Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-537-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-20
Bylos Nr.
II-537-988/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02301-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-537-988/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02301-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,skundą padavusiam asmeniui J. Ž.,nukentėjusiojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui R. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto A. G. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23428-2018, kuriuo J. Ž. paskirta 75 Eur nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. rugpjūčio 30 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-58262-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 29 d. 20.44 val. Vilniuje, Žirnių 16, vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas, nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei (Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiai gretima eismo juosta ir su ja susidūrė. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 226 punktus (b. l. 4).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje padarymą nubaustas septyniasdešimt penkių eurų bauda, ANK 415 straipsnio 1 dalyje padarymą nubaustas septyniasdešimt penkių eurų bauda, ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarymą nubaustas trisdešimt penkių eurų bauda (b. l. 5).

Šalies argumentai

2018 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 25 d. skundas „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23428-2018“ (b. l. 2–3). Skunde pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Nutarimo dalimi dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies ir 75 eurų baudos jam paskyrimu, nes paties veiksmo, kaip fakto, nebuvimas nesukelia administracinės atsakomybės bei iš to kylančių pasekmių. Eismo įvykį tyrę ir medžiagą rinkę Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai nustatė tik galimas automobilių VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorijas iki susidūrimo, galimą susidūrimo vietą, bei galimas trajektorijas po susidūrimo, bet ne faktines automobilių trajektorijas iki susidūrimo, faktinę susidūrimo vietą, bei faktines trajektorijas po susidūrimo. Teisiniu ir techniniu požiūriu, yra svarbu nustatyti transporto priemonių trajektorijas iki susidūrimo, susidūrimo vietą ir trajektorijas po susidūrimo. Tai yra esminės aplinkybės, iš kurių kyla teisinės pasekmės. Pareiškėjas pažymėjo, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR JN-23428-2018 pažeidimo esmė suformuluota labai abstrakčiai „Persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonei (Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiai gretima eismo juosta, ir su ja susidūrė“. Byloje nėra paminėta, kad VW Sharan atlikinėjo ar ketino atlikti persirikiavimo manevrą. Skirtingai negu VW Sharan, persirikiavimo manevrą ketino atlikti ir atlikinėjo Volvo S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad šią aplinkybę patvirtina policijos patrulio V. G. tarnybinis pranešimas, liudininko P. E. ir liudininko V. Š. duoti eismo įvykio paaiškinimai. V. G. tarnybiniame pranešime paminėta, kad „Automobilio Volvo vairuotojas R. L. gim. 1973 m., paaiškino, jog važiuodamas Žirnių g. link Liepkalnio g. 3-oje eismo juostoje ir norėdamas persirikiuoti i 2-ą eismo juostą, pamatė kad joje yra kliūtis. P. E. savo paaiškinime teigia, kad „Trečios juostos dalyvis pradėjo atlikti manevrą į antrą juostą (persirikiuoti), tačiau pamatęs kliūti grįžo į savo juostą.“ V. Š. teigia, kad „Volvo S90 pradėjo daryti manevrą į dešinę eismo juostą, t.y. į antrą eismo juostą. Pamatęs kliūtį, grįžinėjo į savo eismo juostą, t.y. į trečią eismo juostą.“ Iš pateikto tarnybinio pranešimo, bei eismo įvykio liudininkų P. E. ir V. Š. paaiškinimų matoma, kad būtent Volvo S90 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė persirikiavimo manevrą. Teisiniu požiūriu, Volvo S90 vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 101, 104 bei 9 punkto reikalavimų. Dėl eismo įvykio liudininko V. Š. bei kito eismo įvykio liudininko P. E. teiginių, kad VW Sharan vairuotojas susuko vairą į kairę pusę, pareiškėjas nurodo, kad jie laikytini subjektyviais paaiškinimais, nes techniniu požiūriu liudininkai, važiuojantys iš galo ta pačia eismo juosta negalėjo matyti VW Sharan vairuotojo rankų veiksmų, nes VW Sharan tiek galiniai šoniniai langai, tiek bagažinės durų stiklai yra tamsinti. Skundu prašoma panaikinti Nutarimą dalyje dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti toje dalyje, kaip nepagrįstą (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. G. 2018 m. spalio 4 d. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad jis nepagrįstas. Institucijos nuomone, įrodyta, kad J. Ž., 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 20.44 val. vairuodamas automobilį VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Žirnių g., Vilniuje, rikiavosi iš antros eismo juostos į trečiąją (keitė važiavimo kryptį) ir susidūrė su trečia eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu VOLVO S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L.. Transporto priemonių susidūrimas įvyko trečioje eismo juostoje, tai patvirtina automobilio VOLVO S90 slydimo pėdsakai, kurie prasideda trečioje eismo juostoje (užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje ir fotonuotraukose kurios pridedamos skaitmeninėje laikmenoje). Taip pat ir eismo įvykio liudytojai P. E. ir V. Š. kurie važiavo paskui automobilį VW SHARAN. Šie asmenys buvo įvykio vietoje kai atvyko policijos pareigūnai ir davė parodymus. Atsiliepimu prašoma pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 1).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Ž. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis vairavo automobilį VW Sharan, nekeitė važiavimo krypties, t. y. neišvažiavo iš 2-os eismo juostos. Pažymėjo, kad nepadarė KET pažeidimo, kuo yra kaltinamas, t. y. kad keitė važiavimo kryptį. Dėl kitų pažeidimų, prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas. Automobilis buvo nedraustas ir neperregistruotas, nes automobilis buvo naudojamas kaip atsarginis. 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 20:40 val. išvažinėjo iš Ikea aikštelės, pastebėjo automobilį Volvo S90 ties Vikingų g. sankryža sukantį į kairę, paskui kurį važiavo. Abu automobiliai kartu važiavo link Žirnių g. Jis važiavo pirmas. Toje vietoje yra ilga eismo juosta, kurioje pasitaikius progai rikiavosi į 2-ą eismo juostą ir nuvažiavo tiesiai. Volvo vairuotojas paskutiniu metu pradėjo rikiuotis, bet pamatė jį 2-oje juostoje, kuris jam sutrukdė, todėl pristabdė. Kai jis pravažiavo, veidrodėliuose pastebėjo, kad jam pamirksėjo ilgosiomis šviesomis. Tokiu būdu parodė savo nepasitenkinimą. Jis toliau važiavo 2–a eismo juosta namo į Pavilnio sodus. Įvykio vietoje pradžioje yra dvi eismo juostos viena kryptimi Žirnių g., po to atsiranda trys eismo juostos. Iš kairės pusės juda automobilis, kuris pradėjo jį spausti, dėl ko pasitraukė į dešinę, bet iš savo eismo juostos neišvažiavo. Automobilis staiga pradėjo bėgėtis ir staigiai keisti važiavimo kryptį, tai tuo metu gal kažką pajautė, nes jis padarė tokį manevrą, tada pradėjo suktis. Po pirmo manevro, antrą kartą į dešinę pusę, tai pajuto kažkokį smūgį. Po automobilio apžiūros pastebėjo, kad ant automobilio yra dvi žymės, kurių viena iš jų yra 45 laipsnių kampu. Po to susidūrimo važiavo tiesiai, sustojo, išlipo iš automobilio ir pasitraukė į kelkraštį. Tada prie jo priėjo Volvo vairuotojas L., jie pasišnekėjo, sutarė, kad su kalte nei vienas nesutinka, iškvietė Kelių policiją. Per tą laiką, kol policijos laukė, atvažiavo draugas Mindaugas, kurio paprašė pastatyti avarinį ženklą ant kelio. Per tą laiką, kol laukė policijos, prie administracinėn traukiamo asmens nebuvo niekas priėjęs, nei minimi liudytojai, tik L. buvo kartą priėjęs paklausti kada atvyks policija. Atvykus policijai, trumpai paaiškino, pareigūnai užpildė eismo įvykio schemą, paėmė parodymus iš liudytojų, nuvyko į Mėnulio g., kur jis surašė paaiškinimą ir jam surašytas protokolas. Jo manymu, protokole pažeidimo esmė nėra tiksliai surašyta, t. y. nėra nurodyta nei kokie automobiliai buvo apgadinti, nei liudytojai nurodyti, dėl ko protokolas buvo surašytas nepilnai. Liudytojai teigdami savo parodymus neinformatyviai juos išreiškė, t. y. nepasakė, kokiu atstumu važiavo, nors teigia, kad matė jo veiksmą - vairo pasukimą. Vairo pasukimas galėjo būti kaip instinktyvus apsisaugojimo manevras, nes kai jį bando stumti, tai instinktyviai pasuko kairiau tam, kad nenukentėtų kiti eismo dalyviai, nes nematė kas darėsi 1-oje juostoje. Stengėsi išsilaikyti savo eismo juostoje. Gal liudytojams susidarė įspūdis, kad vairą pasuko tyčia. Pagal eismo įvykio vietos schemą, kur pažymėta „3“, Volvo priekinių ratų slydimo žymės pradžia, o galinių ratų slydimo žymės pradžia prasideda vėliau. Galinių ratų slydimo trajektorija rodo, kad Volvo vykdė „S“ formos manevrus, ko pasėkoje prarado kontrolę. Jeigu jis būtų pasukęs vairą į Volvo, tai pirmiausia pradėtų slysti galiniai ratai ir jų trajektorija būtų kitokia, t. y. iš karto matytųsi, kad ratai pirmiausia pradeda slysti galiniai link kelio atitvarų, ko pasekoje tikimybė, kad bus kontaktas su kelio atitvarais, jeigu kontaktas įvyko 3-ioje eismo juostoje, kaip pažymėta schemoje galima susidūrimo vieta, tai Volvo būtų kliudęs kelio atitvarus, bet šiuo atveju tas neįvyko. Jis važiavo apie 80 km/h greičiu, 2-a eismo juosta, o Volvo važiavo 3-ia eismo juosta tokiu pat greičiu, gretimoje eismo juostoje jam iš kairės. Volvo vairuotojas buvo įvažiavęs į jo eismo juostą. Po to Volvo vairuotojas staiga paspaudė akseleratorių ir nuvažiavo, padarė „S“ formos manevrą. Minėto manevro metu gal ir įvyko susidūrimas, bet jis nepajuto. Susidūrimas įvyko, kai Volvo prarado kontrolę, o būtent slydo per jo juostą į pirmą eismo juostą. po susidūrimo Volvo vairuotojas nuvažiavo per veją, per šaligatvius, per bortelius „peršoko“ į stovėjimo aikštelę. Jo automobiliui buvo apgadinimai kairės pusės priekyje, o Volvo automobiliui - galinis dešinys ratas. Kontaktavo jo priekinis kairys ratas su Volvo automobilio galiniu dešiniu ratu. Įvykio metu Volvo vairuotojas manevravo, o būtent įvažiavo į atsakomybėn traukiamo asmens eismo juostą. Volvo automobiliuose yra sistema, kuri informuoja vairuotojus, jog yra kliūtis, ant veidrodėlio pradeda mirksėti geltona lemputė. Galimai Volvo vairuotojas pamatė, kad per daug privažiavo, todėl staigiai pasuko vairą į kairę pusę, jau nuo VW Sharan automobilio, bet jis negali pasakyti, ar tuo metu buvo kontaktas, ar dar ne. Pagal jo automobilio apgadinimus buvo 2 kontaktai. Volvo vairuotojas pasukęs į kairę prarado automobilio kontrolę, t. y. automobilį užmetė, jis pradėjo slysti, t. y. per daug užsisuko. Volvo automobilis slydo į dešinę pusę, apsisuko daugiau nei 180 laipsnių kampu ir nuvažiavo į kelkraštį. Kai Volvo automobilis slydo per 2-ą juostą, tai buvo nestiprus smūgis į atsakomybėn traukiamo asmens kairės pusės bamperį, 45 laipsnių kampu, Volvo automobilio galiniu dešiniu ratu. Galimai pirmas kontaktas įvyko kai Volvo automobilis įvažiavo į VW Sharan automobilio eismo juostą, o būtent kai jis buvo prisitraukęs arčiau VW Sharan automobilio ir įvažiavęs į 2-ą eismo juostą, o antras kontaktas – kai slydo. Antras susidūrimas įvyko 2-oje eismo juostoje, t. y. atsakomybėn traukiamo asmens eismo juostoje. Nurodė, kad pirmo kontakto nepajuto, tik daro prielaidą, nes Volvo buvo labai arti VW Sharan automobilio. Ant jo automobilio yra apgadinimai – liestas sparnas, kairės pusės ratas, priekinis žibintas, priekinis bamperio gaubtas.

Liudytojas R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis važiavo iš prekybos centro. Važiuojant Žirnių g. pajuto lengvą smūgį į dešinę pusę. Bandė persirikiuoti, tačiau pamatė kliūtį, dėl ko grįžo atgal, tada pajuto smūgį į dešinę pusę, mašiną pradėjo sukti, apsisuko 3 kartus ir užšoko ant bordiūro. Įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 20:40 val. Važiavo Žirnių g. iš PC Nordika į Liepkalnio pusę, link sankryžos su Liepkalnio g. Važiavo pačia kairiausia eismo juosta. Įvykio vietoje buvo 3 eismo juostos. Norėjo persirikiuoti į 2-ą eismo juostą. Įvykio metu jis važiavo automobiliu Volvo S90, dviese su sugyventine G. P.. Rodė posūkį, per veidrodėlį pamatęs kliūtį, t. y. kitą automobilį, grįžo atgal. Jis nežino, kokį automobilį pamatė, galimai tą patį, su kuriuo susidūrė. Per šoninį dešinį veidrodėlį pamatė, jog yra kliūtis 2-oje juostoje. Manevro dar nedarė. pasakyti, ar rodė posūkį šiuo atveju, negali, tačiau nurodė, kad paprastai stengiasi rodyti posūkį. Greičiausiai nepasuko vairo link dešinės. Prieš atliekant manevrą, pažiūrėjo į veidrodį, pamatė kliūtį, liko toje pačioje juostoje. Jis nepadarė jokio manevro, nei į kairę, nei į dešinę. Pajuto lengvą smūgį į dešinės pusės galą. Negali pasakyti, kaip ir kodėl įvyko smūgis. Važiavo tiesiai, nemanevravo. Kadangi jam reikėjo važiuoti tiesiai, o ten dvejomis juostomis važiuojama tiesiai, tai bandė persirikiuoti, nes 3-ia juosta galima pasukti tik į kairę. Persirikiuoti bandė prieš sankryžą, kadangi reikėjo važiuoti tiesiai, tai ieškojo įvažiavimo į 2-ą juostą. Abejoja, jog kažkokie jo veiksmai galėjo sukelti susidūrimą, kaip teigia, laikėsi taisyklių. Jis nepriartėjo prie kito automobilio, važiavo tiesiai. Nurodė, kad važiavo 60, gal 70 km/h greičiu. R. L. nejautė, kad buvo smūgis, tiesiog automobilis pradėjo suktis, kelis kartus apsisukus, užšoko ant bordiūro ir sustojo. Prašokus žalią zoną, bordiūrą, sustojo ant šaligatvio. Automobilis sukdamasis pravažiavo dar 2-ą ir 1-ą eismo juostas. Bordiūrą kliudė šonu. Jo automobiliui buvo apgadintas dešinės pusės galinis sparnas ir durys, kairės pusės išlaužtas amortizatorius, guolis, šakės, nes kairė pusė daužėsi į bordiūrą, išlaužė ratą, ko pasėkoje sulinko amortizatorius, šakės ir guolis, o kairėje pusėje sparno ir durų šioks toks įbrėžimas. Prie kito automobilio VW Sharan nebuvo priėjęs, nežino, kas buvo apgadinta. Sugyventinė G. P. važiavo su liudytoju, ji matė tą patį, ką ir pats R. L.. Kai sustojo, išlipo, privažiavo automobilis, pasakė, kad matė kas įvyko. Buvo 2 jauni vaikinai, kurių liudytojas nepažįsta. Liudytojas paaiškino, kad sukosi, nes kitas automobilis į jį atsimušė, buvo sausa. Jis nemanevravo, nesuko greitai vairo, jog tie veiksmai priverstų automobilį suktis.

Liudytojas P. E. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad rugpjūčio pabaigoje važiavo iš darbo, leidosi nuo Ikea viaduko, matė avariją. Iš juostos išvažinėjo Roberto Volvo, kurio nepraleido vyriškis su savo taksi automobiliu, tiesiog pasuko vairą į dešinę, ko pasekoje Volvo apsisuko, per bortus, tarp dviejų automobilių praslydo. Jis išlipo, laukė policijos, paliudijo ką matė. Jis važiavo iš paskos abiejų automobilių. Buvo taksi automobilis, gal Opel Zafira, ir Roberto automobilis Volvo. Minėti abu automobiliai važiavo ne viena eismo juosta. Jis važiavo už taksi automobilio. Volvo automobilis buvo dešinėje eismo juostoje, tai tikriausiai 1-a eismo juosta, o taksi važiavo 2-a eismo juosta. Taksi automobiliui Volvo buvo iš dešinės pusės. Volvo bandė rikiuotis į taksi eismo juostą, bet neleido ir pasuko į dešinę pusę. Jis matė, kai automobilis apsisuko, nusuko vairą, Volvo buvo apsisukusi ir atbuliniu per bortus tarp dviejų vilkikų praslydo. Automobilis bandė rikiuotis iš pirmos į antrą juostą, kur važiavo taksi, bet neleido, specialiai pasuko vairą į dešinę. Automobilių kontaktas įvyko galimai taksi automobilio dešiniu priekiu, į Volvo kairės pusės galą. Volvo norėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą. Abu automobiliai vienas šalia kito važiavo, tik skirtingose juostose. Galimai Volvo rodė posūkį, nors tiksliai negali pasakyti. Jo draugas viską tiksliai matė. Paaiškino, jog suko Volvo, bet neįvažiavo į kitą eismo juostą. Volvo bandė važiuoti, bet taksi neleido, pasuko vairą į dešinę pusę, kad sukeltų avarinę situaciją. Iki smūgio pasuko vairą į dešinę pusę, kad neleistų, tai įvažiavo, kirto kitą eismo juostą. Jis už taksi automobilio, kuris susidūrė, važiavo galimai 10 metrų atstumu. Jis su V. Š., kuris vairavo, važiavo automobiliu Peugeot. Tarp jo ir susidūrusių automobilių kitų automobilių nebuvo, jie važiavo iš paskos pirmi. Nurodė, kad po įvykio sustojo, išlipo, pasakė, kad palauks, paliudys. Senokai buvo įvykis, sunkokai pamena įvykio aplinkybes. Geriausiai pamena, kad apsisuko ir per bortus tarp dviejų vilkikų praslydo. Matė patį kontaktą. Taksi vairuotojo vairo pasukimas į dešinę buvo tyčinis, patį vairo pasukimo momentą jis matė. Jo manymu, Volvo nekirto eismo juostų skiriamosios juostos. Pamena staigų taksi judesį.

Liudytoja G. P. apklausiama teismo posėdyje parodė, kad su vyru vyko namo iš prekybos centro, į juos atsitrenkė asmuo, pavarde Ž. Ji sėdėjo Volvo automobilio keleivio pusėje. Geriau atsimena patį sukimąsi, nurodė, jog smūgis buvo labai stiprus, automobilis sukosi ratu. Rugpjūčio pabaigoje galimai 29 d. vakare vyko iš prekybos centro Nordica, link Liepkalnio pusės. Važiavo vidurine eismo juosta vėliau persirikiavo į trečią. Įvykio vietoje yra trys eismo juostos. Automobilį Volvo vairavo R. L., pati sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Iš kur buvo smūgis ji nesuprato. Tik išlipusi suprato, kas į ką trenkėsi, nes galvojo, kad visas automobilis sudaužytas. Išlipusi suprato, jog apgadintas tik vienas automobilio sparnas. Automobilis Volvo apsisuko, tarp „fūrų“ kelkraščiu peršoko į parkavimo vietą esančią Žirnių g., kurioje „fūros“ šone parkuojasi. Ji nesuprato kas į ką trenkėsi, pačio smūgio nematė, tik išlipusi pamatė, kad kliudyta yra jos pusės automobilio galas, o būtent galinis sparnas. Kliudė automobilis taksi. Jos nuomone, taksi automobilis trenkėsi į juos. R. L. su automobiliu Volvo atliko persirikiavimo manevrą iš vidurinės eismo juostos link kelkraščio, t. y. iš antros eismo juostos į kraštinę kairę – trečią eismo juostą. Kada buvo atliktas minėtas persirikiavimo manevras ji pasakyti negalėjo. Ji eismo labai stipriai nesekė, sėdėjo keleivio pusėje, nežino, ar L. bandė grįžti į ankstesnę eismo juostą, ar atliko kažkokius manevrus, nežino ar norėjo sukti.

Liudytojas V. Š. apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad Žuką yra matęs, giminystės ryšių nėra. Datos nepamena, važiavo nuo Oro uosto link Liepkalnio „Maxima“ Žirnių g. Matė 2 automobilius, vienas jų buvo Volvo, kitas – taksi Sharan. Važiavo su E. ir prieš juos įvyko avarija. 2-a eismo juosta važiavo Sharan, o 3-ia juosta važiavo Volvo. Volvo bandė sukti į 2-ą juostą, pamatė kliūtį dešinėje, susuko vairą atgal, grįžo į savo juostą. Tuo tarpu taksi vairuotojas suko į kairę ir trenkėsi į Volvo. Jie sustojo, paklausė, kodėl taip padarė, atsakė, kad nereikia „išsikalinėti“. Pasakė jam, bet adresavo Volvo vairuotojui. Viskas įvyko 2018 m. rugpjūčio pabaigoje Žirnių g. Tarp jo ir Sharan nebuvo kitų automobilių. Jis važiavo gal per kokius 3 automobilius nuo Sharan automobilio, gali būti 20 metrų. Volvo važiavo 3-ia eismo juosta šalia Sharan. Volvo buvo pralenkęs, norėjo rikiuotis į 2-ą eismo juostą iš 3-ios, bet pamatė kliūtį, t. y. automobilį Sharan, ir grįžo atgal į savo juostą. Volvo norėjo persirikiuoti už Sharan automobilio, o ne prieš, bet nepersirikiavo. Volvo rodė posūkį, truputį pasuko, pamatė kliūtį ir grįžo į savo eismo juostą. Volvo nekirto eismo juostos linijos, tik šiek tiek susuko vairą, bet nekirto juostos. Tuo metu Sharan važiavo tiesiai. Vėliau Volvo nebesirikiavo, tada Sharan priekine kaire puse trenkėsi. trenkėsi į Volvo galinį dešinį šoną. Jo nuomone, Sharan specialiai susuko vairą į kairę ir važiavo iš 2-os į 3-ią eismo juostą, kurioje važiavo Volvo. Volvo tuo metu važiavo tiesiai, nemanevravo. Po susidūrimo Volvo numetė į dešinę, Sharan sustojo, jie irgi sustojo. Volvo apsisuko, peršoko bortą. Jie irgi išlipo, pasižiūrėjo ką padarė. Atvažiavus pareigūnams, surašė ką matė. Po smūgio nematė kaip Volvo tiksliai sukosi, ar darė kokį manevrą. K. S. buvo įvažiavęs į 3-ią eismo juostą negali pasakyti, nematė. Matė automobilio Sharan pasikeitimo kryptį, o ne vairuotojo veiksmus. Mano, kad Sharan vairuotojas specialiai pasuko vairą, nes staigiai pakeitė kryptį. Volvo nebuvo į 2-ą juostą įvažiavęs. Po smūgio Volvo manevrų nematė. Nematė, ar Volvo darė staigius manevrus iki susidūrimo. L., P. nepažįsta. Nematė, ar Volvo vairuotojas darė manevrą iki bandant persirikiuoti į 2-ą juostą. Nematė kaip Volvo persirikiavo iš 2-os eismo juostos į 3-ią juostą. Nematė antro smūgio, kai Volvo prarado kontrolę.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. 2017 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. apie 20.44 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Žirnių g. važiuojant link Liepkalnio g. ties Nr. 16 namu įvyko eismo įvykis, kur dalyvavo automobilis WV SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VOLVO S90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko automobilio VW SHARAN vairuotojas J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iš jo paimtas paaiškinimas ir pridėtas prie medžiagos. Automobilio VOLVO vairuotojas R. L., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog važiuodamas Žirnių g. link Liepkalnio g. 3-oje eismo juostoje ir norėdamas persirikiuoti į 2-ą eismo juostą, pamatė kad joje yra kliūtis, sumažino važiavimo greitį ir staiga pajuto jog jo automobilis yra nevaldomas ir pradėjo slysti į šoną. Apsisuko du kartus ir nuvažiavo nuo kelio. Kartu su juo važiavo G. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, jog sėdėjo keleivio pusėje ir pajuto smūgį į jos pusės galinę dalį. Dėl ko, automobilis tapo nevaldomas ir pradėjo suktis po kelią ir nuvažiavo nuo kelio. Įvykį matė du liudininkai V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. E., gim. (duomenys neskelbtini), kurie važiavo paskui VW SHARAN. Jie paaiškino, jog matė kaip VW SHARAN automobilio vairuotojas specialiai staiga pasuko vairą į VOLVO automobilį, dėl ko į jį atsitrenkė. Po susidūrimo VOLVO automobilis pradėjo suktis ir nuvažiavo nuo kelio. VOLVO automobilio padangų slydimo žymės prasidėjo nuo 3-os eismo juostos, ilgis 31 m. VW SHARAN padangų slydimo žymiu ant važiuojamosios kelio dalies nesimatė. Iš vairuotojų bei liudininkų paimti paaiškinimai ir pridėti prie bylos. J. Ž. surašytas AN protokolas į bylos nagrinėjimą. (b. l. 12).

Eismo įvykio vietos planuose nubraižyta įvykio schema, gatvės, automobiliai ir ratų žymės po eismo įvykio. Nustatyta, kad VW Sharan automobiliui apgadinta: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratlankis. Volvo S90 automobiliui apgadinta: užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakaliniai dešinės ir kairės pusės ratlankiai (b.l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu, be kitų administracinių nusižengimų, už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 75 eurų bauda. Pareiškėjas nesutinka padaręs būtent ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prašo teismo panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir skundžiamą nutarimą šioje dalyje.

Pareiškėjo skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad jis nesukėlė eismo įvykio, nes eismo įvykis kilo dėl Volvo S90 vairuotojo manevrų, kai jis persirikiavo iš savo eismo juostos į kitą eismo juostą. Dėl tokių R. L. veiksmų pastarojo automobilis tapo nevaldomas, pradėjo suktis kelyje, kliudė jo automobilį VW Sharan ir nuvažiavo nuo kelio. Pats pareiškėjas jokių manevrų, kurie galėjo sukelti eismo įvykį, neatlikinėjo

Dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį

ANK 417 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

Pareiškėjui nutarimas priimtas dėl KET 9, 101, 226 punktų pažeidimų. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdžio metu apklausus pareiškėją ir liudytojus, įvertinus rašytinius bylos įrodymus, nustatytas toks eismo įvykio mechanizmas. Automobilis VW Sharan (kurį vairavo pareiškėjas J. Ž.) važiavo tiesiai Žirnių gatve antrąja eismo juosta, o automobilis Volvo S90 (kurį vairavo R. L.) važiavo ta pačia gatve tiesiai, trečiąja (kraštine) eismo juosta. Abu automobiliai judėjo šalia arba netoliese vienas kito. R. L. su automobiliu Volvo S90 norėjo persirikiuoti iš trečios eismo juostos į antrą eismo juostą, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes šioje juostoje važiavo kitas automobilis. Tada J. Ž. pasuko automobilio VW Sharan vairą į kairę pusę, išvažiavo iš antros eismo juostos į trečia eismo juostą, ko pasekoje VW Sharan priekine kaire puse atsitrenkė į automobilio Volvo S90 dešinį galinį šoną. Nuo smūgio automobilis Volvo S90 pradėjo suktis, slysti, pervažiavo kitas tos pačios krypties eismo juostas ir sustojo už gatvės (kelio) ribų.

Pareiškėjas teigia, kad automobilių kontaktas įvyko dėl Volvo S90 automobilio vairuotojo manevravimo, ko pasekoje šis tapo nevaldomas ir dėl to atsitrenkė į jo automobilį VW Sharan. Tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl atmestini.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju R. L. parodė, kad iš trečios eismo juostos norėjo persirikiuoti į antrą, tačiau to nepadarė, nes ši buvo užimta. Automobiliu važiavo tiesiai, staigių manevrų neatlikinėjo. Važiuodamas tiesiai pajuto smūgį į savo automobilį, nuo kurio automobilis pradėjo suktis. Prieš smūgį jis pats automobilio niekur nesuko. Iš esmės šias liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta G. P., kuri paaiškino, kad prieš smūgį nematė ir nejuto, jog R. L. būtų atlikęs kokius nors manevrus su vairuojamu automobiliu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. Š. parodė, kad prieš eismo įvykį važiavo antra eismo juosta paskui automobilį VW Sharan, šalia kurio važiavo Volvo S90 automobilis. Jis važiavo 20-30 metrų atstumu nuo VW Sharan automobilio. V. Š. parodė, kad matė, kaip VW Sharan automobilio vairuotojas pasuko automobilio vairą į kairę pusę, dėl ko VW Sharan išvažiavo iš antros eismo juostos į trečią ir priekine kaire dalimi atsitrenkė į Volvo S90 galinę dešinę dalį. Nuo smūgio Volvo S90 automobilis pradėjo suktis ir sustojo už kelio ribų.

Teismas neturi pagrindo netikėti minėtų šių liudytojų paaiškinimais, nes jie buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja. Be to, tokius liudytojų parodymus patvirtina ir objektyvūs byloje esantys įrodymai – nustatyti automobilių apgadinimai ir padangų slydimo pėdsakai. Nustatyta, kad VW Sharan automobiliui apgadinta: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės ratlankis. Volvo S90 automobiliui apgadinta: užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakaliniai dešinės ir kairės pusės ratlankiai. Tokie apgadinimai iš esmės atitinka minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo. Eismo įvykio plane (b.l. 14) pažymėta, kad automobilio Volvo S90 padangų slydimo pėdsakai prasideda trečioje eismo juostoje, kas taip pat patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, jog susidūrimas įvyko trečioje eismo juostoje. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas V. Š. byloje yra nešališkas ir nesuinteresuotas liudytojas, kuris nėra pažįstamas nei su J. Ž., nei su R. L.. Todėl teismas neturi pagrindo šio liudytojo parodymus vertinti kritiškai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas kartu su V. Š. važiavęs P. E. davė kitokius paaiškinimus dėl automobilių VW Sharan ir Volvo S90 susidūrimo, nurodydamas, kad susidūrimas įvyko dėl to, kad VW Sharan automobilio vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, pasuko į dešinę, į pirmą eismo juostą. Dėl tokio manevro VW Sharan automobilis kliudė Volvo S90 automobilį, važiavusį pirma eismo juosta. Anot P. E., VW Sharan automobilis kontaktavo priekine dešine puse su automobilio Volvo S90 galine kaire puse. Nors tokie šio liudytojo parodymai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms eismo įvykio aplinkybėms, tačiau jie iš esmės pagrindžia tą aplinkybę, kad eismo įvykis kilo dėl VW Sharan automobilio vairuotojo veiksmų – pasukimo į kitą eismo juostą. P. E. galimai netiksliai prisiminė eismo juostą, kuria judėjo Volvo S90 automobilis prieš susidūrimą, todėl galėjo supainioti įvykio aplinkybes dėl to, į kurią pusę pasuko VW Sharan automobilis. Tačiau net ir šis liudytojas nenurodė, jog Volvo S90 automobilio vairuotojas pavojingai ar neleistinai manevravo automobiliu, dėl ko galėjo nesuvaldyti automobilio. Priešingai, šio liudytojo parodymai iš dalies patvirtina aukščiau minėtų liudytojų paaiškinimus dėl automobilio VW Sharan vairuotojų veiksmų pasukant automobilį iš savo eismo juostos į šalia esančią ir taip sukeliant eismo įvykį.

Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas apklaustas teisme parodė, kad jis galėjo pasukti vairą ir tai galėjo būti kaip instinktyvus apsisaugojimo manevras, nes kai jį bando stumti, tai instinktyviai pasuko kairiau tam, kad nenukentėtų kiti eismo dalyviai. Tokie jo parodymai iš dalies patvirtina, kad liudytojų paaiškinimus, kad vairą staigiai pasuko ir taip sukėlė eismo įvykį būtent J. Ž..

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad automobilių susidūrimas įvyko dėl automobilio Volvo S90 vairuotojo veiksmų yra nepagrįsti, nes prieštarauja visų byloje apklaustų liudytojų parodymams, eismo įvykio vietos schemai ir nustatytiems transporto priemonių apgadinimams. Kaip minėta, KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju J. Ž., persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą ir vairuodamas automobilį, neįsitikino, kad daryti yra saugu, nedavė kelio kitoje eismo juostoje buvusiam automobiliui ir su juo susidūrė.

Byloje teismui nekyla abejonių dėl eismo įvykio mechanizmo ir jį sukėlusio kaltininko veiksmų, todėl pareiškėjo pateiktas prašymas skirti ekspertizę būtų perteklinis veiksmas.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto A. G. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso normas. Todėl J. Ž. skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. Ž. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto A. G. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23428-2018, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka