuriuose parašyta, kad jis važiavo, kad nuvažiavo į S., kažkur S. apsisuko ir dėl kažkokių priežasčių grįžo atgal ir nusuko į L. Tiesiog jam yra įdomių dalykų. Jeigu tokioje didelėje sankryžoje taip buvo, yra miestas, greitis tik 50 kilometrų per valandą, nežino, kaip turi išlįsti automobilis, kad jo negalėtum sustabdyti, ar dar ko. Tuo pačiu dar suspėti pažiūrėti, kad važiuoja A., kad automobilis su miškų ūkio emblema. Jis pirmą kartą pateko į tokią situaciją ir jam keista, kad niekas neatsižvelgia į jo paaiškinimus. Jam įdomiausia, kad žmogus tokioje situacijoje taip greitai spėjo viską pamatyti. Tuo laiku jis dirbo miškų urėdo pavaduotoju ir jam buvo priskirtas automobilis „M. P. Sport“, tamsiai mėlynos spalvos. Automobilis priskirtas urėdo įsakymu ir skirtas naudotis tik darbo metu nuo 8 iki 17 valandos. Ant automobilio yra ženklas „Valstybiniai miškai“. Miškų urėdijoje yra trys tokie pat automobiliai. Asmeniniais reikalais automobiliu naudotis negali. Po darbo automobilis yra laikomas urėdijos mechaninėse dirbtuvėse. Kiekvieną rytą atėjęs į darbą 8 val. pasiima automobilį ir po darbo grąžina į dirbtuves. Kelionės lapą išrašo S. Š., kuris išrašomas savaitei, jeigu būna mėnesio galas ir ne pilna savaitė, tai išrašo iki mėnesio galo. Šeštadienį ir sekmadienį nedirba, nebent būna kokie ekstra atvejai, reidai. Nežino, kodėl kelionės lape nurodyta, kad automobilis turi būti grąžintas 16 val., turėtų būti 17 val. Jo darbas yra tikrinti girininkijas ir jis važinėja po visas girininkijas, tikrina ūkines priemones. Nuo 2013 m. sausio 3 d. jam priskirtas kitas automobilis, nes perėjo į kitas pareigas – dirba L. girininkijos girininku.

Pas jį į darbą buvo atėjęs šviesus, aukštas vaikinas, būtent tas vaikinas, kuris šiandien yra iškviestas į teismo posėdį. Nežino, jis M., ar ne M., bet tas pats, kuris yra parašęs pareiškimą policijai. Atvažiavęs jis buvo su kitu automobiliu, atrodo, kad su tamsiai mėlynos ar juodos spalvos „VW Golf“, kurį vairavo kažkoks kitas, buvo daugiau vaikinų, grojo muzika, rūkė. Kiti iš automobilio išlipę nebuvo. Su juo bendravo tik tas vienas, šviesus, aukštas vaikinas. Tas vaikinas tą dieną į darbą pas jį buvo atvažiavęs tik vieną kartą. Vaikinas atėjo į antrą aukštą, o jis tuo metu buvo buhalterės kabinete ir sekretorė M. jį pakvietė iš buhalterės kabineto, pasakydama „A., pas tave kažkas atvažiavo“, todėl tas vardas A. ir išlenda. Su tuo vaikinu jis bendravo antro aukšto koridoriuje, priešais sekretorės kabinetą. Po to sekretorė jo dar paklausė, kodėl tą žmogų jis taip pavarė. Ar sekretorė girdėjo, ką jis su tuo vaikinu kalbėjo, jis negali pasakyti. Vaikino anksčiau jis nepažinojo, matė pirmą kartą, kodėl tas vaikinas duoda tokius parodymus, jis nežino, bet mano, kad jo tikrai kažkas nepraleido ir kažkur pravažiavo, kad buvo ant automobilio emblema. Su tuo vaikinu jis bendravo tik antrame aukšte ir į lauką nebuvo išėjęs, automobilio neapžiūrėjo. Kai jis priėjo prie lango pasakyti tam vaikinui, kad pasitrauktų nuo jo automobilio, tai galėjo girdėti sekretorė, nes ji sėdi prie kompiuterio.

Jis kabinete sėdi vienas, šalia jo kabineto yra sekretorės kabinetas. Sekretorė ir kiti administracijos darbuotojai žino, kur jis išvyksta, nes išvykdamas praneša. Sekretorė žinojo, kad tą dieną jis buvo išvykęs į „M.“, nes išvykdamas pasakė. Jis yra pavaldus urėdui, bet urėdo tą dieną nebuvo. Jeigu būna urėdas, visada praneša urėdui apie savo išvykimą. Jeigu nėra urėdo, pasako sekretorei. Urėdijos teritorija nefilmuojama. Pastatą saugo apsaugos tarnyba, o mechanines dirbtuves saugo sargai.

Sudarant autoįvykio schemą, jis nedalyvavo, nes jo niekas nepakvietė dalyvauti ir nepranešė, tik vėliau iškvietė į policiją. Policijos pareigūnas, surašęs jam protokolą ir nutarimą, pasakė, kad „važiavai, ką man daryti, tegul aiškinasi teismas“. Jis kategoriškai teigia, kad 16.00 val. tą dieną niekur nevažiavo, buvo darbe, nes turėjo daug darbo. Jis pats į policiją nesikreipė, kai tas vaikinas apžiūrėjo jo automobilį, nes tikėjosi, kad policija viską išsiaiškins.

Liudytojas P. M. parodė, kad su salėje sėdinčiu piliečiu (parodo į A. S.) anksčiau pažįstamas nebuvo. Įvykio dieną jis kartu su G. L. važiavo savo mamos automobiliu „H. L.“ nuo L. kaimo pusės Šiaulių gatve, važiavo į Pakruojo pusę. Automobilį vairavo jis. Baigiant privažiuoti sankryžą, nuo Pakruojo pusės, iš dešinės pusės, į jo važiuojamą pusę išvažiavo automobilis „Mitsubishi“, tamsiai mėlynos spalvos ir sutrukdė jam važiavimo trajektoriją, todėl, vengdamas susidūrimo, jis suko į dešinę pusę, dėl ko galiniu dešinės pusės ratu atsitrenkė į šaligatvio „bordiūrą“ ir taip sugadino savo automobilio galinį dešinės pusės ratą. Atsisukęs atgal žiūrėjo, ar vairuotojas sustos, bet nesustojo. Matė, kad už „Mitsubishi“ vairo sėdėjo juodaplaukis vyriškis. Automobilis buvo su urėdijos ženklu, tačiau užrašo nespėjo perskaityti, bet iš emblemos suprato, kad tai miškų urėdijos automobilis. Vengdamas susidūrimo, pristabdė automobilį, o džipas nuvažiavo link S. kaimo pusės, apsisuko ir nuvažiavo į L. kaimo pusę. Džipas važiavo jam iš dešinės, posūkio nerodė, važiavo tiesiai ir iššoko jam ant kelio. Jis, nenorėdamas susidurti, suktelėjo į dešinę pusę ir pravažiavęs sankryžą užšoko ant „bordiūro“. Per veidrodėlį pamatė, kad džipas nuvažiavo link S. kaimo, apsisuko ir nuvažiavo link L. kaimo. Gal jis norėjo sukti į L. pusę, bet nuvažiavo tiesiai link S. kaimo, gal bandydamas išvengti susidūrimo. Jis pavežęs L. netoli gimnazijos, išleido, o pats nuvažiavo į urėdiją. Atvažiavęs į urėdiją, pamatė šį poną (parodo į A. S.), stovintį lauke prie pastato lauko durų ir kalbantį telefonu. Automobilis, kuris iššoko jam sankryžoje, stovėjo urėdijos kieme. Priėjęs prie vyriškio paklausė, ar jis važiavo su tuo automobiliu, atsakė, kad važiavo, pats prisipažino, kad vairavo mašiną. Tada jis paklausė, kodėl nesustojo, o vyriškis jam pasakė, kad „kaip aš sustosiu, jeigu aš greitai lėkiau“. Jis tada pasakė: „kad ir kaip būtumėt lėkęs, bet turėjote mane praleisti“. Vyriškis tada pasiūlė nueiti ir apžiūrėti jo mašiną, nuėjo, jis parodė, kad sulankstytas ratas. Tada vyriškis paklausė, ko jis nori, gal kad atlygintų žalą, tada jis pasakė, kad nieko nenori, pasakė, kad daugiau taip nesielgtų. Žalos atlyginti neprašė, norėjo tik paklausti, kodėl taip elgiasi. Tuo metu urėdijos kieme pašalinių žmonių nesimatė, buvo tik jis ir tas vyriškis. Urėdijoje jis užtruko apie 5 minutes, ne daugiau, ir išvažiavo į K. Atvažiavęs į K., nuvažiavo pas draugą A. V., kuris supranta apie mašinas, ir kuris apžiūrėjęs jo mašiną, pasakė, kad yra sugadinta automobilio galinė „reaktyvinė“ traukė ir jos pakeitimas kainuos. Tada jis su tuo draugu, draugo automobiliu „VW Golf“ atvažiavo į Pakruojo miškų urėdiją. Išlipęs iš automobilio, jis nuėjo pas tą patį vyriškį, su kuriuo kalbėjosi prieš tai. Urėdijoje sutikto vyriškio paklausė, kur rasti tą žmogų, kuris vairuoja tą automobilį. Vyriškis jį nuvedė į antrą aukštą, pasakė, kad tai A. ir parodė, kur yra tas vyriškis, sukėlęs avarinę situaciją. Tada vyriškiui jis pasakė, kad pildytų deklaraciją dėl autoįvykio, bet vyriškis nesutiko, pasiūlė jam važiuoti į policiją ir ten aiškintis. Jie prie to vyriškio kabineto durų tiesiog pasikivirčijo ir viskas. Tada jis su draugu nuvažiavo į policiją. Policijoje pareigūnė Lina Martišienė pasakė, kad darbo valandos baigiasi, liepė atvažiuoti kitą dieną. Kitą dieną jis atvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Kai policijoje rašė pareiškimą, tada jau žinojo, kad remontas kainuos 250 litų. Su policininke važiavo į įvykio vietą, kur buvo nubraižyta įvykio schema. Po to važiavo pas A. V., kuris tvarkė jo mašiną, kurią nufotografavo. Eismo įvykis įvyko apie 16 valandą, tikslaus laiko nepamena. Ar kas nors iš pašalinių matė įvykį, nežino, nesidairė. Įvykio metu miškų urėdijos vairuotojas važiavo vienas, daugiau sėdinčių mašinoje nematė. Jis negali paaiškinti, kodėl iš karto į įvykio vietą neiškvietė policijos. Nepagalvojo, kad bus rimtesnė padaryta žala, galvojo, kad nieko baisaus nenutiko.

Liudytojas G. L. parodė, kad 2012 m. spalio 29 d., apie 16.00 val. su draugu P. M. važiavo jo automobiliu „H. L.“ iš Šiaulių pro Linksmučius į Pakruojį. Automobilį vairavo P., o jis sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Važiuojant netoli „varlynyko“, šalia užtvankos, prie tos sankryžos, urėdijos džipas (kad mašina urėdijos pažino iš ženklo) žalsvos (tamsios) spalvos „Mitsubishi“ markės važiavo nuo ligoninės pusės ir ties sankryža norėjo sukti į L. pusę, bet pamatęs, kad jie važiuoja tiesiai, nuvažiavo tiesiai link S. kaimo. Išvengė avarijos, nes džipo vairuotojas nepasimetė, nuvažiavo tiesiai, o jeigu jis būtų sukęs į L. pusę, būtų susidūrę. Jie su P. važiavo pagrindiniu keliu. Kodėl vairuotojas išvažiavo į pagrindinį kelią, gal jų nepastebėjo, nes toje vietoje auga eglės ir nelabai matosi. P., bandydamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į dešinę pusę, dėl ko galiniu dešinės pusės ratu atsitrenkė į šaligatvio „bortelį“. Paskui urėdijos automobilis apsisuko ir nuvažiavo į L. kaimo pusę. Automobilio numerio nematė, nes pasimetė, tik matė, kad mašina yra miškų urėdijos. Miškų urėdijos vairuotojas turėjo matyti, kas atsitiko, bet nesustojo. Iš karto, įvykio vietoje policijos nekvietė, nes nusprendė, kad nieko baisaus neatsitiko. P. jį pavežė, paleido netoli „Atžalyno“ gimnazijos, o pats išvažiavo. Kad važiuos į urėdiją, jam nesakė. Mašinos numerio jis neįsidėmėjo, policijoje jo nenurodė. Nematė net kas vairavo urėdijos automobilį, tik matė, kad automobilis yra miškų urėdijos. Įvykio metu pašalinių nepastebėjo, nebuvo. Po įvykio sustojo, apžiūrėjo automobilį, buvo įbrėžtas ratas.

Liudytoja L. M. parodė, kad A. S. pažįsta, nes kartu dirba, yra bendradarbiai. Tuo metu A. S. dirbo urėdo pavaduotoju, o ji personalo inspektore ir sekretore. Jų kabinetai buvo šalia, nes iš jos kabineto vienoje pusėje yra urėdo kabinetas, o po kita puse buvo urėdo pavaduotojo A. S. kabinetas. Nuo šių metų sausio 1 dienos pasikeitė urėdijos struktūra ir jie užima kitokias pareigas. A. S. dirba kitame padalinyje, o ji liko tose pačiose pareigose tik personalo inspektorė. Kai S. dirbo urėdo pavaduotoju, ji buvo tiesiogiai pavaldi urėdui. Nesant urėdo S. jį pavaduodavo. Žino apie kokią dieną yra kalbama, nes gavusi šaukimą, pasidomėjo, koks tai laikotarpis, suprato, kad tai spalio mėnuo, be to, teismui reikėjo pateikti dokumentus dėl automobilio naudojimo tvarkos ir buvo nurodyta už kokį laikotarpį, matė teismo paklausimą, tvirtino ruošiamų dokumentų kopijas. Kadangi buvo būtinybė kažką atgaminti, tai gali pasakyti, kad tą dieną, buvo užėjęs žmogus (žmonių ateina daug ir prašo tai urėdo, tai urėdo pavaduotojo). S. išėjęs iš kabineto pasakė, kad „va, atėjo žmogus, kuris mane kaltina nebūtais dalykais“, jie pašnekėjo. Ji matė tą žmogų ir ne vieną žmogų vaikštantį apie S. mašiną, nes per langą matosi kieme trijų darbuotojų stovinčios mašinos tam tikrose vietose. Ji matė, kaip kažkokie žmonės vaikštinėjo ir apžiūrinėjo mašiną, o po to buvo užėję. Dėl to ir įsiminė, kad tas žmogus buvo užėjęs, o S. išėjęs iš kabineto pasakė, kad jį kaltina nebūtais dalykais. Žino, jeigu pavaduotojas kur išvyksta, jai pasako, kur išvyksta, kuriam laikui nebus, o jeigu nebūna jos, pasako vyriausiai buhalterei. Po pietų pavaduotojas buvo išvykęs gal pusvalandžiui, o daugiau visą laiką buvo darbe. Ji tai atsimena, kadangi pavaduotojas su vyriausia finansininke kartu dirbo, ruošė projektą. Gali atsakingai teigti, kad pavaduotojas iki pat darbo pabaigos buvo darbe. Tuo labiau jis nesakė, kad išvyksta ar kad nebus. Kaip atrodė tas žmogus, kuris buvo atvykęs pas pavaduotoją, negali nusakyti, bet jį matė, jis buvo atvykęs gerokai po pietų. Jie dirba iki 17 valandos. Kokia tai buvo savaitės diena nepasakys. To žmogaus ir pavaduotojo pokalbio ji negirdėjo, nes jie kalbėjosi pavaduotojo kabinete, kalbėjosi neilgai. Ji ištisai kabinete nesėdi, nekontroliuoja, kada kas ateina ir kada išeina, nes pas juos darbuotojai per du aukštus, išeina ir į pirmą aukštą. Dabar viską prisiminti yra sudėtinga. Pavaduotojas tą dieną tuojau po pietų buvo išvykęs kokiam pusvalandžiui į „M.“ (jis išvykdamas pasakė, kad išvyksta kokiam pusvalandžiui), galėjo būti tuojau po pirmos. Pavaduotojas užtruko labai neilgai ir gal apie 14 valandą jis jau buvo grįžęs. Negali 100 procentų sakyti, kad pavaduotojas daugiau niekur tą dieną nebuvo išvykęs, bet jis nei sakė, kad vyksta, nei ji matė, kad būtų kur išvykęs. Jai atrodo, kad tą dieną iki pietų nebuvo urėdo, nes buvo išvykęs. Vienu momentu žvilgtelėjusi per langą, ji pamatė vaikštančius svetimus žmones aplink pavaduotojo mašiną, nes sėdi antrame aukšte, prie pat lango ir pastebėjo, kad apžiūrinėja mašiną. Negali konkrečiai sakyti, kad apžiūrinėjo pavaduotojo mašiną, nes tenai stovėjo ir kitos mašinos, bet jie atėjo arčiau tos mašinos, dairėsi. Jų buvo daugiau, ne vienas, gal trys, dabar tiksliai pasakyti negali. Su kokiu automobiliu jie buvo atvažiavę nežino, nes nematė. Mašiną jie apžiūrinėjo jau po pietų, kiek buvo valandų nepasakys. Jai atrodo, kad apžiūrėję mašiną, jie užlipo ir klausė pavaduotojo. Kai tie vyriškiai apžiūrinėjo kieme stovintį automobilį, tuo metu pavaduotojas buvo kabinete. Ji apie tai pasakė pavaduotojui. Pavaduotojas buvo išėjęs į kiemą pasižiūrėti, kas ten darosi, prieš tiems žmonėms ateinant į antrą aukštą. Tiksliai nepasakys, bet jai atrodo, kad į antrą aukštą buvo užlipę du žmonės ir tik vienas klausė pavaduotojo. Į pavaduotojo kabinetą buvo įėjęs vienas, o kitas liko koridoriuje, ar grįžo į kiemą. Kiek ji prisimena, tai užėjęs žmogus klausė urėdo pavaduotojo, bet neklausė, kas vairuoja konkretų automobilį. Nežino, kodėl neklausė urėdo. Koks praėjo laiko tarpas nuo pavaduotojo grįžimo iki to žmogaus atvykimo, dabar nepasakys, nepamena - gal koks pusvalandis ar valanda. Tvirtina, kad grįžęs iš „M.“, pavaduotojas daugiau iš darbo niekur nebuvo išėjęs. Tą dieną ji iš savo darbo kabineto po pietų ilgesniam laikui niekur nebuvo išėjusi, nebent į kopijavimo kabinetą, nes vyriausiai buhalterei reikėjo atšviesti kažkokius dokumentus, todėl ji ir matė pavaduotoją ir buhalterę kartu. Tarnybiniai automobiliai stovi prie urėdijos pastato, kiemo pusėje, teritorija neuždara, patekti tenai gali bet kas. Pavaduotojas važinėjo su automobiliu, kuris vienintelis tamsiai mėlynos spalvos, P. S., numerio skaičiai lyg 057. Su tuo automobiliu daugiau niekas nevažinėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Skundžiamu nutarimu A. S. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 29 d., 16 val., Pakruojo mieste, Šiaulių ir S. D. ir S. G. gatvių sankryžoje, vairuodamas VĮ Pakruojo miškų urėdijai priklausantį automobilį „M. P. Sport“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutine gatve, išvažiavo į pagrindinę gatvę, nepraleido pagrindine gatve važiavusio automobilio „H. L.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo P. M., taip kirsdamas šio pagrindine gatve važiavusio automobilio judėjimo trajektoriją, dėl ko pastarojo automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį. Šį pažeidimą ir jo atžvilgiu priimtą skundžiamą 2012-12-10 nutarimą A. S. ginčija ir skundą grindžia iš esmės tuo, kad jis apskritai jokio pažeidimo nepadarė, nes tokiu metu su jam priskirtu tarnybiniu automobiliu jis niekur nevažiavo. Be to, skunde nurodė, kad policijos pareigūnas, surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jį nubausdamas, vadovavosi tik vienos šalies paaiškinimais ir prielaidomis, nenustatė iš tikrųjų kaltų asmenų.

Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog A. S. skundo teiginiai yra nepagrįsti, o jo kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-12-7247306 medžiagos, P. M. nurodytos aplinkybės, užfiksuotos jo Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate 2012-10-30 duotame protokole-pareiškime kitą dieną po įvykio, ir jo parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad dėl A. S. veiksmų, tai yra, A. S. vairuojamai transporto priemonei išvažiavus iš šalutinės - S. D. ir S. G. gatvės į pagrindinę - Šiaulių gatvę, ir kirtus P. M. vairuojamo automobilio judėjimo trajektoriją, taip privertus P. M. staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo su staiga į pagrindinę gatvę išvažiavusiu A. S. vairuojamu automobiliu, 2012-10-29, 16 val., Pakruojo mieste, Šiaulių ir S. D. ir S. G. gatvių sankryžoje, buvo sukelta pavojinga situacija, nes A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 bei 158 punktų reikalavimus. Šiuos P. M. parodymus taip pat patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, autoavarijos vietos schema, jo paties paaiškinimai, liudytojo, kartu su P. M. automobilyje „H. L.“ važiavusio, G. L. paaiškinimai. Pažymėtina, kad P. M. ir G. L. parodymai apie įvykio aplinkybes visiškai sutampa, yra nuoseklūs ir viso proceso metu iš esmės vienodi. Be to, tiek nukentėjusysis P. M., tiek kartu su juo važiavęs G. L., visiškai vienodai ir detaliai, o kartu ir įtikinamai, nupasakojo įvykio aplinkybes ir detales. Kaip minėta, šių asmenų parodymai, pateikti teismo posėdžio metu, visiškai atitinka jų paaiškinimus, duotus ir policijos pareigūnams, bei patvirtina byloje esančią įvykio schemą bei foto nuotraukas. Iš P. M. parodymų, duotų tiek ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, tiek teisme, teismo posėdžio metu matyti, kad įvykio metu P. M. įsidėmėjo specialiu ženklu pažymėtą automobilį bei jame sėdėjusį vyriškį. Pažymėtą tarnybinį VĮ Pakruojo miškų urėdijos automobilį „M. P. Sport“ ir jį vairavusį asmenį jis pats atpažino iš išorinių požymių pirmą kartą atvykęs į VĮ Pakruojo miškų urėdiją. Nors jokių pašalinių asmenų, galinčių nešališkai ir objektyviai patvirtinti tiek įvykio vietoje buvusias aplinkybes, tiek anot P. M., du kartus buvus jam pas A. S. VĮ Pakruojo miškų urėdijoje, nėra, teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių tiek P. M., tiek liudytojas G. L. galėtų sakyti netiesą apie įvykį ir jį sukėlusį asmenį, ar siekti nepagrįstai apkaltinti būtent A. S., įvertinant ir tai, kad tarp administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir šių asmenų jokių asmeninių santykių nėra susiklostę. Dar daugiau, teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, jog P. M. su A. S., beje ir pastarasis su šiuo asmeniu, iki nagrinėjamo įvykio net nebuvo pažįstami. Todėl įvertinus išdėstytą ir byloje nesant visiškai jokių duomenų apie tai, kad P. M. ir G. L. būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ar nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes, o tuo pačiu melagingai apkalbėti A. S., teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ir nesivadovauti šių asmenų vienodai detaliai nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Vertinant paties A. S. duotus paaiškinimus policijos pareigūnams, tiriant 2012-10-29 įvykusį įvykį, bei skunde nurodytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, t.y. jam nuosekliai kategoriškai neigiant buvus įvykio vietoje 16 val., kad jis niekur nevažiavo ir jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė, teismas daro išvadą, jog tai yra jo pasirinkta gynybinė pozicija. Šie jo parodymai, kaip minėta, paneigti minėtų liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad teismas laiko pagrįstu policijos komisariato atstovo argumentą, jog byloje esančiu lengvojo automobilio kelionės lapu Nr. 1319079 negalima vadovautis, nes jame nurodyti duomenys neatitinka tikrųjų tos dienos A. S. priskirtos transporto priemonės eksploatavimo aplinkybių. Tai patvirtino ir pats A. S., nurodydamas, kad kelionės lapą užpildė tą dieną iki pietų, nes po pietų niekur nebeplanavo važiuoti. Tačiau vis tik po pietų tarnybiniais reikalais su tarnybiniu automobiliu važiavo į Pakruojo mieste esančią AB „M.“, nors tokių duomenų kelionės lape, kaip minėta, nėra. Be to, kokiais reikalais ir pas ką konkrečiai vyko į „M.“, A. S. paaiškinti taip pat negalėjo. Tačiau nežiūrint to, labai tiksliai nurodė grįžimo į darbą laiką – 14.30 val. ir nurodė niekur nebuvęs daugiau išvykęs. Pastaruosius A. S. parodymus teismas vertina kritiškai, jie taip pat nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Nors tokius A. S. parodymus bandė patvirtinti liudytoja apklausta L. M., tvirtindama, jog tą dieną A. S. po išvykimo po pietų į „M.“, daugiau visą laiką buvo urėdijos pastate, nes ruošė kažkokio projekto dokumentus su vyriausia finansininke, šios liudytojos parodymai vertintini kaip subjektyvūs ir kaip asmens, siekiančio padėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, kadangi liudytoja patvirtino, kad jie bendradarbiai, kad ji tuo laiku būdavo pavaldi A. S., kai šis pavaduodavo urėdą, kad jų kabinetai buvo greta, kad daugelio aplinkybių ji negalėjo tiksliai nurodyti, teigdama, jog neprisimena, kad tą dieną A. S. iš viso daugiau niekur nebuvo išvykęs, nes ji to nežino (priešingai A. S. parodymams ir jo užpildytam kelionės lapui), tik labai tvirtai tikino prisimenanti, būtent, tą vienintelę aplinkybę. Todėl teismas sprendžia, jog tai, kad A. S. neigia apskritai 2012-10-29, 16 val., Pakruojo mieste, važiavęs, yra tik deklaratyvūs teiginiai ir paties išsikelta versija, kuri byloje paneigta aukščiau aprašytų įrodymų visuma. Be to, tai laikytina jo pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

A. S. skunde taip pat teigia, kad policijos pareigūnas neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių ir galimai dėl šio pažeidimo kalto asmens. Su šiais skundo argumentais teismas visiškai nesutinka ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tiriant įvykį imtasi priemonių išaiškinti visas įvykio aplinkybes. A. S. nurodyti duomenys, kad tokio paties modelio ir markės automobiliais važinėja ne tik jis, bet dar du VĮ Pakruojo miškų urėdijos darbuotojai, kurie be jo galimai padarė pažeidimą, byloje yra patikrinti, tai yra, policijos pareigūnas I. J. apklausė VĮ Pakruojo miškų urėdijos girininkus J. K. bei K. O. ir iš jų paaiškinimų matyti, kad tą 2012-10-29 dieną vienas jų apskritai net nebuvo Pakruojo mieste, nes jo aptarnaujamos teritorijos yra Pasvalio ir Panevėžio rajonuose esantys miškai ir jis atvažiuoja į VĮ Pakruojo miškų urėdiją į mėnesį tik kelis kartus, o kitas patvirtino tą dieną po pietų niekur nevažiavęs. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais rašytiniais įrodymais, esančiais administracinio teisės pažeidimo byloje, nes liudytojai policijos pareigūnui davė parodymus, būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo pasekmių. Kita vertus, kaip jau minėta, P. M. po įvykio atpažino, būtent, A. S., kaip asmenį, sukėlusį 2012-10-29, 16 val., Pakruojo mieste, Šiaulių ir S. D. ir S. G. gatvių sankryžoje, pavojingą situaciją.

Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai). Įvertinus skundo motyvus ir visą bylos medžiagą, netikėti nuosekliais ir išsamiais liudytojų P. M. bei G. L. parodymais teismas neturi pagrindo, jie neprieštarauja vieni kitiems bei faktinėms bylos aplinkybėms. Taip pat nenustatyta, kad šie liudytojai galėtų būti suinteresuoti A. S. nepagrįstai apkaltinti. Tuo tarpu tik paties A. S. teiginiai, jog jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo jis nepadarė, nes apskritai įvykio vietoje jo nebuvo, nepagrįstos jokiais įrodymais (ATPK 256 str., 272 str. 1 d.), bei prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Todėl visų šių argumentų pagrindu, atsižvelgdamas į byloje nustatytų įrodymų visumą, jų patikimumą ir objektyvumą, teismas daro išvadą, jog A. S. pagrįstai ir teisėtai nubaustas administracine tvarka už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje.

Kartu teismas pažymi, kad iš skundžiamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto I. J. 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimo matyti, kad A. S. administracinė nuobauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, skirta sankcijos ribose ir nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. S. skundas atmestinas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės specialisto I. J. 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, nes naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutaria:

A. S. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato VPS kelių policijos grupės specialisto I. J. 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-2189165-12, kuriuo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 600 litų dydžio piniginė bauda su specialiosios teisės atėmimu 4 mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė