Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių būdu prokurorui Mindaugui Šukiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko raj., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirba UAB „Domus lumina“ brigadininke, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. A. 2019 m. lapkričio 20 d. apie 16.30 val. Kaune, K. Donelaičio g., vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama nuo A. Mickevičiaus g. link Žemaičių g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje su Gedimino g. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 27 punkto reikalavimus tuo, kad sankryžoje sukdama į kairę nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusios pėsčiosios E. S., kurios judėjimo kryptį ji kirto, pėsčiąją parbloškė padarydama kūno sužalojimus, kurie E. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji K. A. kalta prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą automobiliu pajudėjusi nuo „Park Inn“ viešbučio rikiavosi į trečią juostą, iš kurios galima sukti į kairę. Prieš jos automobilį stovėjo dar vienas automobilis, degė raudonas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui priešais stovėjęs automobilis pajudėjo praleisdamas pėsčiuosius. Ji palengva judėjo iš paskos pirmojo automobilio ta pačia kryptimi. Nusukęs į kairę praleidęs pėsčiuosius pirmasis automobilis nuvažiavo. Praleidusi pėsčiuosius tiek iš kairės, tiek iš dešinės, nematydama daugiau pėsčiųjų ji automobiliu pradėjo važiuoti. Nors nieko nematė, tačiau išgirdo garsą, vairuotojo pusės veidrodėlis užsilenkė, ji sustojo. Išlipusi pamatė ant žemės žmogų. Kadangi tuo metu buvo ir daugiau žmonių, jie iškvietė greitąją. Ji pati ėjo prie nukentėjusiosios, laukė tyrėjų ir greitosios medicinos pagalbos. Nukentėjusioji gulėjo ant žemės, jos niekas nejudino, laukė, kol atvažiuos greitoji. Kaltinamoji parodė, kad jos vairavimo stažas yra 6-7 metai. Tai buvo pirmasis toks įvykis, iki tol buvo bausta tik už greičio viršijimą. Pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi, kad nepastebėjo pėsčiosios.

Kaltinamoji ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu susitaikė (susitaikymas užfiksuotas 2020 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio protokole). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji kaltinamajai atleido ir nurodė, kad byloje civilinio ieškinio nereikš, kadangi patirtą žalą jai visiškai atlygino draudimo bendrovė.

Kaltinamajai K. A. kaltę pripažinus visiškai ir teisiamojo posėdžio metu davus išsamius parodymus, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios K. A. visiško prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės B. P. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 10) užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 20 d. apie 16.36 val. gavo VPK budėtojo parnešimą, kad Gedimino g. 50 partrenkta moteris. Atvykusi rado gatvėje ant pėsčiųjų perėjos gulinčią senyvo amžiaus moterį. Paaiškėjo, kad tai E. S., gim. (duomenys neskelbtini) metais. Šalia jos buvo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja K. A., kuri paaiškino, kad sukdama iš K. Donelaičio g. kairėn į Gedimino g. nepastebėjo pėsčiosios E. S. ir ją kliudė. Alkoholio matuokliu patikrinusi K. A. nustatė, kad ji blaivi.

Prie 2019 m. lapkričio 20 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 11-15) pridėtame plane užfiksuotas 2019 m. lapkričio 20 d. Kaune, K. Donelaičio ir Gedimino g. sankryžoje, įvykęs eismo įvykis, jo aplinkybės.

2019 m. lapkričio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole (b. l. 16-18) užfiksuoti automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai ir techninė būklė po eismo įvykio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 259/2020(02) (b. l. 26-27) nurodoma, kad E. S. konstatuotas minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruvos kairėje viršugalvio pusėje, kairės alkūnės bei kairės blauzdos srityje su blauzdos odos nubrozdinimu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl didelės apimties minkštųjų audinių sumušimų ir išsivysčiusios kairės blauzdos minkštųjų audinių nekrozės sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų.

Kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. S. parodė (b. l. 29), kad 2019 m. lapkričio 20 d. apie 16.30 val. buvo Kauno centre, Gedimino gatvėje, ir ties sankryža su K. Donelaičio g. jai reikėjo pereiti į kitą Gedimino g. pusę, link Mickevičiaus gatvės. Atėjo prie pėsčiųjų perėjos. Reikėjo palaukti, kol jai užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pradėjo eiti. Ėjo normaliu žingsniu. Priekyje jos dar ėjo pora jaunų žmonių. Jie judėjo greičiau. Būdama maždaug viduryje gatvės staiga iš kairės pusės pamatė automobilį. Prieš tai tą patį automobilį matė stovint K. Donelaičio g. su įjungtu kairiuoju posūkio signalu. Jis buvo prie pat ir po akimirkos priekiniu buferiu trenkė jai į kairę blauzdą. Buvo nublokšta ant asfalto. Sąmonės praradusi nebuvo, pajuto skausmus visame kūne. Keltis jau nebandė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į Kauno klinikas. Suteikus pirmą pagalbą išleido gydytis į namus. Atsirado komplikacijų, negijo kojos žaizda. Dėl įvykio patyrė fizinės, turtinės ir moralinės žalos, dėl kurios atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę. Avarijos metu gatvės apšvietimas buvo įjungtas, kelio danga sausa, vilkėjo šviesiais rūbais. Mano, kad nukentėjo dėl vairuotojos neatsargumo.

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Aukščiau aptartais įrodymais – pačios kaltinamosios K. A. parodymais, nukentėjusiosios E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūra, transporto priemonės techninės būklės patikrinimu ir apžiūra neginčijamai nustatyta, kad tik K. A. neteisėti veiksmai – Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimo pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios E. S. nesunkiam sveikatos sutrikdymui) atsirasti. Kelių eismo taisyklių 27 punktas numato, kad vairuotojas sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose privalo praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. K. A. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus sankryžoje sukdama į kairę nesustojo ir nepraleido iš dešinės pusės į jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusios pėsčiosios E. S., kurios judėjimo kryptį ji kirto, pėsčiąją parbloškė padarydama kūno sužalojimus, kurie E. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp K. A. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors kaltinamoji nenumatė, kad sankryžoje sukdama į kairę gali partrenkti pėsčiąją padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pagal veikos aplinkybes (gatvės apšvietimas buvo įjungtas, kelio danga sausa, nukentėjusioji vilkėjo šviesiais rūbais, ėjo normaliu žingsniu pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui) ir savo asmenines savybes (turi pakankamai didelį vairavimo stažą) galėjo ir turėjo tai numatyti. Be to, nebuvo jokių kliūčių, dėl kurių kaltinamoji nebūtų galėjusi laikytis Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimų aptariamoje situacijoje. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Todėl valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams. Teismas daro išvadą, kad nusikalstama veika padaryta dėl kaltinamosios neatsargumo.

Nukentėjusiajai E. S. padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada (b. l. 26-27). Taigi K. A. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji K. A. prašė baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Nukentėjusioji neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta joms su kaltinamąja susitaikius. Be to, nukentėjusioji patvirtino, draudimo bendrovė visiškai atlygino nusikalstama veika jai padarytą žalą.

Išnagrinėti bylos duomenys patvirtina, kad K. A. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji, kuri sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta, jai atleido ir jos susitaikė. Nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryta žala jau yra atlyginta. Pažymėtina, kad kaltinamoji neteista, dirba, turi šeimą, matyti, kad ji laikosi visuomenės normų, todėl jos padaryta nusikalstama veika vertintina kaip atsitiktinė ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiuoju susitaikius sąlygos ir yra pagrindas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas netyčinis nusikaltimas, kaltinamoji K. A. neteista, automobilį vairavo būdama blaivi, neviršydama leistino greičio, nėra pagrindo kaltinamajai skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, skirti kitas baudžiamojo poveikio priemones taip pat nėra tikslinga.

Kaltinamajai kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. A., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jai susitaikius su nukentėjusiąja E. S..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. A., kad jei per vienerius metus ji padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.