Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 272 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 6 d. nuosprendžiu veika iš BK 272 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį ir pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams. 2004 m. vasario 27 d. paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų.

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, areštu 25 paroms.

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, areštu 30 parų.

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 4 dalį, 9 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2010 m. rugpjūčio 1 d. atlyginti padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo ir bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė bausmė – laivės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

6. Šalčininkų r. apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

7. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, bauda (5 MGL) 650 Lt. 2013 m. liepos 25 d. bauda sumokėta.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 64¹ str. 1 d., areštu 34 paroms.

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnio 1 dalį, areštu 60 parų. 2016 m. rugsėjo 23 d. paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus arešto bausmę;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. I., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2017 m. gegužės 19 d., apie 10 val., čigonų tabore, esančiame Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, iš nepažįstamo asmens įgijo, bei neteisėtai laikė kelnių kišenėje, folijos lankstinuką su rusvos spalvos medžiaga, kurioje pagal 2017 m. birželio 27 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(3029)-IS1-4001 buvo heroinas, kurio masė 0,036 g, ir ją laikė iki tol, kol 2017 m. gegužės 19 d. apie 18.30 val., L. Asanavičiūtės g. 8, Vilniuje, automobilyje VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausieji patruliai M. B. ir P. B., sulaikymo metu rado ir išėmė heroiną, kurį jis (J. I.) numetė ant automobilio priekinės sėdynės. Tokiu būdu J. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. I. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė aiški, prisipažįsta dėl veikos pilnai. Parodė, kad yra įrašytas į įskaitą Priklausomybės ligų centre dėl narkotikų vartojimo, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. 2017 m. gegužės 19 d., vakare, jis su savo pažįstamu I., pavardės neatsimena, pastarojo automobiliu "VW Passat" važiavo į Justiniškes, draugas jį pavežė namo. Jis važiavo iš Karoliniškių, I. sutiko prie "Rimi" parduotuvės. Išvažiuojant iš "RIMI" aikštelės ir važiuojant gatve, po kokių trijų šimtų metrų sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino I., po to liepė iš automobilio išlipti ir jam, ir jį patikrino. Jam išlipant, galimai iš jo drabužių kišenės iškrito folijos lankstinukas ir nukrito ant priekinės sėdynės. Pareigūnai jį rado. Šis lankstinukas jo, jame buvo narkotinės medžiagos heroino likučiai. Šią narkotinę medžiagą įsigijo tą pačią dieną, apie 10 val. čigonų tabore, iš čigonų tautybės vyriškio, kurio duomenų nežino. Tą rytą vienas nuvažiavo į čigonų taborą ir savo, atrodo, kelnių priekinėje kišenėje. Gailisi dėl savo veiksmų. Asmuo, su kuriuo tą dieną važiavo automobilyje, nežinojo apie jo turimas narkotines medžiagas, jų niekam nesiūlė pavartoti (b. l. 59, 63).

Liudytojas M. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 19 d. patruliavo kartu su P. B., apie 18.30 val., L. Asanavičiūtės g. 8, Vilniuje, pastebėjo važiuojantį automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai yra nurodyti jo tarnybiniame pranešime, kurį rašė po įvykio. Minėtame automobilyje sėdintys du vaikinai akivaizdžiai pasimetė. Automobilį sustabdė ir paprašė asmenų dokumentų. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą I. J. vardu, o keleivio pusėje sėdėjo jam žinomas asmuo, kuris dažnai sulaikomas pagal įvairias nusikalstamas veikas, tai J. I.. Bendraujant su piliečiais, įtarė, kad jie gali kažką draudžiamo slėpti, nes labai jaudinosi. Jis paklausė, ar jie turi draudžiamų daiktų, jie atsakė, kad nieko draudžiamo neturi. Atliekant paviršutinę daiktų apžiūrą pas I. J., draudžiamų daiktų nerado. Paprašius J. I. išlipti iš automobilio, pastebėjo, kaip lipdamas iš automobilio išmetė rankoje turėtą folijos lankstinuką. Paklausus J. I. kas tai yra, šis atsakė, kad tai narkotinė medžiaga, kurią pirko savo vartojimui. Dėl šio įvykio J. I. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (b. l. 8).

Bendrojo pagalbos centro suvestinėje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 19 d. 19.49 val. registruotas pranešimas, kad 2017 m. gegužės 5 d. 18.30 val. L. Asanavičiūtės g. 8, Vilniuje, sulaikytas J. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris su savimi turėjo, kaip įtariama, narkotinių medžiagų (b. l. 2).

2017 m. gegužės 19 d. pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime išdėstytos įvykio aplinkybės: 2017 m. gegužės 19 d. apie 18.30 val. L. Asanavičiūtės g. 8, Vilniuje, buvo sustabdytas automobilis VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo du asmenys. Buvo nustatytos asmenų tapatybės, vairuotojas I. J., keleivio vietoje sėdėjo asmuo, kuris dokumentų neturėjo, tačiau jį atpažino kaip J. I., gim. (duomenys neskelbtini) Atliekant paviršutinę daiktų apžiūrą pas I. J. draudžiamų daiktų nerado, o paprašius J. I. išlipti iš automobilio pastebėjo, kaip jis lipdamas išmetė rankoje turėtą folijos lankstinuką ant automobilio priekinės keleivio sėdynės. Patikrinus lankstinuką pamatė, kad jo viduje yra galimai narkotinė medžiaga. J. I. paaiškino, kad tai narkotinė medžiaga, kurią pirko vartojimui. Prie tarnybinio pranešimo pridedamas lankstinukas (b. l. 3).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 833 nustatyta, kad J. I. vartojęs psichotropinių medžiagų (opijatai, amfetaminas, kodeinas), narkotinis apsvaigimas (b. l. 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1484/2017 (01) nustatyta, kad J. I. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino, morfino, kodeino. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 12).

2017 m. birželio 27 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(3029)-IS1-4001 nurodyta, kad rusvos spalvos nevienalytės medžiagos iš folijos lankstinuko, kurį 2017 m. gegužės 19 d. lipdamas iš automobilio ant sėdynės numetė J. I., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė 0,036 g. Vatos tamponuose, kuriais paimtos nuoplovos nuo J. I. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (b. l. 17-18).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo J. I. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, heroinas – yra narkotinė medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. I. pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijęs ir su savimi laikęs narkotinę medžiagą – heroiną. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įgijus ir laikius narkotinę medžiagą – 0,036 g heroino, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Iš liudytojo M. B. parodymų matyti, kad 2017 m. gegužės 19 d. patruliavimo metu patikrinus automobilį „VW Passat“, ir juose buvusius du asmenis, vienas jų, J. I., pastarąjį paprašius išlipti iš automobilio, lipdamas išmetė rankoje turėtą folijos lankstinuką, kurioje, paties J. I. teigimu, buvo narkotinė medžiaga. Tokios pat aplinkybės atsispindi ir M. B. tarnybiniame pranešime tuoj pat po įvykio. BPC duomenys taip pat liudija apie J. I. sulaikymą dėl narkotinių medžiagų. 2017 m. birželio 27 d. Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(3029)-IS1-4001 patvirtina, kad rusvos spalvos nevienalytės medžiagos iš folijos lankstinuko, kurį 2017 m. gegužės 19 d. lipdamas iš automobilio ant sėdynės numetė J. I., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė 0,036 g. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, byloje šis narkotinės medžiagos – heroino kiekis viršija nedidelio (0,02 g) kiekio, tačiau neviršija kiekio (2 g) ribos, nuo kurios minėtas kiekis narkotinės medžiagos laikomas dideliu. Byloje nėra duomenų, kad minimą narkotinę medžiagą J. I. įgijo ir laikė turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, remiantis kaltinamojo parodymais tyrimo metu bei nustatytu narkotinės medžiagos – heroino dydžiu, darytina išvada, jog šias medžiagas jis vartojo pats. Šią išvadą patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 833, kuriuo nustatyta, kad J. I. vartojęs psichotropinių medžiagų (opijatai, amfetaminas, kodeinas), nustatytas narkotinis apsvaigimas, o taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1484/2017 (01), kurioje nurodyta, kad J. I. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino, morfino, kodeino pėdsakų, be to, pasak paties J. I., jis dėl narkotinių medžiagų vartojimo įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą. Atsižvelgus į tai, pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes J. I. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. I. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, pagal galimybes prašo sumažinti arešto bausmės dydį (b. l. 65).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nusikaltimas, susijęs su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis, kaltinamasis disponavo narkotine medžiaga, kuri teismų praktikoje pripažįstama viena iš pavojingiausių). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. I. – nedirba (b. l. 32); anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio veikų padarymą (b. l. 36-44), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 34-35), matyti, kad J. I. iš teisei priešingo elgesio nepasimoko, išvadų nedaro. Pasak paties J. I., Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į Priklausomybės ligų centrą įrašytas dėl narkotikų vartojimo (b. l. 59). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, jo dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam J. I. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam J. I. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai):

Vokas su rankų nuoplova su galimai narkotinės medžiagos pėdsakais bei tuščiu folijos lankstinuku, kuriame buvo narkotinė medžiaga – heroinas, saugomas Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate, vyr. tyrėjos L. V. darbo seife (b. l. 20-21);Likusi po tyrimo 0,050 g narkotinė medžiaga – heroinas, saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius, pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2017-06-27 aktą Nr. A3-13930 (b. l. 19).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą septyniasdešimt penkioms (75) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. I. skirti bausmę – areštą penkiasdešimčiai (50) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. I. faktinio sulaikymo dienos.

J. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – voką su rankų nuoplova su galimai narkotinės medžiagos pėdsakais bei tuščiu folijos lankstinuku, kuriame buvo narkotinė medžiaga – heroinas, saugomą Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate, vyr. tyrėjos L. V. darbo seife bei likusią po tyrimo 0,050 g narkotinę medžiagą – heroiną, saugomą PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje, Liepyno g. 7, Vilnius, pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2017-06-27 aktą Nr. A3-13930, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.

2. Nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.