- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-51-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01343-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Suinteresuotas asmuo
- D. I., G. I.
- Pareiškėjas
- G. I.
- Kategorijos
- 2.5.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. I. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6416-452/2021 pagal pareiškėjos G. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. I., D. I., G. I., dėl globos G. I. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išvadą teikianti institucija byloje - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimu G. I., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teismas savo iniciatyva pradėjo globos ir rūpybos nustatymo procesą.
2. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius pateikė išvadą ir nurodė, kad G. I. yra neįgalus nuo gimimo, dėl sveikatos būklės negali pilnai išreikšti ir išsakyti savo poreikių, savimi pasirūpinti. Jo kasdieninių poreikių, socialinių paslaugų organizavimu, sveikatos priežiūra rūpinasi jo mama G. I.. G. I. neturi jam priklausančio turto, bet gauna šalpos neįgalumo pensiją, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, kurias būtina administruoti.G. I. atitinka būsimiems globėjams ir turto administratoriams keliamus teisės aktų reikalavimus. Rekomendavo ją skirti sūnaus G. I. globėja ir turto administratore.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja G. I. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti, sutiko su institucijos pateikta išvada. Patvirtino, kad sūnaus sveikatos būklė nepasikeitusi ir ji sutinka būti sūnaus globėja bei turto administratore. Suinteresuotas asmuo D. I. nesutiko su siūlymu skirti G. I. savo sūnaus G. I. globėja ir turto administratore. Jo manymu, vertinant G. I. kandidatūrą būti globėja, nebuvo atsižvelgta į jos reputaciją, šeimyninę padėtį, socialinių įgūdžių stoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi G. I. nustatė nuolatinę globą ir globėja bei turto administratore skyrė G. I., nustatant paprastąjį turto administravimą, globėjai ir turto administratorei išaiškino jos teises ir pareigas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. I. dėl sveikatos būklės negali įgyvendinti teisių, atlikti pareigų, pasirūpinti savimi. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimu G. I. pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių santykių srityse.
6. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus išvadoje nurodyta, kad G. I. yra tinkama būti globėja ir turto administratore suaugusiam pilnamečiam asmeniui.
7. G. I. serga nuo vaikystės ir G. I. kasdieną pastoviai rūpinasi sūnumi. Teismas sprendė, kad jos skyrimas globėja sūnaus G. geriausiai atitiks jo interesus, nes tai nesukels žmonių su kuriais jis bendrauja pasikeitimo, įprasto gyvenimo ritmo sutrikdymo ar buitinių sąlygų pasikeitimo. Be to, tarp susiklostę tarpusavio ryšiai, tiesioginis bendravimas yra susiklostę ne tik G. su mama, bet ir su seserimi G. Byloje pateikti duomenys apie administracinius nusižengimus, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti kandidatės į globėjus tinkamumu būti globėja.
8. Suinteresuotas asmuo D. I., neginčydamas globos nustatymo fakto, prieštaravo dėl buvusios sutuoktinės G. I. skyrimo globėja (turto administratore), o pats nuolat rūpintis neveiksniu sūnumi ir būti jo globėju nesutiko. Teismo vertino, kad jo ir liudytojos I. I. paaiškinimai susiję su praeityje buvusia nesantaika šeimoje, tačiau neįrodo, kad G. I. negali būti skiriama globėja. D. I. ir jo sutuoktinės pareikšta nuomonė, kad G. reikalinga institucinė globa neparemta objektyviais įrodymais. Suinteresuotam asmeniui teigiant, kad sūnaus globa turėtų būti perduota kokiai nors globos įstaigai, neįvertinta kaip gyvenimo aplinkos pasikeitimas, nutrūkęs bendravimas su motina ir seserimi, su kuriomis jis bendraudavo visą laiką, gali neigiamai paveikti G. I. sveikatos būklę.
9. Kadangi skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą, teismas sprendė, kad G. I. paskyrimas G. I. globėja geriausiai atitiks jo interesus. Kadangi G. I. gauna socialines pinigines išmokas, todėl jų administravimui skiriamas turto administratorius. Esant tokioms aplinkybėms, neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam G. I. nustatė globą, jo globėju ir turto administratoriumi skyrė G.I.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsiruoju skundu suinteresuotas asmuo D. I. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują – netenkinti prašymo G. I. skirti globėja ir turto administratore arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pateikė papildomus rašytinius įrodymus – nuotraukas, šalių susirašinimėjimą, kuriuos prašo prijungti prie bylos, nes, apelianto teigimu, jie patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie pareiškėjos netinkamumą būti globėja. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. apelianto pateikti paaiškinimai byloje bei rašytiniai įrodymai apie G. I. administracinius nusižengimus patvirtina, kad ši nėra tinkama būti globėja ir turto administratore;
10.2. pirmosios instancijos nevertino ir nepasisakė dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, kas yra pagrindas abejoti teismo kompetencija ir objektyvumu;
10.3. teismas nevertino aplinkybės, kad G. I. sutuoktinis yra nuteistas už nužudymą ir mano, kad jo neįgaliam sūnui su tokiu žmogumi gyventi nesaugu;
10.4. teismas neleido užduoti klausimų ir teikti paaiškinimų apie G. I. charakterizuojančius duomenis. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius neištyrė aplinkybių susijusių su jos sutuoktiniu, neišklausė pastarojo nuomonės dėl G. I. siekio tapti globėja;
10.5. prieš skiriant globėją, teismas turėjo išsiaiškinti svarbias aplinkybes: ar G. I. kandidatūra yra tinkama būti globėja ir ar jo sūnus yra saugus, gyvendamas su asmeniu nuteistu už žmonių nužudymą;
10.6. apeliantas šiuo metu neturi galimybių tampti sūnaus globėju dėl finansinių priežaščių, tačiau jis neatsisako juo būti ateityje.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą G. I. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
11.1. apeliantas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad ji yra netinkama globėja. Ji visą laiką rūpinosi sūnumi, jokių nusiskundimų dėl netinkamos sūnaus priežiūros nėra gavusi;
11.2. apeliantės sutuoktinis niekada nėra gyvenęs su pareiškėja, šiuo metu yra ruošiami dokumentai santuokos nutraukimui, todėl jis nekelia grėsmės šalių sūnui;
11.3. apelianto pateikti susirašinėjimai ir nuotraukos darytos prieš 5-6 metus, kuomet šalių dukra buvo nepilnametė ir maištavo dėl šalių santuokos nutraukimo, neturi reikšmės sprendžiant globėjo skyrimo klausimą.
12. Suinteresuotas asmuo G. I. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą nepakeistą, nes mama geriausiai gali prižiūrėti brolį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal savo pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai, parodo kai kuriais atvejais netoleruotiną šalių bendravimą ir galimai jų konfliktus, tačiau neturi teisinės reikšmės sprendžiant globos nustatymo ir globėjos, turto administratoriaus skyrimo klausimą, todėl pripažįsta ,jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą pridėti juos prie bylos, kaip susijusius iš esmės su suinteresuoto asmens ir G. I. , o ne G. I. ar šalių sūnaus bendravimu, šiuos įrodymus pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teismo procese nėra pagrindo.
Dėl skundo esmės
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria globėja ir turto administratore paskirta G. I., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. liepos 16 d. sprendimu G. I., pripažintas neveiksniu tam tikrose asmeninių turtinių santykių srityse. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus išvadoje nurodyta, kad G. I. yra tinkama būti globėja ir turto administratore suaugusiam pilnamečiam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi nustatė G. I. globą, globėja ir jam priklausančio turto administratore paskyrė jo motiną, motyvuodamas tuo, kad tai geriausiai atitiks jo interesus, nes ji rųpinasis sūnumi nuo mažens, tarp jų yra susiklostę artimi tarpusavio ryšiai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentais, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai.
17. Apeliantas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad buvusi sutuoktinė nėra tinkama globėjų jų sūnui, nes ji susituokusi su asmeniu, kuris yra nuteistas už žmogžudystę, dėl to sūnui gali būti nesaugu gyventi su tokiu žmogumi, pareiškėja yra bausta administracine tvarka už greičio viršijimą bei tėvų valdžios nepanaudojimą.
18. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų apsaugotos globos ir rūpybos reikalingų asmenų teisės ir interesai. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugo ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo ( CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, o neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).
19. Vadovaujantis CPK 505-508 straipsniais, teismas globėju skiria socialinės paramos skyriaus rekomenduojamą asmenį. Pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Įstatymų leidėjas, siekdamas kuo tinkamiau įgyvendinti globos instituto tikslą, nustatė globos ir rūpybos institucijai pareigą raštu pateikti išvadą teismui dėl siūlomo globėjo kandidatūros, t.y. parinkti kandidatą į globėjus. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma teismui ((duomenys neskelbtini) straipsnis), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda teismui, vertinant ją su kitais surinktais įrodymais, parinkti geriausią neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėją, turto administratorių. Teismas savo iniciatyva negali skirti asmens, kurio neveiksniems tam tikrose srityse asmenims socialinę paramą užtikrinant institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti globėjų ir rūpintojų veiklą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), nerekomenduoja skirti globėju, turto administratoriumi.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos asmenines ir dalykines savybes, galimybę tinkamai pasirūpinti neveiksniu asmeniu. Nustatyta, kad šalių sūnumi, jo buitimi, ugdymu, sveikata, turtu faktiškai rūpinasi jo mama. Tarp mamos ir sūnaus yra susiklostęs artimas tarpusavio ryšys, tiesioginis bendravimas. Pastebima, jog apeliantas, nors ir teigia, kad pareiškėja nėra tinkama būti globėja, kito labiau tinkamo kandidato nesiūlo, pats šios pareigos nenori prisiimti .
21. Žinodamas, kad sūnus yra neįgalus, aktyviau neprisidėjo prie sūnaus globos ir rūpinimosi. Tai, kad jis retkarčiais būdavo su savo vaikais (sūnumi ir dukra) ir su jais epizodiškai bendravo, niekaip nepatvirtina, kad pareiškėja nesirūpina ar netinkamai rūpinasi sūnumi, nes abu tėvai turi vienodas teises ir pareigas bendraujant su nepilnamečiais vaikais. Šiuo metu, po 2017 m. įvykusių konfliktų, apeliantas bendrauja su sūnumi telefonu ir teikia 50 Eur išlaikymą.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja paaiškino, kad jos sutuoktinis S. V. šiuo metu atlieka bausmę, ji niekada su juo negyveno, o šiuo metu ruošia dokumentus santuokos nutraukimui, todėl jis neturi įtakos sūnaus saugumui. Teismų sistemos „Liteko“ duomenimis S. V. 2014 m. yra nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos paaiškinimu apie jos sutuoktinį ir sprendžia, kad šiai dienai nėra duomenų apie tai, kad sūnus galėtų būti nesaugus namuose. Duomenų, kad su pareiškėja sūnus jaustųsi blogai tiek psichologiškai, tiek emociškai, nėra. Sūnus neišreiškė savo nuomonės su kuo jis nori būti, tačiau išvadą teikianti institucija nurodė, kad pareiškėja jam užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Pastebima, jog pasikeitus situacijai globėjo , turto administratoriaus tinkamumas gali būti peržiūrėtas.
23. Apelianto argumentas, kad teismas ,vertindamas globėjos kandidatūrą neatsižvelgė į jos turimus administracinius nusižengimus, laikomas nepagrįstu. Apeliantė kelis kartus (3) yra bausta už greičio viršijimą ir vieną kartą (2017 m.) už tėvų valdžios nepanaudojimą dukros atžvilgiu, kuri šiuo metu yra pilnametė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuobaudos administracinių teisės pažeidimų bylose niekaip nepatvirtina pareiškėjos negalėjimo būti globėja, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuobauda už tėvų valdžios nepanaudojimą yra skirta vieną kartą ir prieš 5 metus. Nuobaudos pareiškėjai skirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o apeliantas iš esmės nemotyvavo, kaip tas apibūdina pareiškėjos netinkamumą būti globėja. Suprantama, jog pareiškėja kaip ir bet kuris dalyvaujantis eisme asmuo turi laikytis Kelių eismo taisyklių, tačiau pažeidimai nagrinėjamu atveju neturi priežastinio ryšio su sprendžiamu klausimu. Nagrinėjamu atveju pažeidimų kiekis ir jų pobūdis neleidžia daryti išvados, kad pareiškėja apskritai yra linkusi nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, todėl netinkamai atliks savo kaip globėjos pareigas.
24. Subjektyvi apelianto nuomonė, kad pareiškėja nėra tinkama būti globėja, negali tapti pagrindu pripažinti teismo nutartį dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nepagrįsta, ypač atsižvelgiant, kad daugiau kandidatų nebuvo, o pareiškėjo prašoma skirti institucinė globa, t.y. aplinkos pakeitimas, atsižvelgiant, kad pareiškėja sūnų augino nuo pat gyvenimo skyrium su ieškovu pradžios, galėtų neigiamai paveiktų neįgalaus šalių sūnaus emocinę būseną, taigi neatitiktų neveiksmaus asmens interesų.
25. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino suinteresuotų asmenų argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus, o išvadas dėl globėjo paskyrimo padarė įvertinęs įrodymų visumą. Todėl nėra pagrindo išvadai, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus.
26. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad G. I. savo, kaip globėjos ir turto administratorė, pareigų tinkamai nevykdys ar imsis veiksmų, nesuderinamų su neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesais. Kita vertus, pagal CK 3.241 straipsnyje tvirtintą reglamentavimą globėjo veiklą kontroliuoja globos ir rūpybos institucijos, o reikšmingiems sandoriams su globotinio turtu atlikti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnis), tad, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą teisiniu reguliavimo kontrolės mechanizmą, spręsti, kad ginčijama nutartimi pareiškėją paskyrus sūnaus globėja ir turto administratore, kyla grėsmės jo teisėms ir teisėtiems interesams, nėra pagrindo.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Esant minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas globėjo ir turto administratoriaus skyrimo klausimą tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.