- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- 1-882-416/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimondas Noreika
- Kaltinamasis
- L. E.
- Civilinis ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2019-10-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui, nuosprendis neįsiteisėjęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. E. pažeidė viešąją tvarką: 2019 m. vasario 27 d., apie 09.50 val., viešoje vietoje, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pirmojo aukšto koridoriuje, esančiame Vilniaus g. 9, Vilkaviškyje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia pastūmė nukentėjusįjį K. S., po ko sudavė ne mažiau 5 smūgius kumštimi į galvos sritį, po ko dar kartą pastūmė ir, nukentėjusiajam parkritus ant grindų, gulinčiam spyrė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, galvos sumušimą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis L. E. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad buvo susitarę su nukentėjusiuoju, kad kitoje baudžiamojoje byloje susitaikys. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis pasakė, kad reiškia civilinį ieškinį. Po teismo posėdžio Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų koridoriuje susiginčijo, klausė, kodėl nesitaiko, kadangi buvo susitarę dėl susitaikymo. Kadangi nukentėjęs netesėjo pažado dėl susitaikymo, labai susinervino ir pirmame aukšte paėmė K. S. už nugaros ir bandė trenkti delnu. Trenkė jam ir tada jie susikibo. Pilnai pripažįsta kaltinime nurodytus jam inkriminuotus veiksmus. Juos padarė, kadangi buvo labai susinervinęs. Tuo metu buvo pakrikę nervai, todėl nesusivaldė. Gydėsi Marijampolės ligoninėje, gėrė vaistus. Mano, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis. Su Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).
Iš nukentėjusiojo K. S. apklausos protokolo matyti, kad 2019 m. vasario 27 d., apie 09.10 val., kartu su mama T. S. ir tėvu V. S. atvyko į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus į teismo posėdį. Į tą patį posėdį atvyko iš matymo žinomas L. E. su savo mama. Teismo posėdis vyko dėl L. E. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo. Šioje byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Po posėdžio, kadangi byla buvo atidėta, jam ir L. E. buvo pasakyta nueiti į antrą aukštą, kad pasiimti šaukimus būsimam posėdžiui. Juos lydėjo sekretorė, kartu ėjo ir tėvai. Jis pasiėmė šaukimą, po jo pasiėmė šaukimą ir L. E.. Antrame aukšte L. E. pradėjo grasinti susidorojimu. Tai girdėjo abu jo tėvai. Jo mama apie tai pasakė L. E. mamai. Pastaroji kažką atsakė, bet ką tiksliai - neatsimena. Tada savo tėvus paragino eiti į pirmą aukštą. Jo tėvai su L. E. motina liko kalbėtis. Iš antro aukšto vienas nusileido laiptais į pirmą aukštą, o paskui jį ėjo L. E. paspartintu žingsniu. Jau į pirmame aukšte L. E. kažką grasinančio pasakė. Norėjo atsisukti, kai pajuto iš nugaros pastūmimą. L. E. sugriebė už kairio peties ir pradėjo smūgiuoti rankos kumščiu į galvos sritį, į smilkinį, pakaušį, ne mažiau penkis smūgius. Po šių smūgių dar kartą pastūmė. Nuo šio pastūmimo parkrito ant žemės. Tuo momentu atbėgo tėvas V. S., kuris atitraukė L. E.. Tėvas atbėgo, nes pradėjo šaukti, rėkti. Gulinčiam ant šono, L. E. kojomis spardė į galvos sritį ne mažiau nei penkis kartus. Kiek pamena, tai matė teismo posėdžio sekretorė. Į įvykio vietą atbėgo mama, ir daug kitų žmonių. L. E. atitraukė. Įvykio metu jis jautė fizinį skausmą, emociškai jautėsi sužlugdytas, dėl įvykio labai jautriai reagavo. Atvykusi Vilkaviškio GMP jį apžiūrėjo, pristatė į Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Diagnozavo galvos paviršinį sužalojimą. Buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Pats konflikto nepradėjo, nereiškė agresijos, L. E. smūgių nesudavė (b. l. 17-18).
Iš liudytojo V. S. apklausos protokolo matyti, kad 2019-02-27, apie 09.20 val., su sūnumi K. S. ir žmona T. S. atvyko į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, kur vyko teismo posėdis dėl sūnaus sumušimo. Sūnus yra nukentėjusysis. Į teismo posėdį atvyko ir kaltinamasis L. E. su savo motina. Įvyko teismo posėdis. Po posėdžio abiem vaikams buvo pasakyta, kad antrame aukšte pasiimtų šaukimus į kitą posėdį. Su žmona ir sūnumi bei L. E. su motina nuėjo į antrą aukštą. Abu vaikai pasiėmė šaukimus. Antrame aukšte L. E. pagrasino sūnui. Žmona apie tai pasakė L. E. motinai. Motina į tai teatsakė, jog tai nuo streso. Sūnus pirmas nulipo laiptais į pirmą aukštą, iš paskos jam nuėjo L. E.. Jis su žmona ir L. E. motina liko pasikalbėti. Išgirdo rėkiantį sūnų. Iškart pradėjo bėgti laiptais į pirmą aukštą. Ten pamatė, kaip L. E. rankos kumščiais tranko jo sūnui į galvos sritį, o sūnus rankomis dengėsi galvą. Iškart pribėgo prie abiejų jaunuolių, bandė rankomis abu atstumti vieną nuo kito. Vienam nepavyko jų atskirti. L. E. numušė nuo veido akinius, akiniai liko sveiki, nesugadinti. Tada pamatė, kad sūnus parkrito ant žemės. Abu jaunuolius atskyrė trise. Kas buvo kiti du žmonės, nežino. Į konfliktą atbėgo L. E. mama, jo žmona bei kiti teismo darbuotojai (b. l. 80-81).
Iš liudytojos V. E. apklausos protokolo matosi, kad 2019-02-27 apie 09.20 val. su sūnumi L. E. atvyko į Vilkaviškio teismą ir nuėjo į posėdžio salę. Teismo posėdyje dalyvavo ir K. S. su abiem savo tėvais. Teismas vyko dėl jos sūnaus ir K. S. buvusio konflikto. Posėdžio metu teisėjas pasiūlė susitaikyti. K. S. pareiškė, kad teikia civilinį ieškinį, dėl to buvo atidėtas teismo posėdis. Buvo liepta raštinėje pasiimti šaukimus kitam posėdžiui. K. S. išėjo iš salės pašiepiančiu balsu juokėsi. Teismo posėdis vyko trečiam aukšte. Iškart po jo visi penki dar kalbėjosi. Laiptais pirmas nuėjo K. S., jam iš paskos nuėjo L. E.. Ji su K. S. tėvais liko pasikalbėti. Netrukus išgirdo vaikų žodinį konfliktą, o paskui ir šauksmus. Tada su K. S. tėvu pradėjo bėgti laiptais žemyn. Ten pamatė, kad vaikai susikibę. Pribėgęs K. S. tėvas paėmė jos sūnų už sprando ir su rankos kumščiu, ne mažiau tris kartus, trenkė į kairį petį ir krūtinę. Ji pareikalavo baigti ir liepė paleisti sūnų. Pradėjo skirti abu vaikus (b. l. 83-84).
Iš liudytojos T. S. apklausos protokolo matyti, kad 2019-02-27 atvyko į teismo posėdį. Sūnus kaip nukentėjęs pareiškė prašymą dėl advokato ir noro pareikšti civilinį ieškinį. Teisėjas prašymus patenkino ir paskyrė kitą posėdžio datą. Abiem jaunuoliams liepė pasiimti šaukimus. Posėdis vyko trečiame aukšte, o šaukimus turėjo pasiimti antrame aukšte kabinete. Vaikai nuėjo pirmieji. Ji su sutuoktiniu ėjo daug lėčiau. Sūnui besileidžiant, pro šalį praėjo L. E.. Dar būdami viršuje, išgirdo sūnaus šauksmą. Sutuoktinis laiptais nubėgo žemyn. Ji bėgdama iš paskos balsu šaukėsi pagalbos. Nusileido matė, kad sūnus guli ant žemės rankomis užsidengęs veidą. Ant sūnaus užgulęs kaltinamasis laikė jį prispaudęs viena ranka ir savo kūnu, o kita ranka smūgiavo. Sutuoktinis bandė juos skirti, bet iškart nepavyko. Ji taip pat bandė skirti, bet bijojo gauti smūgių. Sūnui buvo nustatytas stiprus sumušimas (b. l. 86-88).
Iš liudytojos R. B. apklausos protokolo matyti, kad dirba Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose vyr. specialiste. 2019-02-27 apie 09.50 val. buvo 102 kabinete. Jo durys buvo uždarytos. Išgirdo, kaip kažkas iš lauko pusės atsitrenkė į duris, po to pasigirdo muštynių triukšmas. Girdėjosi vyrų ir moterų šūkavimai, vyriškas balsas šaukė, kad muša. Žiūrėti nėjo, o spaudė pagalbos mygtuką, kuris iškart nesuveikė. Tada skambino 112. Į koridorių nėjo, nes bijojo, kadangi nežinojo, kas iš tikro vyksta. Išėjo iš kabineto tik atvykus pareigūnams (b. l. 90-91).
Iš liudytojos G. B. apklausos protokolo matyti, kad dirba Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose. 204 kabinete išrašė proceso dalyviams šaukimus. Jie tarpusavyje kalbėjosi. Matė, kaip K. S. lipo laiptais į pirmą aukštą ir kažką pasakė savo tėvams. Paskui jį į pirmą aukštą greitai nubėgo L. E.. Tuoj pat iš pirmo aukšto pasigirdo K. S. šauksmas. Į pirmą aukštą nubėgo abiejų jaunuolių tėvai ir ji. Pamatė, kad pirmame aukšte ant nugaros gulėjo K. S., o L. E. jam kumščiais sudavinėjo smūgius į galvą ir spyrė kojomis. Galėjo suduoti ne mažiau tris smūgius. Dar sugriebęs už striukės pasitempė K. S. koridoriumi. Jis tik muistėsi, bandydamas prisidengti nuo smūgių ir šaukė. Atidariusi raštinės duris, iškviesti policiją. Tuomet ji su L. V. sugriebę už rankų bandė skirti vaikinus. Abiejų vaikinų motinos tik šaukė, bet nieko nedarė. K. S. tėvas bandė atitraukti L. E. nuo sūnaus. L. E. buvo kaip sužvėrėjęs, tik skiriant atsipeikėjo ir nustojo mušti K. S. (b. l. 94-95).
Iš liudytojos L. V. apklausos protokolo matosi, kad dirbo Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 203 kabinete, esančiame antrame aukšte. Durys buvo atviros, prie kito kabineto laukė nepažįstami žmonės. Suprato, kad tėvai su vaikais. Buvo du vaikinai, iš kurių, kaip suprato, vienas – nukentėjusysis byloje. Jis nubėgo į pirmą pastato aukštą, o paskui jį nubėgo ir kitas jaunuolis. Tik jiems nubėgus, iš karto išgirdo triukšmą, panašų į muštynes. Pirmiau į pirmą aukštą bėgo jaunulių tėvai, o paskui juos ir ji. Ten pamatė, kad aukštesnis jaunuolis guli ant žemės prie 103-104 kabinetų, o žemesnis jaunuolis jam smūgiuoja kumštimi į galvą ir spiria į šoną. Gulinčio jaunuolio mama šaukėsi pagalbos. Tada ji griebė užpuoliką už rūbų ir bandė atitraukti jį ramindama žodžiais. Nukentėjusiojo tėvas taip bandė juos išskirti (b. l. 98-99).
Tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019-02-27 nuvykta į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus, kur nustatyta, kad viešoje vietoje, pirmame aukšte prie laiptų susimušė L. E. ir K. S.. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad L. E. rankos kumščiu suduoda smūgius K. S. į įvairias kūno vietas (b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniaus g. 9, Vilkaviškyje, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai yra trijų aukštų mūrinis pastatas. Teritorija neaptverta, pastato vidus stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Patekimas į pastatą yra iš gatvės pusės. Pastato viduje matomos atidarytos durys į kabinetą ir dvi kolonos, kairėje ir dešinėje pusėje matomi laiptai į pastato 2 aukštą. Apžiūrint įvykio vietą, pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nerasta (b. l. 8-13).
Vaizdo įrašo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga. Iš medžiagos matyti, jog yra filmuojamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pirmo aukšto įėjimas ir dalis koridoriaus. Matoma filmavimo data 2019-02-27 09.50 val. Matyti, kad iš antro aukšto į pirmo aukšto koridorių nulipa jaunuolis, dėvintis juodos spalvos kelnėmis ir striuke bei avintis juodos spalvos sportinius batelius su balta juosta batų apačioje. Rankoje laiko dokumentus. Jis pradeda bėgti, kai paskui jį iš už nugaros už striukės abejomis rankomis stipriai sugriebia atsivijęs kitas jaunuolis, kuris vilki tamsią striukę ir mėlynus džinsus. Matyti, kad pastarasis pirmajam jaunuoliui su juodomis kelnėmis smūgiuoja kumščiu į galvos sritį, taip jie pabėga į koridoriaus kraštą, kur matyti, tik dalis mėlynomis kelnėmis pasistiebusio jaunuolio kojų, iš ko galima suprasti, kad jis vis dar smūgiuoja pirmajam jaunuoliui į galvą, nes už jį yra truputį žemesnis, todėl turi pasistiebti. Visa tai vyksta apie 3 sekundes. Tuomet matyti, kad prie besimušančių jaunuolių iš antro aukšto atbėga juodai apsirengęs vyriškis. Muštynių vietos pilnai nesimato. Matosi tik apatinė dalis kojų, iš ko galima spręsti, kad atbėgęs vyriškis bando atitraukti jaunuolį mėlynais džinsais nuo kito jaunuolio. Taip pat matyti iš antro aukšto atbėganti šviesi moteris, vilkinti raudonos spalvos puspaltį, kuri sugriebia už rūbų atbėgusį ginti vyriškį. Taip pat matoma, kad prie muštynių ateina dar viena šviesių plaukų moteris, vilkinti raudoną striukę. Matyti, kad pirmoji moteris su raudonu puspalčiu neleidžia nei kitai moteriai, nei atbėgusiam ginti vyrui atskirti besimušančių jaunuolių, vis juos nustumdama į šalį. Matyti, kad vienas iš jaunuolių, kuris mūvi juodos spalvos sportinius batelius su balta juostele batų apačioje, jau guli ant grindų. Vyriškis ir moteris raudona striuke vis bando pagelbėti gulinčiam jaunuoliui, tačiau moteris su puspalčiu juos nustumia, taip pamesdama ant grindų savo rankinę. Muštynės dar pasislenka į šalį ir vaizdo įraše jų nematyti. Tik dalinai matyti, kad iš antro pastato aukšto dar į muštynių vietą atbėga du asmenys, galimai teismo darbuotojos. Toliau vaizdo medžiagoje matyti, kaip vyriškis pakelia ant žemės nukritusią kepurę. Susirenka daugiau teismo rūmų darbuotojų. Kai prasidėjo muštynės, koridorius buvo tuščias ir teismo rūmų darbuotojai pradėjo rinktis tik po konflikto. Po konflikto jaunuolis mėlynais džinsais atsisėda ant kėdės, šalia jo atsisėda moteris su raudonu puspalčiu ir niekur jam neleidžia eiti (b. l. 26-28, 29, 30-38).
Specialisto išvada Nr. G 146/2019(09), iš kurios matyti, kad K. S. klinikiniais duomenimis konstatuotas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, galvos sumušimas paremti tik nukentėjusiojo nusiskundimais, objektyvių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas. Jei K. S. buvo suduoti smūgiai, tai dėl to jis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 51).
Suvestinėje iš Bendrojo pagalbos centro įrašo apie pranešimą dėl įvykio yra duomenys, kad pranešėja prašo atsiųsti policiją į Vilkaviškio teismą, kadangi vyksta muštynės, bijo išeiti iš kabineto, viskas vyksta pirmam aukšte fojė (b. l. 76-77).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikavimo klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.
Šiuo atveju Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, kuriuose buvo pašaliniai asmenys bei teismo darbuotojai, ir buvo viešoji vieta. Smurtas vartotas teismo darbo metu, matant pašaliniams asmenims, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, esant menkaverčiai dingsčiai. Tokiais veiksmais buvo ignoruojamos žmonių tarpusavio bendravimo taisyklės, įžūliu elgesiu pademonstruota nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus L. E. veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymiai, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Nebejotinai įrodyta, jog L. E. 2019 m. vasario 27 d., apie 09.50 val., viešoje vietoje, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pirmojo aukšto koridoriuje, esančiame Vilniaus g. 9, Vilkaviškyje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – tyčia pastūmė nukentėjusįjį K. S., po ko sudavė ne mažiau 5 smūgius kumštimi į galvos sritį, po ko dar kartą pastūmė ir nukentėjusiajam parkritus ant grindų, gulinčiam spyrė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, galvos sumušimą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina tyčiniam, nesunkiam, baigtam nusikaltimui. L. E. aptariamo nusikaltimo padarymo metu teistas nebuvo (b. l. 131), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 130), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Viešosios tvarkos pažeidimą padarė antrą kartą, smurtą naudojo prieš tą patį nukentėjusįjį. Teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad kaltinamasis VšĮ „Marijampolės ligoninės“ Psichikos ligų skyriuje gydėsi 2019 m. kovo 4-13 d. (t. y. netrukus po įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo). Diagnozė – adaptacijos sutrikimas. Tiriamojo būsena iš ligos istorijos: „įsitempęs, astenizuotas, dirglus, nekantrus. Prašo pagalbos, nori pasveikti“ (b. l. 216-223). Kaltinamasis yra labai jauno amžiaus, veikos padarymo metu teistas dar nebuvo. Teismas sprendžia, kad kaltinamąjį dar galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tam, kad jį priversti laikytis įstatymų, šioje stadijoje dar pakanka švelniausios iš BK 284 straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rūšies.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, skirtina viešųjų darbų bausmė (viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų). Atsižvelgiant į paties nusikaltimo pobūdį, jo padarymo vietą ir būdą, į tai, kad šią veiką padarė nors neteistas, bet jau būdamas nusikaltęs, kaltinamajam, išimties tvarka, bausmė skirtina didesnė už sankcijos vidurkį.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino padarę jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi 2019-10-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendis L. E. atžvilgiu dar neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minimu nuosprendžiu nebendrintina. Galutinė bausmė kaltinamajam nustatytina BPK 347 straipsnio pagrindais, įsiteisėjus 2019-10-28 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiui.
Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi 91,43 Eur civilinį ieškinį dėl K. S. gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 58-59). Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusiajam padarytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas bei galvos sumušimas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Išlaidos įrodytos rašytiniais įrodymais (b. l. 56-60), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamosios kaltės įrodymus. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 91,43 Eur (BPK 115 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur išlaidų, skirtų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė neigiamais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emociniu stresu, pažeminimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Kaltinamasis nukentėjusįjį užpuolė jau antrą kartą ir tai padarė teismo rūmuose, po posėdžio. Po pakartotinio užpuolimo nukentėjusiajam atsirado stiprus nesaugumo jausmas, kuris pasireiškė emociniu stresu kiekvieną dieną, kai jis turėdavo išeiti iš namų, kadangi nuolat bijojo dėl galimo užpuolimo bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje. Mokykloje teko patirti patyčias dėl pakartotinio sumušimo fakto, nukentėjusysis buvo menkinamas, jautė neigiamą kai kurių mokinių požiūrį į jį. K. S. patyrė nerimo priepuolius, nemigą, bendrą nervinį išsekimą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Teismas pažymi, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t.
Šiuo konkrečiu atveju nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, t. y. tyčia pastūmė nukentėjusįjį K. S., po ko sudavė ne mažiau 5 smūgius kumštimi į galvos sritį, po ko dar kartą pastūmė ir nukentėjusiajam parkritus ant grindų, gulinčiam spyrė ne mažiau 5 kartus į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam galvos plaukuotosios dalies paviršinį sužalojimą, galvos sumušimą, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tai reiškia, kad nukentėjusysis sužalotas nebuvo, jam buvo tik sukeltas fizinis skausmas, liekamųjų padarinių nėra, nusikalstami veiksmai truko trumpai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad K. S. patyrė nerimo priepuolius, nemigą, bendrą nervinį išsekimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su civiliniu ieškiniu nėra pateikta visiškai jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nurodytą teiginį. Byloje taip pat nėra duomenų apie galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse). Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – yra jauno amžiaus, šio metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Taip pat į tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neneigė, ją visiškai pripažino.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 550,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusieji turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamųjų būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato, kaip jo atstovo išlaidoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajam priteistinos išlaidos, jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių advokato orderio ir mokėjimo, seka, kad K. S. turėjo 500 Eur išlaidų advokato T. R. pagalbai apmokėti (b. l. 228). Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.249-6.251 straipsniai, 6.263 straipsnis), ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam K. S..
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu, pateiktu S. U., ir CD su garso įrašu, pateiktu Bendrojo pagalbos centro, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktini saugoji byloje, kaip jos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
L. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nuteisti viešųjų darbų bausme 9 (devyniems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų viešųjų darbų.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Iš Lauryno E. K. teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 91,43 Eur K. S. gydymo išlaidų.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Iš Lauryno E. K. S. naudai priteisti 550,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu, pateiktą S. U., ir CD su garso įrašu, pateiktu Bendrojo pagalbos centro, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoji byloje, kaip jos medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.