- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- A8.-1395-563/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01327-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L.J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 212 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-01-01).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L.J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, 2018-12-12 19.04 val., S. Nėries g. 4, Klaipėdoje, pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei elektroninę importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2018-12-12), prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kurioje iš Kinijos Liaudies Respublikos importuoti puodeliai iš paprastosios keramikos, deklaruoti TARIC kodu 6912 0 21 99. Vadovaujantis 2010-06-29 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, muitinio tikrinimo metu, kilus abejonėms dėl TARIC kodo teisingumo, buvo paimti minėtos prekės mėginiai ir išsiųsti į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos teritorinė muitinė išanalizavusi 2019-02-13 Muitinės laboratorijos tyrimo protokolus su pateiktomis rekomendacijomis, nustatė, kad importuota prekė yra puodeliai ir lėkštutės pagaminti iš porceliano. Klaipėdos teritorinė muitinė 2019-04-04 užpildė Prekės klasifikavimo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė prekei kitą nei deklaruota TARIC kodą 6911 10 00 90. Vadovaudamasi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 15 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos teritorinė muitinė 2019-04-18 priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pakeitė minėtoje importo deklaracijoje deklaruotai prekei TARIC kodą iš 6912 00 21 99 į 6911 10 00 90, papildomas kodas B695, patikslino prekės aprašymą nurodant „Puodeliai ir lėkštutės pagaminti iš porceliano“ ir įregistravo mokestinę nepriemoką – 2056,00 Eur importo muito, galutinio antidempingo muito – 5256,00 Eur, įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą – 1536,00 Eur, iš viso – 8848,00 Eur, deklaruota prekių muitinė vertė – 29363,82 Eur, o tai sudaro 587,28 bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pateikdamas neteisingus duomenis minėtoje importo deklaracijoje apie TARIC kodą, prekės aprašymą ir apskaičiuotus importo mokesčius, L. J. pažeidė 2004-04-13 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.35.2, 27.37.1, 27.37.2, 27.37.3, 27.53 punktų nuostatas ir 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatuose.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą neatvyko, buvo informuotas, kad dėl Lietuvoje susiklosčiusios padėties, t. y. dėl COVID-19 viruso, bei paskelbto karantino rėžimo žodinis bylos nagrinėjimas nevyks, gauti jo rašytiniai paaiškinimai, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Paaiškinime nurodyta, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė suklaidintas prekių savininko agentų, kurie klaidingai informavo jį apie konteineryje esančias prekes. Apgailestauja dėl susidariusios situacijos ir gailisi dėl padaryto nusižengimo. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jam švelnesnę nei numatyta minimali nuobauda.
Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinė buvo informuota, kad dėl Lietuvoje susiklosčiusios padėties, t. y. dėl COVID-19 viruso, bei paskelbto karantino rėžimo žodinis bylos nagrinėjimas nevyks, prašymų, papildomų dokumentų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-01-01) numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, jog „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekės deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą“. Taigi L. J. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis duomenis deklaracijoje nurodė remdamasis prekės savininko agentų pateiktais duomenis, neįsitikinęs, jog teisingai nurodė visus duomenis, negali panaikinti jo, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės.
L. J. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir paaiškino, kad deklaruodamas prekę buvo suklaidintas prekių savininko agentų, kurie klaidingai informavo jį apie konteineryje esančias prekes.
Teismas pažymi, jei esant abejonėms dėl prekės klasifikavimo, muitinės tarpininkas privalo veikti atsakingai, siekdamas pašalinti visas abejones ir tik išsiaiškinus prekių kodą įrašyti tą, kuris niekam nekeltų abejonių, o sumokėti mokesčiai būtų teisingi. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdamas importo deklaraciją L. J. tapo atsakingas, kad duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad L. J. deklaracijoje neteisingai nurodė prekės duomenimis – prekės TARIC kodą, taip pat neteisingai paskaičiuotus mokėtinus mokesčius, remdamasis prekės savininko agentų pateiktais duomenimis, nepašalina jo kaltės, o yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (2009-02-06 nutartis Nr. N-575-269/2009) teismas yra pasisakęs, kad deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti.
Šiuo atveju, L. J. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdamas jam pateikta informacija, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (ANK 9 straipsnio 2 dalis). L. J., kaip deklarantas, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal prekės siuntėjo pateiktus duomenis. Pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje, L. J. suklaidino muitinę.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog L. J. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydamas deklaraciją pasitikėjo prekės savininko agentų jam nurodytais duomenimis, kurie suklaidino pažeidėją. Taigi, L. J. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Tai nešalina L. J. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. L. J. neginčijo, jog nusižengimas buvo padarytas. Taigi L. J. pripažino, jog yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šioje byloje tiriamo nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą, tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. L. J. jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu.
Už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą numatyta skirti baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už šį pažeidimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus L. J. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir neteisinga nuobauda.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, L. J. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už šio administracinio nusižengimo padarymą L. J. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei minimali numatyta ANK 214 straipsnio 4 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-01-01).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L.J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti L.J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; Nr. LT78 7290 000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 1001, paskirtis - ROIK: 20124464882.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.