- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- Ik-805-244/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Liudmila Zaborovska (pran.), Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo
- Trečiasis asmuo
- H.H.E.
- Atsakovas
- valstybinei biudžetinei įstaigai Žurnalistų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjos VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovei D.A., atsakovės atstovei Jūratei Kučinskaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui H.H.E., vertėjui Jonui Krivickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atsakovei valstybinei biudžetinei įstaigai Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui H.H.E. dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinė biudžetinė įstaiga Žurnalistų etikos inspektorius 2010-08-23 sprendimu Nr. SPR-56 „Dėl TV laidoje „Panorama“ (LTV, 2010-01-07, 20.30 val.) paskelbtos informacijos“ (toliau – Sprendimas) nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 16 str. 1 d., 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. pažeidimų (b. l. 5–10)
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-08-23 sprendimą Nr. SPR-56 kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Paaiškino, kad 2010-01-07 20.30 val. Lietuvos televizijos pirmojoje programoje transliuotoje laidoje „Panorama“ pareiškėja, paskelbdama Operos ir baleto teatro nuomonę apie muzikos kritiką H.H. E., naujos žinios, žeminančios asmens garbę ir orumą ir neatitinkančios tikrovės, nepaskelbė. Sprendime Žurnalistų etikos inspektorius teigia, jog 2010-01-07 laidoje „Panorama“ paskelbta informacija: „Operos ir baleto teatras stebisi, kad Lietuvos žiniasklaida perspausdina neprofesionalaus užsienio autoriaus kritiką apie naujametę „Traviatą“ ir pagrindinį vaidmenį atlikusią A. G.“ ir „Operos ir baleto teatras išplatino pareiškimą, kuriame apgailestauja, kad Lietuvos žiniasklaida perspausdina neprofesionalaus kritiko požiūrį [....]“, yra tikrovės neatitinkanti žinia apie muzikos kritiką H. H. E. Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus, faktą, kad ši žinia neatitinka tikrovės, patvirtina H. H. E. Žurnalistų etikos inspektoriui pateiktų dokumentų, patvirtinančių jo išsilavinimą operos ir teatro srityse, kopijos. Sprendime Žurnalistų etikos inspektorius taip pat teigia, jog ginčo informacija vertintina kaip žinia, kadangi yra skelbiamas faktas, kurį galima užtikrinti patikrinimo ir įrodymo priemonėmis. Žinios neatitikimą tikrovei turi įrodyti informaciją paskleidęs asmuo, viešosios informacijos rengėjas. Jokių paskleistą žinią, jog H. H. E. yra neprofesionalus kritikas, pagrindžiančių įrodymų VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija nepateikė. Šią aplinkybę pavirtina laidoje „Panorama“ paskelbtos informacijos sakinių konstrukcijos: „Operos ir baleto teatras stebisi [...]“, „Operos ir baleto teatras išplatino pareiškimą [...]“. Pareiškėja neformuoja naujo teiginio, o tik tiksliai viešai skelbia informaciją, kurią savo pranešime spaudai išplatino Operos ir baleto teatras, todėl pareiškėja neatsako už paskleistos ginčo informacijos atitikimą tikrovei. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 2 d., už tokios tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją, – šiuo atveju Operos ir baleto teatras. 2010-01-07 20.30 val. Lietuvos televizijos pirmojoje programoje transliuotoje laidoje „Panorama“ rodytas siužetas nebuvo apie H. H. E., nes siužetas buvo apie A. G. atliktą Violetos vaidmenį naujametėje „Traviatoje“. Laikydamasi Visuomenės informavimo įstatymo 16 str. 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų gerbti nuomonių įvairovę, pareiškėja, paskelbusi neigiamą kritiko H. H. E. nuomonę apie A. G. dainavimą naujametėje „Traviatoje“, pateikė kritikuojamo asmens, t. y. A.G., nuomonę bei pakalbino kitą operos žinovą V. N., kurio nuomonė apie A. G. dainavimą buvo priešinga kritiko H. H. E. nuomonei. Siužeto tikslas nebuvo suniekinti nei A. G. vaidmenį, nei norvegų kritiko įvertinimą, nei kvestionuoti šio kritiko profesionalumą, o tik pateikti kuo platesnį ir objektyvesnį nuomonių spektrą apie atgarsį visuomenėje sukėlusios solistės vaidmenį ir kritiko įvertinimą. Tai, kad siužetas buvo ne apie H. H. E., patvirtinta ir ta aplinkybė, jog siužete kalbinti žmonės nekalba apie kritiką ir jo kompetenciją, o tik apie A.G. dainavimą ir apie tai, kad įvairios žvaigždės nusipelno įvairiausios kritikos. Todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus teiginiai, jog H. H. E. siužete buvo ignoruojamas, nesuteikė galimybės pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją, nepakalbino jo paties, o apsiribojo tik pacituodamas keletą posakių iš jo recenzijos apie A. G. dainavimą ir todėl pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 16 str. 1 d., yra visiškai nepagrįsti. Be to, Operos ir baleto teatro pranešimą spaudai su ginčo informacija, ankščiau nei ši informacija buvo paskelbta 2010-01-07 20.30 val. Lietuvos televizijos pirmojoje programoje transliuotoje laidoje „Panorama“, paskelbė visuomenės informavimo priemonė – interneto portalas www.menulaktura.lt.
Atsiliepimas
Atsakovė valstybinė biudžetinė įstaiga Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į skundą (b. l. 25–29) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ginčas tarp H. H. E. ir pareiškėjos kilo ne dėl Operos ir baleto teatro pranešimo spaudai ar tinklalapyje www.menufaktura.lt paskelbtos informacijos, o dėl televizijos laidoje „Panorama“ (LTV, 2010-01-07 20.30 val.) parodyto siužeto. Jau pačiu pirmuoju minėtos laidos siužeto teiginiu : „Norvegų spaudoje neprofesionalus muzikos kritikas H. H. E. kritikuoja naujametę „Traviatą“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre“, pareiškėja paskelbė tikrovės neatitinkančią žinią apie H. H. E., kad jis yra neprofesionalus muzikos kritikas. LR civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodė priešingai. Tai reiškia, kad šios kategorijos ginčuose įrodinėjimo našta įrodyti, kad visuomenės informavimo priemonėje paskleistos žinios atitinka tikrovę, tenka viešosios informacijos rengėjui, t. y. šiuo atveju pareiškėjai. Jokių įrodymų pagrindžiančių, jog H.H.E. yra neprofesionalus muzikos kritikas, pareiškėja nepateikė. Tuo tarpu H.H. E. pateikė dokumentų, patvirtinančių savo išsilavinimą operos ir teatro (taip pat ir muzikinio) srityse, kopijas, kurios liudija, kad H. H. E. yra profesionalus meno kritikas, kompetentingas teikti vertinimus ir dėstyti idėjas sceninio muzikinio meno kontekste. Siužetą pradedančiame teiginyje: „Norvegų spaudoje neprofesionalus muzikos kritikas H. H.E. kritikuoja naujametę „Traviatą“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre“, pareiškėja daro savarankišką kategorišką išvadą apie H. H. E. neprofesionalumą. Šiame teiginyje nenurodomas informacijos šaltinis ir tik iš toliau siužete pateikiamos informacijos paaiškėja, kad tokią išvadą pareiškėja padarė besąlygiškai patikėdama Operos ir baleto teatro išplatintu pareiškimu, neva H.H. E. yra neprofesionalus kritikas. Kadangi H. H. E. savo recenzijoje sukritikavo Operos ir baleto teatre pastatytą spektaklį „Traviata“, akivaizdu, kad oponuodamas recenzijoje dėstomai nuomonei, teatras gali reikšti neadekvačius, nepakankamai pasvertus pasisakymus. Tačiau toks teatro pareiškimas nėra oficialus dokumentas, kuriame išdėstytos informacijos pareiškėjai neprivalu tikrinti. Turėdamas pareigą – informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, viešosios informacijos rengėjas privalo patikrinti skelbiamus faktus, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius. Žurnalistas visais atvejais privalo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamasis profesinei veiklai keliamų reikalavimų. Siužete nurodyti H.H. E. vardas, pavardė, užsiėmimas, jo darbų skelbimo laukas (norvegų spauda), keletas jo recenzijos fragmentų. Visa šio siužeto esmė – sukritikuoti H. H.E.recenziją, jį parodant kaip neprofesionalų meno kritiką. Tam padaryti buvo pasitelkti tik oponavę H.H.E.recenzijoje išdėstytoms mintims asmenys. Pareiškėja besąlygiškai patikėjo Operos ir baleto teatro paskelbta informacija, jog H.H.E.Yra neprofesionalus kritikas, paties apie tai neklausdama, nesuteikdama galimybės paaiškinti, paneigti skelbiamą klaidingą informaciją. Žurnalistas netikrino Operos ir baleto teatro pareiškime dėstomų faktų teisingumo ir vienašališkai laikėsi šio teatro pozicijos, neišreiškė nė mažiausios abejonės dėl informacijos šaltinio patikimumo. Visuomenės informavimas tokiu būdu, kokį nagrinėjamu atveju pasirinko nacionalinis transliuotojas, turi priešiško nusistatymo prieš požymių ir nėra atliktas gera valia. Ginčo objektu esančio teiginio: „Norvegų spaudoje neprofesionalus muzikos kritikas H. H. E. kritikuoja naujametę „Traviatą“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre“, nėra nei minėtame interneto portale, nei Operos ir baleto teatro pranešime spaudai. Tai yra savarankiška pareiškėjos išvada, kuri pirmą kartą viešai buvo paskelbta laidoje, todėl pareiškėja šiam teisiniam santykiui nepagrįstai taiko Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 3 p. Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. pagrindu yra atleidžiama tik nuo žalos atlyginimo, t. y. civilinės atsakomybės kaip turtinės prievolės. Pagal šią nuostatą gali būti atleidžiama nuo žalos atlyginimo, bet ne nuo kitų teisinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų ar atsakomybės rūšių. Atsakovė nesprendė civilinės atsakomybės (t. y. žalos atlyginimo) klausimo, o tik įspėjo pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimo, todėl ir taikyti šio įstatymo 54 straipsnyje numatytų atleidimo nuo žalos atlyginimo nuostatų nebuvo jokio pagrindo.
Tretysis suinteresuotas asmuo H. H. E. atsiliepime į skundą (b. l. 59) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad „Panorama“ yra žinių laida, kurioje skelbiami faktai privalo būti kruopščiai tikrinami. Skundžiamoje laidoje buvo naudojamasi ne tik Operos ir baleto teatro pranešimu, bet ir „Panoramos“ korespondentės surinkta informacija. M. A. parengtas reportažas prasidėjo autorės žodžiais: „Norvegų spaudoje neprofesionalus muzikos kritikas H. H. E. kritikuoja naujametę „Traviatą“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre“. M. A. sakinys skamba kaip savarankiška žinia, kurią ji pranešė žiūrovams, todėl ji privalėjo tą žinią patikrinti. H. H. E. ne vienerius metus buvo akredituotas kritikas ir teatro administracija iki tol neturėjo jokių abejonių dėl jo profesionalumo, o pranešimą išplatino po to, kai neigiamai sureagavo į jo recenziją apie „Traviatą“, 2010-01-07 išspausdintą „Lietuvos žiniose“.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-08-23 sprendimo Nr. SPR-56 teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu sprendimu Žurnalistų etikos inspektorius įspėjo viešosios informacijos rengėją VšĮ Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 16 str. 1 d., 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. pažeidimų (b. l. 5–10).
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų: viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Įstatymo 41 straipsnio, reglamentuojančio žurnalistų pareigas, 2 dalies 1 punkte nustatyta žurnalistų pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. To paties straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta pareiga vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų.
Pagal Įstatymo 16 str. 1 d., gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
Iš ginčijamo atsakovės sprendimo matyti, jog įspėjimas pareiškėjai buvo skirtas už tai, kad Viešosios informacijos rengėjas H. H. E. parodė kaip neprofesionalų meno kritiką be jokių įrodymų. Žurnalistas, rengęs siužetą, nevykdė pareigos patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą. Žurnalistas netikrino Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pareiškime dėstomų faktų teisingumo ir vienašališkai laikėsi šio teatro pozicijos, neišreiškė nė mažiausios abejonės dėl informacijos šaltinio patikimumo, todėl visos šios aplinkybės parodo piktnaudžiavimą informacijos laisve, nešališkumo principo pažeidimą.
Sprendime konstatuota, kad siužeto autorius H. H. E. nesuteikė galimybės pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Paties H. H. E. žurnalistas nepakalbino, apsiribojo tik pacituodamas keletą išsireiškimų iš jo recenzijos apie A. G. dainavimą. To akivaizdžiai nepakanka siekiant įgyvendinti nacionalinio transliuotojo misijai ir deklaruojamoms vertybėms, t.y. objektyvumui, nešališkumui, sąžiningumui, tolerancijai, pagarbai žmogui. Tokiu būdu pažeisdamas pagrindinius visuomenės informavimo principus, transliuotojas formavo visuomenės nuomonę apie H. H. E. kaip apie neprofesionalų, nekompetentingą asmenį. Sprendime pagrįstai nurodyta, kad neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos apie H. H. E. skelbimas, rėmimasis tik H. H. E. oponentų pateiktais duomenimis jų kritiškai nevertinant, paties H. H. E. neišklausymas negali būti laikomas objektyviu, nešališku, patikrintu ir išsamiu visuomenės informavimu.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes jie prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams.
Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nuomonė apibrėžiama kaip visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Gi žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys (Įstatymo 2 str. 69 p.).
Aptariamoje TV laidoje „Panorama“ paskelbti anksčiau minėti teiginiai, kad „Norvegų spaudoje neprofesionalus muzikos kritikas H.H. E. kritikuoja naujametę „Traviatą“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre“, yra konstatuojamojo pobūdžio, nes juos galima patikrinti bei nustatyti jų teisingumą. Juose nėra dėstomas joks požiūris, supratimas ar komentarai, reiškinių ar įvykių vertinimas, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Tokie teiginiai pripažintini atitinkantys žinios (o ne nuomonės) sąvoką, įtvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 punkte.
Pareiškėja paskelbė, kad „Norvegų spaudoje neprofesionalus muzikos kritikas H. H. E. kritikuoja naujametę „Traviatą“ Nacionaliniame operos ir baleto teatre“.
Tuo tarpu H. H. E. pateikė dokumentų, patvirtinančių savo išsilavinimą operos ir teatro (taip pat ir muzikinio) srityse, kopijas. Jis turi šios meno srities magistro laipsnį, įgytą Oslo universitete. H. H.E. taip pat pateikė liudijimo, jog nuo 1997 m. yra Norvegijos kritikų asociacijos narys, kopiją. Minėti dokumentai akivaizdžiai liudija, kad H. H. E. yra profesionalus meno kritikas, kompetentingas teikti vertinimus ir dėstyti idėjas sceninio muzikinio meno kontekste. Šių argumentų pagrindu žurnalistų etikos inspektorė pagrįstai padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas, paskelbdamas, kad H. H. E. yra neprofesionalus kritikas, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją (žinią).
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai įpareigoja viešosios informacijos rengėją teikti informaciją tiksliai, teisingai ir nešališkai, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, o ne remtis gandais ir pan. Būtent viešosios informacijos rengėjui įstatymų leidėjas nustatė pareigą užtikrinti, kad skelbiamos informacijos turinys atitiktų visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Visuomenė turi teisę gauti informaciją, tačiau jos teisingumą privalo pagrįsti viešosios informacijos rengėjas, kuris pats turi teisę pasirinkti jos pagrindimo būdą. Nagrinėjamoje situacijoje, konstatavus, kad pareiškėja paskleidė žinią, o ne nuomonę, komentarą ar vertinimą, Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos netaikytinos.
Teismas daro išvadą, kad Žurnalistų etikos inspektorius ginčijamame sprendime pagrįstai pareiškėjos veiksmus vertino kaip Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.