Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5679-603/2015 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bankrovita“, R. P., Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys BTA draudimo bendrovės filialas Lietuvoje, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „NBG grupė“, D. P. T., Z. V., J. N. ir kiti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Skundžiama nutartis naikintina dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką (CPK 42 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 141 str., 296 str. 1 d. 4 p.), dėl trūkumų šalinimo instituto (CPK 115 str. 4 d.), dėl rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymo (CPK 12 str., 13 str.), dėl prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų reikalavimų (CPK 369 str.), dėl teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principų (Konstitucijos 18 str., 30 str. 1 d.), netinkamo aiškinimo ir taikymo bei nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 346 str. 2 d. 1-3 p.). Apeliantas sutinka, kad apelianto procesinių dokumentų turinio supratimas dėl jo pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas, tačiau tik nesuvokiamas, o ne apsunkintas teksto dėstymas sudaro pagrindą konstatuoti procesinio dokumento trūkumą. Esant sunkiai suprantamam procesinio dokumento tekstui, teismas gali nebent pasiūlyti supaprastinti teksto dėstymą, tačiau pasiūlymo nevykdymas nesukelia tokių procesinių pasekmių kaip ieškinio laikymas nepaduotu.Teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad apeliantas profesionalia teisininko pagalba nesinaudoja, pagal savo suvokimą nuodugniai surašė didelės apimties ieškinį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl trūkumų šalinimo. Teismas neatliko išaiškinimo pareigos, nes skundžiamojoje nutartyje nurodydamas galimus ieškinio trūkumus, juos išdėstė pernelyg lakoniška forma, tuo pažeidė apelianto teisę kreiptis į teismą, nes, nesant aiškiai konstatuotų ieškinio trūkumų, užkertamas kelias tinkamam trūkumų ištaisymui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio aplinkybės yra susijusios su BUAB „NBG grupė“ bankroto byla ir bankroto proceso metu kreditoriams padaryta žala. Ieškiniu priteisus žalą, ši pinigų suma, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumą, būtų skirstoma ir išmokama būtent BUAB „NBG grupė“ kreditoriams ir, jeigu dar liktų pinigų, likusi suma atitektų įmonės akcininkui – apeliantui. Apeliantas nurodo, kad ieškiniu reikalaujama iš visų atsakovų solidariai priteisti 118 744,20 Eur žalos, padarytų BUAB“ NBG grupė“ kreditoriams bei iš atsakovų solidariai priteisti BUAB „NBG grupė“ kreditoriams 12 proc. metinių palūkanų. Todėl reikalavimai yra suformuluoti pakankamai aiškiai. Be to, visus kilusius ar iškilusius klausimus teismas turės galimybę išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu.Teismui nepagrįstai nesilaikius teisės aktų reikalavimų, yra pažeista ir suvaržyta apelianto ir visų BUAB „NBG grupė“ kreditorių teisė į teisminės gynybos prieinamumą, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisė į tinkamą teismo procesą, teisė į civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas pažeidė reikalavimus besąlygiškai laikytis konstitucinių principų ir juos įtvirtinančių įstatymo reikalavimų dėl proceso šalių lygybės įstatymui ir teismui, būti nešališku ir nepriklausomu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Apeliantas prašo nuo atskirojo skundo gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – solidariai areštuoti atsakovams UAB „Bankrovita“ ir R. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, taikyti kilnojamojo ar kito atsakovams priklausančio turto, įskaitant pinigines lėšas, areštą 218 489,34 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas šio apelianto prašymo netenkina.

Laikinosios apsaugos priemonės paprastai gali būti taikomos tik priėmus ieškinį, išskyrus CPK 147 straipsnio 3, 4 dalyse numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad, kai ieškinys, kuriame prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neatitinka procesinio dokumento turiniui ir formai bei nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (būtent taip yra nagrinėjamu atveju), ir ieškovas, gavęs nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones net ir esant ieškinio trūkumams, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia mutatis mutandis taikydamas CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas, gavęs skundžiamą nutartį, būtų prašęs pirmosios instancijos teismo vis tiek taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šis klausimas būtų spręstas pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, o dalyvaujantys byloje asmenys prašymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, turi teisę paduoti spręsti ir (tiesiogiai) apeliacinės instancijos ar kasaciniam teismui tik tada, kai šių teismų žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui yra perduotas nagrinėjimui atskirasis skundas ieškinio priėmimo stadijoje, o ne byla dėl ginčo esmės.

Dėl skundžiamos nutarties esmės

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė, kad pateiktas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo apeliantą tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą – konkrečiai nurodyti, kam prašo priteisti nurodytą žalą. Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad pareikšti reikalavimai yra suformuluoti pakankamai aiškiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Taigi, kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti reiškiamo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str.). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36, p. 347-393). Joje yra nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilai­kymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai), bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 str. 4 d.).

Kaip minėta, apeliantas pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 118 744,20 Eur žalos, padarytos BUAB „NBG grupė“ kreditoriams, taip pat prašė priteisti BUAB „NBG grupė“ kreditoriams 12 proc. metines palūkanas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad iš pareikšto reikalavimo iš esmės nėra aišku, kieno konkrečiai naudai yra reiškiamas reikalavimas dėl 118 744,20 Eur padarytos žalos atlyginimo, kitaip tariant, ar šią sumą prašoma priteisti apeliantui, ar BUAB „NBG grupė“, ar šios įmonės kreditoriams. Atskirajame skunde apeliantas, iš esmės jau lyg ir tikslindamas pareikštus reikalavimus, nurodo, kad ieškinio aplinkybės yra susijusios su BUAB „NBG grupė“ bankroto byla ir bankroto proceso metu kreditoriams padaryta žala, o teismui patenkinus ieškinį ir priteisus žalą, ši pinigų suma, atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių eiliškumą, būtų skirstoma ir išmokama būtent BUAB „NBG grupė“ kreditoriams ir, jeigu dar liktų pinigų, likusi suma atitektų įmonės akcininkui – apeliantui. Taigi, iš šių argumentų galima būtų manyti, kad apeliantas reiškia netiesioginį ieškinį BUAB „NBG grupė“ naudai, tačiau netiesioginis ieškinys turi būti pareikštas skolininko vardu CK 6.68 straipsnio pagrindu, o nagrinėjamu atveju ieškinį apeliantas reiškia asmeniškai kaip kreditorius. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš atskirojo skundo argumentų galima būtų suprasti, jog ieškiniu prašoma solidariai iš atsakovų priteisti žalą bei procesines palūkanas BUAB „NBG grupė“ kreditoriams, tačiau, jeigu yra reiškiamas netiesioginis ieškinys, teismui jį tenkinus, piniginės lėšos kreditoriams nebūtų priteisiamos (apeliantas net ir nenurodo, kuriems kreditoriams ir kokią pinigų sumą jiems priteisti), o jos būtų priteistos skolininkui, kurio vardu reiškiamas netiesioginis ieškinys. Atskirajame skunde nurodytas piniginių lėšų paskirstymas BUAB „NBG grupė“ kreditoriams pagal Įmonių bankroto įstatyme numatytą eiliškumą būtų atliekamas tik po teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkintas netiesioginis ieškinys ir bankrutavusios įmonės naudai priteista prašoma suma, įsiteisėjimo. Taigi, net ir vertinant atskirajame skunde nurodytus paminėtus argumentus (nors ieškinio dalykas turi būti aiškus iš ieškinio), neaiškumas dėl ieškinio dalyko išlieka.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio dalykas neabejotinai yra esminis ieškinio elementas. Apelianto nurodomas proceso efektyvumo klausimas sietinas ne tik su jo veiksmais ir besąlygišku (t.y. nepaisant net ir esminių įstatymo reikalavimų nesilaikymo) jo teisės kreiptis į teismą užtikrinimu, bet ir su kitų asmenų (atsakovų) teise bei galimybe efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio jau pradinėje proceso stadijoje, nes atsakovai, priėmus ieškinį, turi pareigą pateikti išsamius atsiliepimus į ieškinio argumentus jau šioje stadijoje (CPK 142 str.). Akivaizdu, kad, nesant ieškinyje aiškiai suformuluotam ieškinio dalykui, neįmanoma pateikti ir tinkamų atsiliepimų argumentų, kas neabejotinai gali lemti proceso efektyvumą tiek laiko, tiek kokybės aspektais. Todėl šiuo atveju neaiškiai suformuluotas ieškinio reikalavimas (dalykas) laikytinas esminiu trūkumu, sudarančiu kliūtis ieškinio priėmimui. Galima iš dalies sutikti su apeliantu, kad iškilusius klausimus teismas turi galimybę išsiaiškinti parengiamajame teismo posėdyje. Tačiau tai taikytina neesminiams ieškinio trūkumams, tuo tarpu priėmus ieškinį su esminiais trūkumais labai tikėtina, kad ydingai pradėtas procesas, turint galvoje labai ribotą parengiamųjų posėdžių skaičių (CPK 228 str.), gali tapti dar painesnis ir nepagrįstai sukeliantis didesnes visų proceso dalyvių ir teismo sąnaudas, varžantis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teises teikti išsamius atsikirtimus, be to, ir varžytų teismo teisę spręsti dėl parengiamosios bylos stadijos vykdymo būdų pasirinkimo (CPK 225 str. 7 p.) ir pan. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, jog teikiamo ieškinio turinio supratimas dėl pasirinktos dėstymo specifikos yra apsunkintas (sunkiai suprantamas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareiga yra dar ieškinio padavimo stadijoje aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmiau nurodytų motyvų sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą įpareigojo tai padaryti. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl teisėta ir pagrįsta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Palikus skundžiamą nutartį nepakeistą, apeliantui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantui D. S. terminą iki 2016 m. sausio 22 d. ieškinio trūkumams, nurodytiems pirmosios instancijos teismo nutartyje, pašalinti.