Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-490-154/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-12
Bylos Nr.
2A-490-154/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06291-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė
Atsakovas
L. K.
Ieškovas
A. S.
Kategorijos
  • 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-490-154/2012

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06291-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 22.4.;30.9.1.;121.21.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-512-841/2012 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei L. K. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo bei įpareigojimo atlaisvinti namų valdos žemės sklypo dalį nuo atsakovei priklausančių daiktų, o taip pat pagal atsakovės L. K. priešieškinį A. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, į bylą esant įtrauktai išvadą teikiančiai institucijai – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti 0,0535 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių A. S. ir L. K. pagal A. S. IĮ parengtą žemės sklypo valdos paskirstymo planą, ieškovei A. S. paskiriant nuolatiniam naudojimui žemės sklypo dalį, nuspalvintą žalia spalva ir pažymėtą indeksu „2“, o atsakovei L. K. – žemės sklypo dalį, nuspalvintą raudona spalva ir pažymėtą indeksu „1“, o žemės sklypo dalį, pažymėtą raide „K“ – paskirti bendram su atsakove naudojimui; įpareigoti atsakovę L. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlaisvinti visą žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), bendro naudojimo teritoriją bei žemės sklypo dalį, paskirtą nuolatiniam naudojimui ieškovei A. S. nuo atsakovei priklausančių daiktų bei šiukšlių; priteisti iš atsakovės L. K. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė L. K. yra užvertusi dalį bendro naudojimo sklypo statybinių medžiagų atliekomis, šiukšlėmis, malkomis. Dėl sukrautų malkų ir kitų atsakovės daiktų nebegalima įvažiuoti į kiemą, ieškovė negali naudotis garažu, iš garažo negali išsivežti ten esančios priekabos, atsakovės malkos bendro naudojimo sklypo dalyje sukrautos taip, kad ieškovė negali atidaryti savo ūkinių pastatų durų. Taip pat nurodė, kad atsakovės L. K. pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas netinkamas, nes atsakovei paskiriama sklypo dalis, esanti betarpiškai prie ieškovės ūkinių pastatų, be to, numatytas vos 1 metro pločio įėjimas į kiemą, kuriuo nėra galimybės įvažiuoti į kiemą; atsakovė savo daiktais užvertė net ieškovės vietinės kanalizacijos dangtį, neįmanoma į kiemą atsivežti malkų ar baldų, negalėtų įvažiuoti specialiųjų tarnybų automobiliai, jei toks poreikis būtų. Pagal atsakovės pateiktą planą ieškovei atitektų neproporcingai maža dalis kiemo priešais jos namą.

A. L. K. pateikė priešieškinį, kuriuo su A. S. ieškiniu nesutiko, prašė nustatyti naudojimosi bendru su ieškove 0,0535 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jos pateiktą UAB „Eurometras“ sudarytą žemės sklypo paskirstymo planą, atsakovei L. K. paskiriant naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus mėlyna spalva 1-58 kv. m, 2-175 kv. m, 3-21 kv. m, iš viso 260 kv. m su 1/2 dalimi kiemo – 268 kv. m.; ieškovei A. S. paskiriant naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus raudona spalva 4-204 kv. m ir 5-55 kv. m, iš viso 259 kv. m su 1/2 dalimi kiemo – 267 kv. m; bendram šalių naudojimui paskirti plane violetine spalva pažymėtą kiemą 6-16 kv. m.; netenkinti ieškovės reikalavimo dėl žemės sklypo atlaisvinimo nuo atsakovės daiktų; priteisti atsakovei iš ieškovės A. S. bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jos pateiktas planas yra geresnis už ieškovės pateiktą planą, kad įvažiavimas į kiemą nereikalingas, nes kiemas yra mažas. Nesutinka su ieškovės siūloma jai paskirti sklypo dalimi, esančia už ieškovės namo, nes tame plote negalėtų susidėti malkų, užsiimti kokia kita veikla, nes sudėti daiktai užstotų ieškovės namo langus. Šiuo metu atsakovė yra susidėjusi savo malkas ir kitus daiktus toje sklypo dalyje, kuri jai atitektų, patvirtinus jos su priešieškiniu pateiktą planą.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio16 d. sprendimu A. S. ieškinį patenkino, o L. K. priešieškinį atmetė.

Teismas patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių naudojimosi tvarką pagal A. S. IĮ parengtą žemės sklypo valdos paskirstymo planą, kuriuo ieškovei A. S. nuolatiniam naudojimui tenka žemės sklypo dalis, nuspalvinta žalia spalva ir pažymėta indeksu „2“, atsakovei L. K. tenka žemės sklypo dalis, nuspalvinta raudona spalva ir pažymėta indeksu „1“, o žemės sklypo dalis, pažymėta raide „K“ – paskiriama bendram naudojimui ieškovei A. S. ir atsakovei L. K.. Įpareigojo atsakovę L. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlaisvinti visą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalį bei sklypo dalį, paskirtą nuolatiniam naudojimui ieškovei A. S. nuo atsakovei priklausančių daiktų bei šiukšlių. Priteisė ieškovei A. S. iš atsakovės L. K. 2614,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės L. K. 10,65 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Valstybei.

Teismas, ištyręs pateiktus įrodymus, išklausęs šalių bei liudytojų parodymus, pripažino, kad ieškovės A. S. pateiktas žemės sklypo valdos paskirstymo planas geriau atitinka abiejų bendraturčių interesus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Pažymėjo, kad jame yra numatytas įvažiavimas į kiemą, pakankamas priėjimas prie šulinio bei bendraturčiams priklausančių pastatų. Nurodė, kad ieškovės A. S. pasiūlytame patvirtini plane beveik nekeičiama faktiškai tarp bendrasavininkių susiklosčiusi faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka, t. y. ieškovės pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja šiuo metu, t.y. nekeičiamas esamo įvažiavimo plotas, priėjimas prie šulinio ir kitas bendro naudojimo plotas, atsakovei L. K. sudaroma galimybė iš bendro naudojimo ploto pašalinti ir už ieškovės namo esančiame 31 kv. m sklype sukrauti būtiną kiekį malkų ar kitų reikalingų daiktų.

Patenkinęs ieškinį, teismas patenkintino ir kitą ieškovės reikalavimą - įpareigoti atsakovę L. K. atlaisvinti bendro naudojimo teritoriją bei žemės sklypo dalį, paskirtą nuolatiniam naudojimui ieškovei nuo atsakovei priklausančių daiktų bei šiukšlių. Nurodė, kad iš teismui pateiktų įrodymų: nuotraukų, kompaktinių diskų įrašų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, bei apžiūros ginčo vietoje, atsakovės sukrauti daiktai – malkos, sendaikčiai, šiukšlės yra tose vietose, kur jie šiuo metu yra – prie pastatų, ant įvažiavimo, bendro naudojimo kiemo viduryje. Pažymėjo, kad tai nėra vienkartinis daiktų pasidėjimas kol vyksta statybos ar kitokie darbai, kaip aiškino atsakovės atstovė. Konstatavo, kad jokie statybos ar kitokie darbai nevyksta, o sendaikčiai, malkos ir šiukšlės bendro naudojimo sklypo dalyje yra sandėliuojami nuolat, apdengti plėvele, jų kiekis nuo ieškinio padavimo iki teismo posėdžio dienos nesumažėjo, t.y. atsakovė tiesiog kaupia ir krauna bendrame su ieškove sklype įvairius daiktus, tuo trukdydama ieškovei naudotis bendra daline nuosavybe.

Šalies argumentai

A. L. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas pasisakė tik dėl ieškovės A. S. pateikto projekto, o atsakovės L. K. žemės sklypo naudojimosi projekto teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenagrinėjo, nepateikė motyvų, kuo atsakovės projektas netinkamas, tik nenurodė, kodėl atsakovės priešieškinio netenkina. Todėl teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. reikalavimų (yra be motyvų), o tai yra absoliutus pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

2. Paskirdamas atsakovei L. K. naudotis plane indeksu „1“ pažymėtą 31 kv. metrų ploto sklypelį (1,95 m x 16 m) po ieškovės namo langais, teismas nepasisakė, kodėl atsakovei, o ne ieškovei paskyrė už jos namo ir po jos namo langais esantį ruoželį, nenurodė, kokiems tikslams ir poreikiams atsakovė galės naudoti tą sklypelį, nematydama pro savo langus, ką ieškovė jame daro.

3. Teismo išvados, kad ieškovės projektas geresnis, nes jame yra įvažiavimas į kiemą, galimas pakankamas priėjimas prie šulinio bei bendraturčiams priklausančių pastatų, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsakovės pateiktame plane taip pat yra ir kiemas, ir priėjimas prie šulinio bei visų pastatų. Atsakovės pateiktame plane bendro naudojimo kiemas yra 16 kv. metrų, t.y. tiek, kiek reikalinga patekti į kiekvienos bendraturtės gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus. Ieškovė savo pateiktame plane nurodė 72 kv. metrų kiemą. Kiemo dalimi, esančia šalia ieškovės pastatų, ji faktiškai naudotųsi viena, kaip iki šiol naudojosi (statė automobilius, priekabą, buvo susikrovusi malkas, laikė vištas, viena pati naudojosi kanalizacija). Bendrame kieme stovi ieškovės daržinė, savavališkai perstatyta į mūrinį gyvenamąjį namą. Situacijos schemoje įvažiavimo į kiemą plotis 1993 metais buvo nurodytas 2,62 m, o pagal teismo sprendimu patvirtintą planą - 3,22 metro. Tokiu būdu praplatinęs kiemą, teismas nepaliko atsakovei net nedidelio plotelio prie savo pastatų (gyvenamojo namo, ūkinių pastatų). Atsakovės projekte taip pat yra paliktas 1 metras priėjimui prie pastatų. Teismas į bendrą kiemą įtraukė žemę, buvusią po ankstesniu, dabar nugriautu atsakovės ūkiniu pastatu. Vietoj dabar stovinčio metalinio garažo ateityje atsakovė negalės pastatyti naujo ūkinio pastato ant senojo pamatų, nes jie atsidūrė kieme.

4. Taip pat neteisingai padalinta sklypo dalis, esanti tarp ginčo šalių gyvenamųjų namų, nes ieškovei asmeniniam naudojimui tenka platesnė žemės juosta, o riba eina ne per šaligatvio vidurį. Taip padalijus sklypą, atsakovė bus priversta pirkti naujas šaligatvio plyteles, o ieškovei paliko atsakovės lėšomis įgytos plytelės.

5. Teismo išvada, kad ieškovės pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja šiuo metu, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Ieškovė ir jos atsivestas į teismo posėdį bei liudytoju apklaustas A. S. patvirtino, kad atsakovei pagal teismo sprendimą tenkantis 1,95 m pločio ir 16 m ilgio 31 kv. metrų ploto sklypelis visada buvo naudojamas ieškovų kaip veja, o ieškovei tenkantį už jos ūkinių pastatų sklypą visada naudojo atsakovė, ten auga atsakovės pasodinta vyšnia, 36 metus stovi rūkykla. Mano, kad atsakovės pateiktas projektas labiau atitinka tarp šalių nusistovėjusią naudojimosi tvarką.

6. Mano, kad teismo neteisėtą sprendimą nulėmė tai, kad byla buvo išnagrinėta dėl svarbios priežasties teisme nedalyvaujant atsakovei. Teismui buvo pateiktas atsakovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, pateikta nustatytos formos pažyma, patvirtinanti atsakovės negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje bei medicininis pažymėjimas, patvirtinantis, kad atsakovė ambulatoriškai gydosi psichikos sveikatos centre paūmėjus ligai ir nors atsakovės advokatė prašė bylos nagrinėjimą atidėti nurodydama, kad negalės paaiškinti su priešieškiniu susijusių aplinkybių, pateikti visų įrodymų, teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant. Į teismo posėdį atvykę liudytojai pasimetė ir išvyko namo, nes nepažinojo atsakovės advokatės, nežinojo, kokiame kabinete vyks posėdis. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovė buvo nurodžiusi, kad į teismo posėdį atsives 5 liudytojus, ir teismas sutiko juos apklausti. Todėl, nagrinėdamas bylą atsakovei nedalyvaujant, teismas atėmė galimybę atsakovei duoti parodymus, pateikti įrodymus teismo posėdyje. Dėl atliekamų procedūrų poliklinikoje atsakovė nedalyvavo apžiūrint sklypą vietoje. Dėl šios priežasties apžiūros protokolas buvo neišsamus, neįvardyti faktiškai šalių naudojami žemės plotai. Mano, kad išnagrinėjęs bylą atsakovei nedalyvaujant dėl ligos, teismas pažeidė ne tik CPK 162² straipsnio 1 dalies nuostatas, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, šalių rungimosi principus.

7. Kadangi iki šiol naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta, o skundžiamas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tai vien dėl to nėra pagrindo sprendimo dalį dėl kiemo atlaisvinimo pripažinti teisėta ir pagrįsta. Atsakovės žemės valdoje nėra jokių šiukšlių, malkos šiuo metu tvarkingai sudėtos teritorijoje, kurią ji teismo prašė paskirti asmeniniam naudojimui. Be to, teismo įpareigojimas atlaisvinti visą žemės sklypo bendro naudojimo dalį bei sklypo dalį, paskirtą nuolatiniam naudojimui ieškovei A. S., nuo atsakovei priklausančių daiktų bei šiukšlių yra nekonkretus, neįmanomas įvykdyti. Toks nekonkretus įpareigojimas sukels naujus ginčus.

8. LR CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalis dėl išlaidų priteisimo teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas sprendime nurodė, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas ieškinyje, taip pat ieškinyje pateiktas išlaidų paskaičiavimas, visos išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kas atitinka LR CPK 98 str. 1 d. reikalavimus. Su tokia teismo išvada apeliantė nesutinka. Ieškovė ieškinyje prašė iš viso priteisti 2154,40 Lt, o teismas priteisė iš viso 2614,40 Lt. Taigi, teismas pažeidė CPK 98 str. nuostatas. Be to, CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismo priteistos 1540,00 Lt išlaidos už dokumentų surašymą ir konsultacijas, kaip nurodyta kvituose, aiškiai per didelės. Teismui ieškovė pateikė du procesinius dokumentus – ieškinį ir atsiliepimą į priešieškinį. Kiti dokumentai (pvz., įspėjimas) nėra procesiniai dokumentai. Be to, jie nebuvo reikalingi, nes įstatymas nenumato išankstinės tokio ginčo sprendimo tvarkos. Byla nėra sudėtinga. Visi trys posėdžiai užtruko iki 4 val. Taip pat nepagrįstai buvo priteistos 7 Lt pašto išlaidų už įspėjimo siuntimą, 300 Lt atlyginimas antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, nes bylai reikšmingas aplinkybes užfiksuoti ieškovei užteko nuotraukų, vietos apžiūros protokolo. Nurodo, kad atsakovė yra neįgali, gauna 269,49 Lt pensiją, nedirba, gyvena viena. Ginčą galima buvo išspręsti taikiai, abipusėmis nuolaidomis, todėl priteista suma už advokato teisinę pagalbą iš atsakovės prieštarauja ne tik aukščiau minėtiems įstatymams, Rekomendacijoms bet teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimas

Ieškovė A. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. K. apeliacinį skundą atmesti. Priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Ieškovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenagrinėjo atsakovės pateikto plano. Mano, kad ieškovei bei atsakovei gerai suprantamas Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, jo motyvai, išvados ir kodėl buvo priimtas būtent toks sprendimas. Iš teismo išvadų matyti, kad jis išnagrinėjo ir tinkamai įvertino abu pateiktus planus ir, lyginant ieškovės plano privalumus, padarė visiškai teisingą išvadą, kad ieškovės pateiktas planas geriau atitinka abiejų bendraturčių interesus turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Teismas aktyviai dalyvavo procese tiriant šalių pateiktus įrodymus. Visuose teismo posėdžiuose buvo analizuojami šalių pateikti planai, apklausti abu planus sudarę matininkai.

2. Apeliaciniame skundė atsakovė klaidina teismą, kaltindama ieškovę, kad ji, neva, savavališkai perstatė gyvenamąjį namą ir padidino jo plotą. Ieškovė neneigia, kad atliko ūkinio pastato, kuris su gyvenamuoju namu turi bendrą sieną, rekonstrukciją (žymėjimas plane 3I1 ž). Būtent ūkinį pastatą, o ne namą, ieškovė apmūrijo plytomis. Atsakovės siūlomame plane ieškovei priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas parodyti kartu, kaip gyvenamasis namas ir pažymėtas „G“ raide. Ieškovės gyvenamojo namo užstatytas plotas nepasikeitė, jo plotas tebėra 66 kv. m. Vadovaujantis VĮ Registro centro duomenimis, ieškovei priklausančio ūkinio pastato 3Ilž užstatytas plotas yra 37,50 kv. m. Bendrai sudėjus ūkinio pastato ir gyvenamojo namo plotas yra 103,50 kv. m (66 kv. m + 37,50 kv. m), todėl ieškovės minėtas turtas ir turi būti pagal užimamą plotą didesnis nei atsakovės gyvenamojo namo plotas (98 kv. m).

Atsiliepimas

3. Atsakovė mano, kad neteisingai padalinta sklypo dalis tarp šalių gyvenamųjų pastatų, nes ieškovei tenka platesnė žemės juosta. Ieškovė mano, kad pakanka pažiūrėti į nuotraukas, prijungtas prie civilinės bylos ir bus aišku, kad atsakovei vietos neužtenka tik dėl to, kad iki pat tako, vedančio prie šulinio, ji savo gyvenamąjį namą apkrovė nereikalingais daiktais, kuriais nesinaudoja daugybę metų. Žemės sklypo dalis tarp gyvenamųjų namų pagal ieškovės pateiktą planą padalinta teisingai, nepažeidžiant atsakovės interesų.

4. Priskirti atsakovei naudojimuisi dalį sklypo, kad ji jį visą matytų pro savo langą, tiesiog neįmanoma dėl mažo sklypo ploto. Atsakovės įtarimai, kad ji negalės naudotis 31 kv. m ploto sklypo dalimi, visiškai nepagrįsti.

5. Teismas nepažeidė civilio proceso normų, išnagrinėdamas bylą atsakovei nedalyvaujant, nes ji byloje turėjo tinkamą atstovą, jos interesus atstovavo advokatė, kuri buvo puikiai susipažinusi su civilinės bylos medžiaga, kartu su teismu dalyvavo apžiūrint vietoje bei nagrinėjant siūlomus žemės sklypo padalijimo variantus. Atsakovė mieluoja, kad į teismo posėdį buvo atvykę jos liudytojai, kurie pasimetė ir išvyko namo, nes jokie liudytojai į teismo posėdį nebuvo atvykę.

6. Mano, kad teismas priėmė teisingą sprendimą ir antru klausimu – dėl bendro naudojimo teritorijos atlaisvinimo nuo atsakovės daiktų bei šiukšlių, nes pirmas ir antras ieškinio reikalavimai yra susiję. Ieškovė teismui pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad faktiškai visas bendraturtėms priklausantis žemės sklypas užverstas atsakovės daiktais, kurių dauguma yra nenaudojama. Toks atsakovės daiktų „sandėliavimas” pavojingas ne tik ieškovei bei jos dukros šeimai, bet ir pačiai atsakovei bei kaimynams. Pati atsakovė jau nežino, kur ir kokie yra jos daiktai, todėl teismo sprendime nėra tikslo jų išvardinti ir sukonkretinti, nes kiekvieno to „daikto” pavadinimą tiesiog neįmanoma nurodyti.

7. Nurodo, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė teikė advokato atstovavimo kvitus ir visada prašė išlaidas, partirtas dėl advokato atstovavimo, priteisti. Minėta civilinė byla yra pakankamai sudėtinga įrodinėjimo atžvilgiu ir reikalavo iš ieškovės papildomų išlaidų, renkant įrodymus.

Išvadą teikianti Nacionalinė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad visas ginčo sklypas ginčo šalims priklauso privačios nuosavybės teise; ieškovės ir atsakovės teismui pateiktuose žemės valdų paskirstymo planuose (projektuose) nurodytų dalių paskirstymas bendrasavininkiams atitinka jų nuosavybės teise valdomą žemės plotą; žemės sklypo išorinių ribų ilgiai sutampa su patvirtintame žemės sklypo Tiesioji g. 14 Šiaulių mieste plane nurodytais sklypo ribų ilgiais tarp paženklintų posūkio taškų, todėl prašo spręsti teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turtinio, atsakovė L. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė civilinio proceso normas, nesudarydamas galimybės atsakovei L. K. pačiai dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus, o taip pat pasikviesti ir apklausti liudytojus, dėl ko prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Be to, nurodo, kad jos (apeliantės) pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas buvo tinkamesnis ir teisingesnis, nei ieškovės A. S. pateiktas planas, kurį sprendimu patvirtino teismas, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį ir atmetė apeliantės priešieškinį, net neanalizavęs atsakovės pateikto plano. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino antrąjį ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę atlaisvinti nuo pastarosios daiktų ir šiukšlių bendro naudojimo sklypo plotus ir plotus, šiuo sprendimu paskirtus ieškovės asmeniniam naudojimui, nes iki šiol tarp bendrasavininkių nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Civilinio proceso kodekso (CPK) 329 str. 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. CPK 329 str. 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

A. L. K. nuo pat atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio surašymo pagal sutartis atstovavo jos pasirinkta advokatė I. P. ( b. l. 66, 79), apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai ir jos atstovei buvo pranešta.

Iš bylos duomenų matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta trijuose teismo posėdžiuose: 2012-01-11 parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo pati atsakovė ir jos atstovė, išsakė savo nuomonę dėl pateiktų reikalavimų bei pasirengimo bylai (b. l. 82-84); 2012-02-07 teismo posėdyje dalyvavo tik atstovės atstovė adv. I. P., ir, apklausus atvykusius bylos šalių pateiktų planų autorius (liudytojus) A. S. ir A. V. bei liudytoją A. S., bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl neatvykusios atsakovės L. K. (b. l. 108-110); 2012-03-27 teismo posėdyje dalyvavo atstovės atstovė adv. I. P.; byla išnagrinėta iš esmės atsakovei L. K. nedalyvaujant ir teismui nutarus, kad nors atsakovė L. K. byloje nedalyvauja dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl sveikatos pablogėjimo, tačiau bylos esmė nesusijusi su atsakovės asmeniu, atsakovei atstovaujama tinkamai (b. l. 120-124).

Kaip jau minėta, apie visus teismo posėdžius atsakovei ir jos atstovei buvo pranešta tinkamai. CPK 246 str. reglamentuoja šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikė dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Nurodyta, kad svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos. CPK 246 str. 5 dalyje nustatyta, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Nors atsakovė L. K. tiek prieš 2012-02-07 vykusį teismo posėdį, tiek prieš 2012-03-27 vykusį teismo posėdį pateikė medicinines pažymas, kad ji ambulatoriškai gydosi Psichikos sveikatos centre ir jai yra diagnozuotas „Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas“, tačiau teismas pagrįstai netenkino antrojo atsakovės ir jos atstovės prašymo vėl atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi pati ligos diagnozė leido suprasti, jog tai yra pasikartojantis susirgimas; atsakovės dalyvavimas byloje nebuvo pripažintas būtinu; atsakovei atstovavo jos pasirinkta advokatė I. P., kas pripažįstama tinkamų šalies dalyvavimu. Be to, pati atsakovė savo priešieškinyje jau buvo pateikusi ieškovės pateikto plano ir reikalavimo atlaisvinti sklypą nuo daiktų ir šiukšlių vertinimą (b. l. 61-63), asmeniškai dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kuriame abi ginčo šalys pasisakė dėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimų, atsakovę atstovavusi advokatė I. P. teismo posėdžiuose išsamiai išdėstė atsakovės poziciją, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovės L. K. nedalyvavimo teismo posėdyje galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Apeliantės skundo argumentus dėl teismo kaltės neapklausus penkių į teismą atvykusių atsakovės liudytojų, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, nes be to, kad 2012-01-11 vykusiame parengiamajame teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad bus prašoma apklausti 5 liudytojus, kurių dalyvavimą užtikrins atsakovė, daugiau jokių prašymų dėl konkrečių liudytojų apklausos byloje nebuvo pareikšta. Be to, apeliantė savo skunde nenurodė, kokias esmines bylos aplinkybes, turinčias tiesioginės įtakos priimto sprendimo teisėtumui, būtų patvirtinę neapklausti liudytojai, o ieškovė savo atsiliepime dėl apeliacinio skundo teigia, kad jokie atsakovės liudytojai į teismą nebuvo atvykę.

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžią, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl kurių reikėtų panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra.

Dėl šalių pateiktų planų (projektų) vertinimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino atsakovės L. K. pateikto plano (projekto), kuriuo buvo siūloma nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš teismo sprendimo, įvertinęs ieškovės A. S. pateikto plano privalumus, teismas sprendime nurodė, kad „Atsakovės su priešieškiniu pateiktame žemės sklypo paskirstymo plane nelieka įvažiavimo į kiemą (tik 1 m. pločio įėjimas), ieškovei atitenka žymiai mažesnė bendro kiemo dalis prie fasadinės jos namo pusės“. „Institucijos išvadoje nurodoma, kad abiejuose planuose sklypo dalių paskirstymas atitinka bendrasavininkams priklausančius nuosavybės teise valdomus plotus, tačiau atsakovės pateiktame plane nenumatytas įvažiavimas prie ieškovei priklausančių gyvenamųjų ir ūkinių pastatų (b. l. 126). „Teismas, ištyręs pateiktus įrodymus, bei išklausęs šalių bei liudytojų parodymų, sprendžia, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo valdos paskirstymo planas geriau atitinka abiejų bendraturčių interesus turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais. Jame yra numatytas įvažiavimas į kiemą, galimas pakankamas priėjimas prie šulinio bei bendraturčiams priklausančių pastatų. Ieškovės siūlomu patvirtini planu yra beveik nekeičiama susiklosčiusi faktinė žemės sklypo naudojimo tvarka, t. y. ieškovės pateiktas projektas iš esmės atitinka tą naudojimosi bendru turtu tvarką, kuri faktiškai egzistuoja šiuo metu, t.y. nekeičiamas esamo įvažiavimo plotas, priėjimas prie šulinio ir kitas bendro naudojimo plotas, atsakovei sudaroma galimybė iš bendro naudojimo ploto pašalinti ir už ieškovės namo sukrauti būtiną kiekį malkų ar kitų reikalingų daiktų“ (b. l. 127). Taip sprendime išdėstytą šalių pateiktų planų analizę negalima pripažinti tik vieno plano analize, nes kartu nurodyti abiejų planų privalumai ir trūkumai, kurių pagrindu įvertinta, kad ieškovės A. S. pateiktas planas yra racionalesnis, šalims patogiau naudotis bendru žemės sklypu, tuo pačiu nėra pagrindo teigti, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas.

Teisėjų kolegija sutinka su ginčijamame sprendime ir ieškovės A. S. atsiliepime dėl apeliacinio skundo išdėstytais argumentais, kad plane, nepriklausomai nuo sklypo dydžio, bendram naudojimui turi būti numatytas optimalus įvažiavimas į kiemą transporto priemonėmis, nes jis yra būtina ne tik tam, kad atsivežti didesnių gabaritų daiktus, bet ir tam, kad nelaimės atveju galėtų prie pastatų privažiuoti gaisrinė, greitosios medicininės pagalbos automobilis ar kitas specialusis transportas.

Apeliantės argumentai, kad ji negalės realiai naudotis ieškovės A. S. plane skaičiumi „1“ ir raudona spalva pažymėtu 31 kv. metrų plotu, esančiu už ieškovei priklausančio gyvenamojo namo; kad ieškovės plane nurodytas bendro naudojimo kiemas yra neproporcingai didelis; kad neteisingai nurodyta ieškovės užimamų pastatų teritorija, yra nepagrįsti, nes: pirma, pagal atsakovės L. K. pasiūlymą AB „Šiaulių projektas“ 2006 m. parengtame ir prieš šios bylos iškėlimą ieškovei A. S. pačios L. K. teiktame „Žemės sklypo plane“ (b. l. 29), skaičiumi „1“ ir raudona spalva buvo pažymėtas L. K. tenkantis naudotis 39 kv. metrų plotas, esantis lygiai toje pačioje vietoje, t.y. už ieškovei A. S. priklausančio gyvenamojo namo, o taip pat nurodytas lygiai to paties 72 kv. metrų dydžio bendro naudojimo kiemas su įvažiavimu, taip pat nurodytos analogiškos šalims priklausančių pastatų ribos. Antra, klausimai dėl ieškovei A. S. naudotis tenkančioje teritorijoje augančios jos pasodintos vyšnios, betono plytelių ir kt., atsakovės nebuvo keliami ir nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacio nagrinėjimo objektu (LR CPK 312 str.).

Dėl atsakovės įpareigojimo atlaisvinti žemės sklypą nuo daiktų ir šiukšlių.

LR Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kas reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Nei vienas bendraturtis, net ir nesant nustatytai naudojimosi tvarkai, neturi teisės pažeidinėti ar ignoruoti kito bendraturčio nuosavybės teises ar kaip nors trukdyti naudotis šiomis teisėmis. LR CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Ieškovė A. S. ieškinyje nurodė, kad ji, būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, negali tinkamai įgyvendinti savo teisių naudotis minėtu žemės sklypu, nes kita bendrasavininkė, t.y. atsakovė L. K., „užvertė“ visą žemės sklypą įvairiais savo daiktais ir šiukšlėmis, nepalikdama priėjimų ir privažiavimų prie pastatų, sugadindama bendro kiemo estetinį vaizdą, sukeldama kitus nepatogumus ir pavojus, nes dalis daiktų ir šiukšlių kelia nemalonų kvapą, sudaro sąlygas veistis graužikams. Apžiūrėjęs vietoje ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „atsakovės sukrauti daiktai- malkos, sendaikčiai, šiukšlės - tose vietose, kur jie šiuo metu yra, t.y. prie pastatų, įvažiavime, bendro naudojimo kiemo viduryje, nėra vienkartinis daiktų pasidėjimas, kol vyksta statybos ar kitokie darbai, kaip aiškino atsakovės atstovė. Jokie statybos ar kitokie darbai nevyksta, o sendaikčiai, malkos ir šiukšlės bendro naudojimo sklypo dalyje yra sandėliuojami nuolat, apdengti plėvele, jų kiekis nuo ieškinio padavimo iki teismo posėdžio dienos nesumažėjo, atsakovė tiesiog kaupia ir krauna bendrame sklype įvairius daiktus“. Kad „ieškovė neturi jokio privažiavimo prie savo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, į kiemą negalėtų įvažiuoti ugniagesių technika ar greitosios medicininės pagalbos automobilis, kas akivaizdžiai apriboja ieškovės teises jaustis saugiai ir nekliudomai naudotis turima nuosavybe“.

Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą, įpareigojant atsakovę L. K. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita atlaisvinti visą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo dalį bei sklypo dalį, šiuo sprendimu priskirtą nuolatiniam naudojimui ieškovei A. S. nuo atsakovei priklausančių daiktų bei šiukšlių, pripažįsta racionaliu, teisingu ir nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad sprendime nenurodžius, kokius daiktus turi išsikelti atsakovė, sukels naujus ginčus ir konfliktus. Kaip savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė A. S., atsakovė kiemo teritorijoje yra sukaupusi daugybę daiktų, kurių išvardinti sprendime neįmanoma, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad daiktai yra kaupiami pastoviai ir jų vieta kinta. Todėl iškilus neaiškumams dėl sprendimo vykdymo arba atsakovei nustatytu laiku neįvykdžius sprendimo, įpareigojančio atlikti tam tikrus veiksmus, ir sprendime nenurodžius tokio sprendimo įvykdymo pasekmių, šalys gali kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo arba nustatymo sankcijų už sprendimo nevykdymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

LR CPK 93 str. 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. LR CPK 98 str. 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antros šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Apeliantė nurodo, kad teismas priteisė daugiau bylinėjimosi išlaidų, negu prašė ieškovė; kad teismas aiškiai per daug priteisė advokatei už dokumentų surašymą ir konsultacijas; kad ieškovės išlaidos dėl faktų konstatavimo ir įspėjimo atsakovei siuntimo buvo akivaizdžiai nereikalingos.

Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimo matyti, kad teismas iš atsakovės L. K. ieškovei A. S. priteisė: ieškovės turėtas 278,00 Lt žyminio mokesčio išlaidas, 13,00 Lt už VĮ „Registrų centro“ paslaugas, 7,00 Lt pašto išlaidų už įspėjimų atsakovei siuntimą, 26,40 Lt už kopijavimo paslaugas, 300,00 Lt sumokėtą atlyginimą antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 1540,00 Lt už advokato paslaugas, 450,00 Lt už žemės valdos paskirstymo plano parengimą, viso 2614,40 Lt. (b. l. 128).

Iš bylos duomenų matyti, kad pagal 2011-08-22 „Atstovavimo sutartį“ ieškovė už ieškinio paruošimą ir dokumentų tvirtinimą advokatei 2011-09-30 sumokėjo 1080,- Lt (b. l. 51, 52), o pagal 2011-10-13 „Atstovavimo sutartį“ už atstovavimą teisme ir kitas teisines paslaugas tai pačiai advokatei 2012-01-11 sumokėjo 460,- Lt (b. l. 57, 81), t.y. iš viso pagal dokumentus už atstovavimą sumokėjo 1540,- Lt, ką ir priteisė pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra pagrįstos ir protingos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA), kuri 2011-04-16 buvo 800 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės atstovė paruošė 5 lapų apimties ieškinį (b. l. 1-5), taip pat parengė 4 lapų apimties išsamų atsiliepimą dėl atsakovės priešieškinio (b. l. 71-74), už kurių surašymą Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta maksimali rekomenduojama priteisti suma po 2400 Lt už kiekvieną (viso 4800 Lt); be to, byloje vyko trys teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė adv. Z.Kastėnienė, kurių bendra trukmė 4 val. 30 min. (b. l. 82-84, 108-110, 120-124), buvo rašomi užklausimai renkant bylai reikalingus įrodymus, kurių apmokėjimas taip pat numatytas pagal Rekomendacijas. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 1540 Lt atstovavimo išlaidas, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių.

Žyminio mokesčio, dokumentų siuntimo, jų kopijavimo, faktinių aplinkybių konstatavimo, plano sudarymo ir kitos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis, nes jas patvirtina pateikti dokumentai (b. l. 6, 24,30,32,34,35,38,39).

Teisėjų kolegija sutinka, kad tokio pobūdžio byloje įstatymas nenumato privalomos išankstinės neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, tačiau šalis, nepasiūliusi išspęsti ginčą gera valia ir vėliau pareiškusi ieškinį teisme, kitos šalies gali būti apkaltinta nepagrįstu išlaidavimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl ieškovės reikalavimo pašalinti jos nuosavybės teisės pažeidimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, įrodinėjimo specifikos, antstolio surašytas ir ieškovės pateiktas teismui Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, nebuvo perteklinis ir buvo susijęs su nagrinėjama byla įrodymas, todėl šios išlaidos išleistos pagrįstai. LR CPK 178 str. numato pareigą ieškovui įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra rašytinis įrodymas, numatytas LR CPK 177 str. 2 dalyje, todėl ieškovė turėjo teisę pasirinkti, ar teismui teikti tik nuotraukas, kaip apeliaciniame skunde nurodo atsakovė, ar teikti Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su nuotraukomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Atmetus atsakovės L. K. apeliacinį skundą, iš atsakovės L. K. ieškovei A. S. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovė A. S. pateikė 2012-06-11 Atstovavimo sutartį ir 2012-06-12 pinigų priėmimo kvitą, iš kurių matyti, kad už atsiliepimo dėl apeliacinio skundo surašymą ji sumokėjo advokatei 400 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 152, 153). Šios ieškovės turėtos išlaidos pripažintinos realiomis ir protingomis. Nors prie atsiliepimo dėl apeliacinio skundo yra pridėtas 2012-03-27 pinigų priėmimo kvitas, pagal kurį sumokėta 900 litų, tačiau, akivaizdu, kad šios išlaidos nesusijusios su apeliaciniu procesu, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei A. S. (a. k(duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovės L. K. (a. k(duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 400,00 Lt (keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėJolanta Badaugienė