- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1159-246/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Kaltinamasis
- H. G.
- Advokatai
- Loreta Kraujutaitienė
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajam R. B., jo atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei, civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei Birutei Brazauskienei, kaltinamajam H. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) gimnazijos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, 2013-04-10 Kauno apylinkės teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK) 93 str. pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 2 d., aprašyto 2013 m. vasario 24 d. kaltinamajame akte, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. G. padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą:
2013-10-18 apie 0.30 val. Kaune, M.Gimbutienės gatve vairuodamas automobilį „TOYOTA YARIS VERSO“, valstybinis numeris CZM 982, kelio atkarpoje nuo R.Kalantos g. iki Meškeriotojų g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 106, 231, 231.4 punktų reikalavimus, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sustabdęs automobilį ir po to tuoj pat pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad iš automobilio dar neišlipo keleivis nukentėjusysis R. B., pradėjo važiuoti, dėl to padarė R. B. sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d.
Nusikaltimas įrodytas toliau aptariamais įrodymais.
Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-10-18, apie 0.30 val. Kaune, M.Gimbutienės gatve vairavo automobilį „TOYOTA YARIS VERSO“, valstybinis numeris CZM 982, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokio nusikaltimo nepadarė. Automobiliu su juo važiavo nukentėjusysis R. B., taip pat Š. R. ir D. Č.. Bevažiuojant R. B. paprašė sustoti. Jis sustojo, R. B., sėdėjęs automobilio galinėje sėdynėje už vairuotojo, išlipo iš automobilio. Užsidarius durelėms, pradėjo važiuoti. Pavažiavus apie 10 sekundžių sustojo, pradėjus šaukti Š. R. ir D. Č.. Abu jie išlipo iš automobilio ir nubėgo link anksčiau išlipusio R. B.. Jis apsisuko, stabtelėjo ties ta vieta, kurioje išlipo nukentėjusysis. Matė, kad jis yra rankomis apėmęs koją. Nukentėjusysis pradėjo jam priekaištauti, todėl jis nuvažiavo iš įvykio vietos. Kiek vėliau į ligoninę, kurioje buvo gydomas R. B., nuvežė savo seserį B. G., pats į ligoninę nėjo. Neprisipažįsta kaltu dėl nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo, nepripažįsta civilinių ieškinių. Pripažįsta tik tai, kad automobilį vairavo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, kad vairavo, viršydamas leistiną greitį, važiavo 70 km/h greičiu, tačiau ne 100 km/h greičiu, kaip nurodo nukentėjusysis ir kiti automobilio keleiviai, be to, nevairavo chuliganiškai.
Teismas nevertina kaltinamojo parodymų kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę ir vertina juos kaip parodymus, kuriuos kaltinamasis duoda, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau aptariamais įrodymais, surinktais byloje.
Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2013-10-18, apie 0.30 val. jis, D. Č., Š. R., Kaune, R.Kalantos g., prie darželio vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė po vieną alaus butelį. Kažkuriuo metu kažkuris iš draugų pasiūlė nueiti iki pažįstamo H. G. namų. H. pasakė, kad jis paims jam priklausantį automobilį ir visi važiuos iki naktinės parduotuvės nupirkti alkoholio. Visi susėdo į H. G. automobilį „TOYOTA“ ir, jam vairuojant, nuvažiavo iki Petrašiūnų kapinių. Jis sėdėjo galinėje automobilio sėdynėje už vairuotojo. H. važiavo labai greitai, tuščioje gatvėje vairuodamas automobilį nuo vieno kelkraščio iki kito, pastebėjo, kad automobilio spidometras rodo 100 km/h greitį, todėl jis nusprendė išlipti. Jo prašymu kaltinamasis sustabdė automobilį. Jis lipo iš automobilio, tačiau jam pastačius kairę koją ant kelio važiuojamosios dalies ir jau beveik išlipus iš automobilio, kaltinamasis labai staigiai pradėjo važiuoti, todėl jis išgriuvo iš automobilio. H. matyt tai pastebėjo, todėl pavažiavęs kelis šimtus metrų, sustabdė vairuojamą automobilį. Jis jau tuo metu sėdėjo ant kelio asfaltinės dangos, kadangi labai skaudėjo dešinę koją, negalėjo paeiti. Prie jo priėjo D. Č. ir Š. R.. Matė, kad H. vairuojamas automobilis apsisuko, nuvažiavo nuo kelio, užklimpo pakelėje, po to privažiavo prie jo ir stabtelėjo. Kaltinamasis paklausė D. Č. ir Š. R., ar jie su juo važiuoja, ir nuvažiavo. Š. R. iškvietė medikus. D. Č. ir Š. R. buvo su juo, sulaukė medikų ir kartu važiavo iki Kauno klinikinės ligoninės. Kauno klinikinėje ligoninėje jam gydytojai nustatė dešinės kojos kaulų lūžius. Jis sužalojimus patyrė dėl kaltinamojo pradėjimo staigiai važiuoti jam lipant iš jo vairuojamo automobilio. Ar kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus, jis pasakyti negali. Iš jo agresyvaus vairavimo gali tik numanyti, kad jis buvo neblaivus. Prašo priteisti 20000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 10102.28 Lt turtinei žalai atlyginti. Savo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia šiais duomenimis: dėl kojos sužalojimo buvo atliktos keturios operacijos, du mėnesius koja buvo įtvare, beveik pusę metų jam buvo paskirtas gulimas režimas, todėl atrofavosi raumenys, iki šiol negali be skausmo judėti, negali dirbti jokių fizinių darbų, nors juos buvo įpratęs dirbti. Jam teko paimti akademines atostogas, nes dėl traumos negalėjo tęsti mokslų universitete. Kaltinamasis iki šiol jo neatsiprašė. Po įvykio į ligoninę buvo atvažiavusi kaltinamojo sesuo B. G.. Jai jis nesakė, kad koją susižalojo pats, o ne dėl kaltinamojo veiksmų.
Liudytojas Š. R. parodė, kad 2013-10-18, apie 0.30 val. kartu su D. Č. ir R. B., prieš tai išgėrę alaus, nuėjo prie namo, prie kurio laukė H. G.. Visi nuėjo į jo laiptinę parūkyti. Besikalbant nusprendė, kad dar būtų gerai išgerti alkoholio, todėl reikėjo važiuoti iki naktinio baro, kuriame parduoda alkoholį. H. G. pasisiūlė nuvežti iki naktinio baro. Pasakė, kad jis turi automobilį, automobilis yra mamos. Ar H. G. turėjo vairuotojo pažymėjimą jis nežinojo. Kadangi jis pats buvo neblaivus, negali pasakyti, ar H. G. buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Jam matant H. G. alkoholio negėrė. Jis, D. Č., R. B. ir H. G. susėdo į H. G. vairuojamą automobilį „TOYOTA YARIS VERSO“. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, D. Č. sėdėjo ant galinės sėdynės už jo, o R. B. sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo. H. G. vairuojamu automobiliu važiavo keliuku vedančiu prie Petrašiūnų kapinių. H. G. važiavo labai nesaugiai, jam pasirodė, kad akivaizdžiai per dideliu greičiu, nei yra leistina, nesaugiai manevruodamas po keliuką, vos nesiekdamas elektros stulpų. R. B. paprašė H. G. sustabdyti vairuojamą automobilį ir jį išleisti, dėl per didelio ir nesaugaus važiavimo greičio. H. G. sustabdė automobilį. Iš automobilio per galines kairės pusės dureles išlipo R. B.. H. G., nelaukdamas kol iš automobilio išlips R. B., staigiai pradėjo važiuoti su atidarytomis automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis. Automobiliui staigiai pradėjus važiuoti, iš automobilio išgriuvo R. B.. Pavažiavęs į priekį, H. G. sustojo. Jis matė, kad automobilyje jau nėra R. B., automobilio kairės pusės galinės durelės atidarytos. Girdėjo, kad ant keliuko kažkurioje vietoje šaukė R. B.. Iš automobilio išlipo jis ir D. Č., nubėgo iki R. B.. Šis sėdėjo ant asfalto ir buvo užsiėmęs už dešinės kojos. Skundėsi dideliu kojos skausmu, todėl iškvietė medikus. Tuo metu, apsisukęs privažiavo H. G., kuris jų paklausė, ar jie važiuoja toliau su juo. Ir jis ir D. Č. liko prie R. B., o H. G. girdėdamas, kad R. B. skundžiasi kojos skausmu, nuvažiavo. Atvyko GMP automobilis. Kitą dieną bendravo su R. B. ir sužinojo, kad jam išgriuvus iš važiuojančio automobilio, kurį vairavo H. G., lūžo dešinės kojos keli kaulai.
Liudytojas D. Č. parodė, kad 2013-10-18 apie 0.30 val. H. G. pasisiūlė nuvažiuoti iki naktinio baro. Pasakė, kad jis turi automobilį, automobilis yra mamos. Jis, Š. R., R. B. ir H. G. susėdo į H. G. vairuojamą automobilį „TOYOTA YARIS VERSO“. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės už keleivio, R. B. sėdėjo ant galinės sėdynės už vairuotojo. H. G. vairuojamu automobiliu važiavo keliuku vedančiu prie Petrašiūnų kapinių. H. G. važiavo labai nesaugiai, jam pasirodė, kad akivaizdžiai per dideliu greičiu, didesniu, nei yra leistina, nesaugiai manevravo po keliuką. R. B. paprašė H. G. sustabdyti vairuojamą automobilį ir jį išleisti, dėl per didelio greičio ir nesaugaus važiavimo. H. G. sustabdė automobilį. Iš automobilio per galines kairės pusės dureles išlipo R. B.. H. G., nelaukdamas kol iš automobilio išlips R. B., staigiai pradėjo važiuoti su atidarytomis automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis. Automobiliui staigiai pradėjus važiuoti matė, kai iš automobilio kaip išgriūna R. B. ir nugriūna ant keliuko asfaltinės dangos. Pavažiavęs į priekį H. G. sustojo. Jis pradėjo šaukti, kad iš automobilio iškrito R. B.. H. G. sustabdė vairuojamą automobilį. Iš automobilio išlipo jis, Š. R. ir nubėgo iki R. B.. R. B. sėdėjo ant asfalto ir buvo užsiėmęs už dešinės kojos. Skundėsi dideliu kojos skausmu. Kiek prisimena iš jo mobilaus ryšio telefono Š. R. iškvietė medikus. Tuo metu prie jų apsisukęs privažiavo H. G., kuris paklausė, ar važiuoja toliau su juo. Ir jis ir Š. R. liko prie R. B., o H. G. girdėdamas, kad R. B. skundžiasi kojos skausmu, nuvažiavo. Atvyko GMP automobilis. Jis, Š. R. GMP automobiliu vyko į Kauno klinikinę ligoninę kartu su R. B.. Kadangi medikai R. B. suteikinėjo medicininę pagalbą, jis ir Š. R. išvažiavo iš Kauno klinikinės ligoninės. Vėliau sužinojo, kad R. B., išgriuvus iš pradėjusio važiuoti H. G. vairuojamo automobilio, buvo sulaužyti dešinės kojos kaulai. Jo nuomone R. B. sužalojimus patyrė dėl H. G. skuboto pradėjimo važiuoti, dar R. B. neišlipus iš automobilio. Mano, kad H. G. nekreipė dėmesio į išlipantį R. B..
Aprašęs liudytojų parodymus teismas konstatuoja: liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir visiškai paneigia kaltinamojo parodymus. Teismas daro išvadą, kad iš surinktų ir aptartų įrodymų matyti, jog kaltinamasis, sustabdęs automobilį, vėl pradėjo važiuoti, nukentėjusiajam nespėjus išlipti iš automobilio, neužsidarius jo galinėms durlėms. Nukentėjusysis buvo spėjęs iškelti kairę koją iš automobilio, o automobiliui pradėjus važiuoti dėl kaltinamojo, vairavusio automobilį, veiksmų jam buvo sužalota dešinė koja.
Kaltinamojo prašymu liudytoja buvo apklausta jo sesuo B. G.. Ji parodė, kad pati eismo įvykio nematė, todėl teismas kaltinamojo sesers parodymų nevertina kaip įrodymų, atitinkančių objektyvią tikrovę ir jų neaptaria.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G2982/13(02) matyti, kad R. B. padaryta dešinės čiurnos vidinio kulkšnelio ir dešinio šeivikaulio lūžiai, dešinio blauzdikaulio užpakalinio krašto atkilimas, šokikaulio panirimas padaryti vieno poveikio pasėkoje, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kojos kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau 10 parų (b.l. 26-27). Iš alkotesterio parodymų matyti, kad eismo įvykio metu kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus, jo kraujyje rasta 1,08 promilės etilo alkoholio (b.l. 81-82). Šie duomenys patvirtina nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal LR BK 281 str. 2 d. teisingumą. Alpinkybės, kad transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, neneigia ir pats kaltinamasis.
Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką, yra kaltas ir baustinas.
Dėl veikos kvalifikavimo.
Veika kvalifikuojama pagal LR BK 281 str. 2 d., nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, būdamas neblaivus.
Dėl baudžiamosios atsakomybės ir bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamasis neteistas, tačiau 2013-04-10 nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindu, yra baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą, esant neblaiviam, pasišalinimą iš įvykio vietos, jam buvo paskirta arešto nuobauda pagal LR ATPK. Šių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelniausią bausmės rūšį, numatytą LR BK 281 str. 2 d. Kaltinamajam skirtina bausmės rūšis - laisvės atėmimas.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas, padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo, LR BK 75 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą. Jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta LR BK 67 str. 2 d. 4 p. - įpareigojimas atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Dėl civilinių ieškinių.
1. Kauno teritorinė liginių kasa pareiškė 4181.55 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Teismas daro išvadą, kad ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas: nukentėjusiajam yra atliktos keturios operacijos, jis ilgai gydytas ligoninės stacionariniame skyriuje, ieškovas savo ieškinį pagrindžia pateiktais dokumentais.
2. Nukentėjusysis R. B. pareiškė 10102.28 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Iš civilinio ieškinio matyti, kad 6000 litų iš nurodytos sumos yra negautas uždarbis. Teismas konstatuoja, kad iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis iki eismo įvykio nebuvo sudaręs jokios darbo sutarties ir niekur nedirbo, todėl patenkinti ieškinio dalį dėl 6000 litų priteisimo nėra pagrindo: nukentėjusysis neturėjo teisės į legalų darbo užmokestį. Teismas daro išvadą, kad yra pagrįsta 4102.28 litų dydžio civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalis, ji priteistina iš kaltinamojo, nors šis iš viso civilinio ieškinio nepripažįsta.
3. Nukentėjusysis R. B. pareiškė 20000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos. Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinę žalą, šiuo atveju žalą, nukentėjusiojo patirtą dėl nusikaltimo, kaltinamojo padaryto dėl neatsargumo, pinigais įvertina teismas.
Aprašytų paties nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados pagrindu teismas įvertina nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą 12000 litų. Priimdamas tokį sprendimą dėl neturtinės žalos, teismas vadovaujasi teismų praktika, aptarta Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-21 „Teisės normų, reglamentuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“, Nr. 29 ir sprendimais, priimtais analogiškose bylose, kartu aptardamas šiame nuosprendyje nustatytas aplinkybes. Įvertindamas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad nukentėjusiojo sveikatos būklė gerėja.
Kartu teismas pastebi, kad po nuosprendžio priėmimo, pasikeitus nukentėjusiojo sveikatos būklei, nukentėjusysis gali pareikšti civilinį ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 3 d. pagrindu. Tai numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 str. 2 d.
Dėl advokato paslaugų apmokėjimo.
Nukentėjusysis R. B. prašo priteisti 1000 litų dydžio jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas daro išvadą, kad šis prašymas yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkintinas.
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,
nusprendžia:
H. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 2 d., ir skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant kaltinamajam H. G. šias baudžiamojo poveikio priemones:
baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. - 5 MGL (650 litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per vieną mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios (AB Swedbankas, sąskaitos Nr.LT267300010002455919),
baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą LR BK 67 str. 2 d. 4 p. - įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, atlyginti nukentėjusiajam R. B. 4102.28 litų dydžio nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Patenkinti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo ir iš kaltinamojo H. G. priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 4181.55 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną litą 55 ct).
Patenkinti nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies ir iš kaltinamojo H. G. priteisti R. B. 12000 Lt (dvylika tūkstančių litų).
Patenkinti nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos iš dalies ir iš kaltinamojo H. G. priteisti R. B. 4102.28 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą du litus 28 ct).
Priteisti nukentėjusiajam R. B. iš kaltinamojo H. G. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti (LR BK 106 str. 2 d.).
Iki bausmės vykdymo pradžios, palikti H. G. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.