Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų S. P., G. N., R. T., R. M., R. M., M. D., L. V., J. J., V. B., V. B., atstovaujamų Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. P., G. N., R. T., R. M., R. M., M. D., L. V., J. J., V. B., V. B. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės žalos už neišduotas tarnybines uniformas atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjų teisė gauti turtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjams neišduotų tarnybinių uniformų tam tikrų dalių 2018 metais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai atliko tarnybą Alytaus pataisos namuose. Ginčo laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 24 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad kursantai ir pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tarnybinės uniformos pavyzdžius, išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką, taip pat pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigybes nustato teisingumo ministras.

Tokia tvarka ir normos yra patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 24 d.). Šiuo įsakymu patvirtintomis tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka yra reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento struktūrinis padalinys, atsakingas už biudžeto planavimą, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės uniformos dalių pirkimo kainas, kiekvienais metais apskaičiuoja Tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų pareigūnų grupių Pareigūno pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (PAFN) ir Pareigūno metinę aprengimo tarnybine uniforma finansinę normą (MAFN) ir teikia tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui.

Vadovaudamasis šiuo punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2018 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. V-55 „Dėl Pataisos pareigūnų 2018 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ nustatė, kad 2018 metams taikomos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Pataisos pareigūnų 2016 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ patvirtintos pataisos pareigūnų metinės ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma normos. Šiose normose įtvirtinta, kad jaunesniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma – 194,75 Eur, o moterų finansinė norma – 194,09 Eur. Taip pat nurodyta, kad pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma – 194,95 Eur, o vyrų finansinė norma – 196,79 Eur. Pirmojo aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma – 569,34 Eur, jaunesniųjų pareigūnų grandies pirmojo aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma – 442,74 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad taip įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama dviem būdais: aprūpinant pareigūnus uniformomis arba atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr. LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis, tiek Statuto 24 straipsnis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (žr. LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012 ir kt.).

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai, privalantys tarnyboje dėvėti uniformą, tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Alytaus pataisos namai nesprendė uniformų dalių pirkimo bei išdavimo pareigūnams klausimo (tai, kad ši įstaiga turėjo diskrecijos teisę pati organizuoti uniformų pirkimą, patvirtino ir Kalėjimų departamentas atsiliepime), būtent ji yra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje taip pat išaiškino, kad tokio pobūdžio bylose tinkamas atsakovas dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą yra ne Lietuvos valstybė ar kiti subjektai, o būtent pareiškėjų darbdavys.

Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas visas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita.

LVAT, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesiejo (LVAT 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011), todėl atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Administracinėje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjų skunde nurodytų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs, tačiau naujos tarnybinės uniformos dalys jiems laiku nebuvo išduotos. Atsakovas iš esmės šią aplinkybę pripažįsta.

Pareiškėjai prašė teismo priteisti jų patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėjai kildino iš to, jog jie tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą aprangą ir patyrė nuostolių dėl jos nusidėvėjimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Šioje byloje neginčijamai nustatytas faktas, jog pareiškėjams nebuvo suteikta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą (atlikti neteisėti valstybės institucijos veiksmai) ir dėl to jie patyrė nuostolių (kilo turtinė žala).

Teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neišdavus pareiškėjams tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, per kurį pareiškėjams nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2018 metai), pareiškėjų dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (uniformą reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), konstatuoja, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jie dėvėjo vietoj jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas šių argumentų nepaneigė. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjai nenurodė tikslios patirtų nuostolių sumos ir nepateikė įrodymų joms pagrįsti, teismas taiko CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių) dėl uniformų dalių neišdavimo dydžiu laikomas 30 proc. nuo uniformos dalių vertės kompensacijos dydis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013).

Spręsdamas dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo dydžio, teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais (tarnybiniais pranešimais ir apskaitos kortelėmis) dėl neišduotų tarnybinių uniformų dalių ir jų verte 2018 metų laikotarpiu (b. l. 81–102). Pažymėtina, kad pareiškėjai savo apskaičiuotą turtinės žalos dydį grindė tik teisės aktuose numatytomis aprengimo tarnybine uniforma finansinėmis normomis ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pateiktus oficialius duomenis. Jais remiantis, S. P. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 106 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 31,80 Eur, G. N. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 194,75 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 58,43 Eur, R. T. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 194,75 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 58,43 Eur, R. M. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 196,79 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 59,04 Eur, R. M. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 196,79 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 59,04 Eur, M. D. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 68,16 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 20,45 Eur, L. V. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 194,75 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 58,43 Eur, J. J. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 194,75 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 58,43 Eur, V. B. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 196,79 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 59,04 Eur, V. B. neišduotų tarnybinės uniformos dalių vertė – 194,09 Eur, 30 proc. šios sumos sudaro 58,23 Eur.

Teismo vertinimu, suma, sudaranti 30 procentų uniformos dalių vertės, laikytina protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad, pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas drabužių ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 procentų dydžio kompensacijai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013). Remdamasis pirmiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų skundas yra iš esmės pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų pareiškėjams S. P. 31,80 Eur, G. N. 58,43 Eur, R. T. 58,43 Eur, R. M. 59,04 Eur, R. M. 59,04 Eur, M. D. 20,45 Eur, L. V. 58,43 Eur, J. J. 58,43 Eur, V. B. 59,04 Eur, V. B. 58,23 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.