Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, išsilavinimas aukštasis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2016 m. gegužės 8 d. apie 4.30 val. viešoje vietoje Vokiečių g. 2, Vilniuje, prie naktinio klubo „Metelica“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis įžūliai ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, kitų žmonių akivaizdoje tyčia be jokios priežasties ramentu trenkė per automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajam R. M., kurio prieš tai nepažinojo, priekinį stiklą ir tokiu būdu jį išdaužė, po to ramentu sudavė ne mažiau 7 smūgių per įvairias automobilio dalis, dėl ko išdužo minėto automobilio galinis langas, buvo apibraižyti priekinis ir galinis gaubtas, kairės pusės abu sparnai, statramstis ir stogas, po ko nukentėjusiajam R. M. einant link jo, sudavė nukentėjusiajam ramentu vieną kartą per galvą, ramentu į kairę ranką virš alkūnės ir ramentu vieną kartą per petį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą.

R. J., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2016 m. gegužės 8 d., ryte, išėjo iš klubo „Mojo“, buvo neblaivus, atsimena, kad kvietė taksi, neišsikvietė, tada atsisėdo į buvusį taksi, tačiau jo vairuotojas, nukentėjusysis byloje, nesutiko jo vežti dėl jo stovio, o tada, kas vyko toliau, paaiškinti detaliai nelabai gali, nelabai atsimena, atsimena, kai jau buvo policijoje, policijos pareigūnai paaiškino, kas atsitiko. Nukentėjusiojo nepažinojo, ramentą turėjo su savimi, nes tuo metu jam buvo lūžusi koja. Negali paaiškinti, kas jam atsitiko, gal nuovargis ir alkoholis lėmė viską, taip pat turėjo šeimyninių problemų, dirbo visą mėnesį praktiškai be išeiginių. Nurodė, kad labai gailisi dėl to, kas atsitiko, labai gėda dėl to. Su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino jam visą žalą. Atsiprašė nukentėjusiojo ir teisiamojo posėdžio metu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu R. J. taip pat pareiškė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Parodė, kad 2016 m. gegužės 8 d. apie 04.30 val. buvo prie klubo „Metelica“, adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje, pamatė taksi automobilį „Mercedes“, į jį įsėdo. Taksi vairuotojas paprašė jo išlipti. Jis išlipo, tačiau vėliau priėjo prie minėto automobilio ir ramentu pradėjo jį daužyti. Sudavė ne mažiau 7 smūgių per įvairias automobilio dalis, jam išdužo priekinis ir galinis langas, kitos dalys, nurodytos pranešime apie įtarimą, buvo subraižytos. Tada prie jo pradėjo eiti minėto automobilio taksi vairuotojas, jam jis iki įvykio buvo nepažįstamas, ir jis jam ramentu trenkė per galvą ir du kartus per ranką. Tada pradėjo eiti nuo automobilio ir pargriuvo ant žemės, tuo metu atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė bei pristatė į Vilniaus m. 3 PK (b.l. 51 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis R. M. parodė, kad jis 2016 m. gegužės 8 d. buvo prie naktinio klubo „Metelica“, esančio adresu Vokiečių g. 2, Vilniuje. Sėdėdamas savo automobilyje Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė lauke šalia klubo ant žemės sėdintį vyrą. Jis trynė akis, todėl pagalvojo, kad galimai jam kažkas į akis papurškė dujų. Jis matė, kaip vyras bandė įlipti į taksi automobilį. Kodėl neįlipo, jis nematė. Netrukus jis atbėgo prie jo automobilio ir įlipo į automobilį bei atsisėdo ant galinės sėdynės kairėje pusėje. Jis tuo metu buvo lauke ir neleido jam uždaryti automobilio durelių ir paprašė išlipti iš automobilio. Jis šiek tiek pasimosikavo kojomis bet išlipo iš automobilio ir nubėgo į priekį. Tada jis atsistojo vidury kelio ir laikydamas ramentą rankoje pradėjo rėkti. Jokių konkrečių žodžių nesakė, tiesiog rėkė. Tada tas vyras vėl pribėgo prie automobilio ir ramentu trenkė per jo automobilio priekinį stiklą ir stiklas subyrėjo. Po to pradėjo bėgioti aplink automobilį kairėje automobilio pusėje ir daužė ramentu per automobilio šoną, kur tiksliai ir kiek kartų įvardinti negali, tačiau ne mažiau 6-7 smūgių. Išgirdo, kad išdužo ir galinis lango stiklas. Tada jis išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti link to vyro, vyras vieną kartą ramentu trenkė jam per galvą kairėje pusėje. Jis bandė jį sustabdyti. Jis mosikavosi ramentu, sudavė jam per kairę ranką virš alkūnės 1 kartą ir sudavė 1 kartą per kairįjį petį. Po to vyriškis pradėjo bėgti link Rūdninkų g. pusės ir maždaug už 15-20 metrų kažkas jį sustabdė. Jam priėjus, vyras jau gulėjo ant žemės. Ar jis pats pargriuvo ar kažkas pakišo jam koją, nematė. Šalia buvo apie 10 žmonių – taksi vairuotojai ir žmonės iš naktinio klubo. Nurodė, kad iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu, o kol laukė policijos, tam vyrui su aplinkiniais žmonėmis neleido atsistoti, kad jis nepabėgtų ir nepradėtų vėl muštis. Maždaug už 5 minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie išvežė minėtą vyriškį į policijos komisariatą, o jis taip pat atvyko rašyti pareiškimo. Apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad apibraižytas jo priekinis ir galinis gaubtai, kairės pusės abu sparnai ir statramstis, stogas, išdaužti priekinis ir galinis langų stiklai. Kokia padaryta turtinė žala, šiuo metu nežinoma, ją nurodys, kai tik žinos. Jaučiasi gerai, medikų pagalbos jam nereikia, bet nuo suduotų smūgių skauda galvą ir petį (b.l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje 2016 m. gegužės 11 d. R. J. ir nukentėjusysis R. M. pasirašė susitaikymo protokolą, kuriame nurodyta, be kita ko, kad R. J. susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė ir atlygino žalą, nukentėjusysis pareiškė, kad pretenzijų R. J. neturi, jam visa žala atlyginta, R. J. jo atsiprašė, todėl sutinka susitaikyti (b. l. 54).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. patvirtino, kad kaltinamasis jį susirado, atsiprašė, atlygino visą žalą, todėl pretenzijų jam neturi ir sutinka, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam su juo susitaikius.

Vilniaus apskrities patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulės Ž. S. 2016 m. gegužės 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gegužės 8 d. apie 4.35 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G. B. iš VPK OVS gavo pranešimą vykti į Vokiečių g. 2, kur lauks taksistas, kurio automobilį apgadino praeivis. Atvykus kreipėsi R. M., kuris paaiškino, kad ėjo pro šalį girtas vyras ir pradėjo ramentu daužyti jo automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sulaikyti asmenį padėjo šalia buvę taksistai. Atvykus asmuo jau buvo paguldytas ant žemės ir prieš jį panaudotos dujos. Sulaikytas asmuo buvo agresyvus, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Atvykęs AP-30 pristatė agresyvų sulaikytą į 3 PK apie 4.45 val. (b. l. 4).

Apžiūrėjus įvykio vietą, 2016 m. gegužės 8 d. surašytas apžiūros protokolas (b. l. 9-13). Apžiūrėjus automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 8 d. surašytas daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad automobilis yra juodos spalvos, keturių durų; automobilio priekinis ir užpakalinis langas yra išdaužti. Priekinis ir galinis gaubtas yra apibraižyti. Apibraižytas priekinis kairės pusės sparnas ir galinis kairės pusės sparnas bei statramstis (kuris yra vientisas su galiniu kairės pusės sparnu), apibraižytas stogas. Ant automobilio užpakalinės palangės kairėje pusėje guli metalinė detalė (b. l. 14-19). Apžiūrėjus ramentą, 2016 m. gegužės 10 d. surašytas daiktų apžiūros protokolas (b. l. 23).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad R. J. 2016 m. gegužės 8 d. nustatytas 1.32 promilių neblaivumas (b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės:

R. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. gegužės 8 d. apie 4.30 val. viešoje vietoje Vokiečių g. 2, Vilniuje, prie naktinio klubo „Metelica“, ramentu trenkė per automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. M., priekinį stiklą ir jį išdaužė, po to ramentu sudavė ne mažiau 7 smūgių per įvairias automobilio dalis, dėl ko išdužo minėto automobilio galinis langas, buvo apibraižyti priekinis ir galinis gaubtas, kairės pusės abu sparnai, statramstis ir stogas, po to nukentėjusiajam R. M., einančiam link jo, sudavė ramentu vieną kartą per galvą, ramentu į kairę ranką virš alkūnės ir ramentu vieną kartą per petį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. M. fizinį skausmą. Nurodytas aplinkybe patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo R. J. parodymai, duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai – nukentėjusiojo R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrų protokolai, Ž. S. tarnybinis pranešimas, alkotesterio kvitas.

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. už viešosios tvarkos pažeidimą.

Teismo vertinimu, minėti R. J. atlikti veiksmai bei jo elgesys, atsižvelgiant į jų objektyvią išraišką – viešoje vietoje ramentu buvo daužomas svetimas automobilį, taip pat juo (ramentu) suduoti smūgiai nukentėjusiajam, kurio R. J. nepažinojo, taip jam sukeliant fizinį skausmą, – kvalifikuotini kaip vandališki veiksmai, niokojant svetimą turtą ir įžūlus elgesys, kadangi nurodytais veiksmais buvo agresyviai nepaisomos visuomenei priimtinos elgesio normos, be jokios priežasties buvo apgadintas svetimam asmeniui priklausantis turtas bei suduoti smūgiai nepažįstamam asmeniui, taigi jais akivaizdžiai buvo demonstruota nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka. Teismas taip pat vertina, kad nustatyta tiesioginė tyčia, kadangi asmuo suvokė savo veikos pavojingą pobūdį bei jų nurodytu momentu norėjo.

Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nurodytais veiksmais R. J. padarė viešosios tvarkos pažeidimą – nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, o būtent – viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. M., R. J. sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau ši veika nekvalifikuotina atskirai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi BK 284 straipsnio 1 dalis apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Vertinant R. J. atsakomybės individualizavimo klausimą, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – nesunkus tyčinis nusikaltimas viešajai tvarkai (papildomi objektai – sveikata ir nuosavybė), veika baigta.

Teisiamojo posėdžio metu R. J. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi. Todėl spręstina, kad nustatyta R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). R. J. dirba (b. l. 36), yra neteistas (b. l. 34), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 38-39). Taip pat pažymėtina, kad R. J. susitaikė su nukentėjusiuoju R. M., atlygino jam žalą (b. l. 53, 54), civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3)susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai.

Minėta, kad R. J. padarė nesunkų nusikaltimą, jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus (kas leido teismui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą) ir savo noru atlygino nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą, su juo susitaikė. Nukentėjusysis taip pat prašė R. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu teismas turi pagrindo daryti išvadą, jog R. J. tikrai nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, jaučia gėdos jausmą dėl to, taigi vertintina, kad jis itin neigiamai vertina savo elgesį, tinkamai suvokia būtinybę laikytis visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Todėl šie duomenys, vertinami kartu su aplinkybėmis, kad R. J. dirba, yra neteistas, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pastebėtina, kad nors, kaip minėta, jis yra baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, visgi šių padarytų pažeidimų pobūdis – 2010 m. balandžio 10 d. ir 2015 m. gruodžio 6 d. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, susiję su transporto priemonės vairavimu naudojantis mobiliuoju telefonu rankomis bei greičio viršijimas iki 30 km/h – bei tai, kad jam paskirtos baudos yra sumokėtos, leidžia vertinti, jog vien ši aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą, jog R. J. yra linkęs daryti atitinkamus pažeidimus ir nevertintina kaip kliūtis taikyti nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

Taigi įvertinus nurodytų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant kaltinamajam R. J. gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, visuma. Be to, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, įtvirtintų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant negali būti taikomas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Todėl atsižvelgiant į tai, taip pat esant pakankamo pagrindo manyti, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo paskirtis – užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų – R. J. atžvilgiu gali būti pasiekta ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, R. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. M. ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Pagal Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p.). Nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad yra tikslinga, siekiant bausmės tikslų, R. J. paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Kardomosios priemonės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek perduodant bylą į teisiamąjį posėdį, nebuvo paskirtos, ji neskirtina ir priimant nuosprendį.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsniu, 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo kodekso 38 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą – voką, kuriame yra metalinė detalė – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti R. J., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 3 ir 4 d.).

Išaiškinti, kad, vengiant sumokėti paskirtą įmoką, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.).

Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.