- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-889-227/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- L. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-889-227/2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2234-356/2010 pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2000-356/2009 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.1 ir 2.10.4 punktų įsigaliojimą iš 2010-11-23, o 2.10.3 punkto įsigaliojimą iš 2010-05-01 į santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.1, 2.10.3 ir 2.10.4 punktų įsigaliojimą nuo 2014-02-23. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti S. B. bendrauti su nepilnamete dukra L. M. 2009-09-11 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2000-356/2009 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.1, 2.10.3 ir 2.10.4 punktuose nustatyta tvarka iki teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui S. B. 2008-02-23 gimė dukra L. M. B. 2009-09-11 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2000-356/2009 buvo nutraukta ieškovės L. B. ir atsakovo S. B. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nutraukdami santuoką bendru sutikimu šalys susitarė dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovas S. B. nuo 2010-11-23 dukrą L. M. B. gali pasiimti ir išsivežti į jos gyvenamosios vietos (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas akivaizdžiai serga) kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį nuo 18 val., grąžinant ją sekmadienį iki 20 val. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.3 punktu šalys susitarė, kad nuo 2011-05-01 per dukros L. M. B. arba savo atostogas (vasaros, rudens, žiemos, pavasario), ar kitą laisvą nuo darbo laiką (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas akivaizdžiai serga), S. B. apie tai prieš mėnesį informavus L. B., gali dukrą pasiimti iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiui iki dviejų savaičių, per metus bendrai pasiėmimo iš gyvenamosios vietos trukmei neviršijant keturių savaičių. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.4 punktu šalys susitarė, kad nuo 2010-11-23 S. B. turi teisę pasiimti dukrą L. M. B. iš jos gyvenamosios vietos per kas antras šv. Velykas, taip pat per kas antras šv. Kalėdas, grąžinant ją iki paskutinės šventinės dienos 20 val. Ieškovė mano, nurodytuose santuokos nutraukimo pasekmių punktuose sutartos datos prieštarauja šalių mažametės dukros L. M. B. interesams. Ieškovė prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo sutartimi nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 2.10.1., 2.10.3. ir 2.10.4. punktus, nurodant, kad šie punktai bus taikomi nuo 2014-02-23, nes mano, kad tokia tvarka labiau atitiks dukros interesus, nes ji paaugs, taps savarankiškesnė, ji galės išreikšti savo nuomonę. Ieškovė nurodo, kad iki šiol šalių dukra yra maitinama krūtimi, be motinos niekur nebuvo išvykusi, todėl pagal šalių susitarimą nuo 2010-11-23 įsigaliosiančias santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas atsakovui įgijus teisę išsivežti dukrą visam savaitgaliui, tai gali turėti mažametei neigiamų pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Pratęsė Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.10.2. punkto terminą ir sustabdė 2.10.1., 2.10.3., 2.10.4. punktų įsigaliojimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2234-356/2010 priėmimo. Teismas nustatė, kad šiuo metu galioja bendravimo su vaiku tvarka, patvirtinta 2009-09-11 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, tai yra 2.10.2 punktas, pagal kurį atsakovas S. B. gali laisvai ir nevaržomai lankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje, lankymo laiką suderinus su L. B. prieš 1 dieną; atsakovas turi teisę vieną dieną per savaitę išsivesti ar išsivežti dukrą pasivaikščioti, papramogauti nuo 10.00 val. iki 21.00 val., apie tai perspėjus L. B. ir suderinus šią dieną ne vėliau kaip prieš tris dienas; taip pat S. B. turi teisę bet kuriuo dukros L. M. B. interesus atitinkančiu laiku išsivesti ar išsivežti dukrą pasivaikščioti, papramogauti, papietauti ne ilgesniam kaip 3 valandų laikotarpiui 2 kartus per savaitę, apie tai perspėjus L. B. ir suderinus laiką ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Teismas darė išvadą, kad šalių nustatyta bendravimo tvarka atitinka minimalius bendravimo kriterijus, todėl siekiant užtikrinti nepilnametės L. M. B. interesus, tėvų teises ir pareigas auginant vaikus, atsižvelgiant į šalių dukros amžių ir ieškovės nurodytus argumentus (dukra tebemaitinama natūrialiu būdu, be motinos niekur nebuvo išvykusi, staigus aplinkos pokytis gali turėti vaikui neigiamų pasekmių, atsakovas nėra linkęs tartis ir atsižvelgti į vaiko interesus), pripažįstant, kad esama padėtis labiau atitiktų vaiko interesus, o atsakovo teisių iš esmės nepažeistų, laikinai iki bus priimtas teismo sprendimas, pratęstinas Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.10.2 punkto galiojimas, sustabdant 2.10.1., 2.10.3., 2.10.4. punktų įsigaliojimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas S. B. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį, nustatant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių terminą ne iki teismo sprendimo priėmimo, bet iki nepilnametei dukrai L. M. B. sueis treji metai (2011-02-23). Atsakovas mano, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių terminas pakankamas, nes kuo toliau nukeliamas laikotarpis, nuo kada dukra galės savaitgalius, šventines dienas, atostogas praleisti kartu su tėvu, tuo sunkiau jai bus priprasti prie aplinkos, kurioje gyvena tėvas, jo sutuoktinė bei sesuo. Atsakovas teigia, kad abu tėvai turi turėti lygias galimybes bendrauti su savo vaiku, todėl teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nepagrįstai apriboja ir neapibrėžtam laikotarpiui nukelia tėvo galimybes bendrauti su vaiku, kas neatitinka ir nepilnamečio vaiko interesų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 337 str. 4 p.).
Teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrina ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų(CPK 320 str.).
Šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tuomet kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ir jas taiko laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y kol bus išspręstas ginčas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė L. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2000-356/2009 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.1, 2.10.3 ir 2.10.4 punktų , nustatančių S. B. galimybę sutartyje nurodytais atvejais ir tvarka bendrauti su vaiku pasiimant ir išsivežant dukrą, įsigaliojimą iki 2014-02-23. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti S. B. bendrauti su nepilnamete dukra L. M. 2009-09-11 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2000-356/2009 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.10.1, 2.10.3 ir 2.10.4 punktuose nustatyta tvarka iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Teismas 2010-11-05 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Pratęsė Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.10.2. punkto terminą ir sustabdė 2.10.1., 2.10.3., 2.10.4. punktų įsigaliojimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2234-356/2010 priėmimo. Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, motyvavo tuo, kad šalių dukra L. M., gim. 2008-02-23, yra tebemaitinama natūraliu būdu, iki šiol be motinos niekur nebuvo išvykusi, staigus aplinkos pokytis gali turėti neigiamų pasekmių, atsakovas nėra linkęs tartis ar atsižvelgti į vaiko interesus. Su tokia teismo nutartimi atsakovas S. B. nesutinka ir prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-05 nutartį, nustatant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių terminą ne iki teismo sprendimo priėmimo, bet iki nepilnametei dukrai L. M. B. sueis treji metai, tai yra iki 2011-02-23, nurodydamas, kad abu tėvai turi turėti lygias galimybes bendrauti su savo vaiku, todėl teismo nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės iki bus priimtas teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nepagrįstai apriboja ir neapibrėžtam laikotarpiui nukelia tėvo galimybes bendrauti su vaiku, kas neatitinka ir nepilnamečio vaiko interesų.
Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas dalyvauja dukros auklėjime, bendrauja su ja, siekia kuo dažniau su dukra susitikti ir matytis, nori išsivežti dukrą ir ilgesniam į savo namus Vilniuje ar poilsiui prie ežero, tačiau ieškovė nesutinka (b.l. 15). Pati ieškovė ieškinyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nurodė, kad atsakovas reguliariai lanko dukrą, žaidžia su ja, bendrauja, tačiau tai trunka tik kelias valandas per savaitę (b.l. 1-2). Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra kenkia jos interesams, normaliam mergaitės vystymuisi bei psichinei – emocinei raidai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atsakovo norą bendrauti ir išlaikyti glaudų emocinį ryšį su dukra, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko interesus, daro išvadą, kad atsakovo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių terminą ne iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo priėmimo, bet iki nepilnametei dukrai L. M. B. sueis treji metai, tai yra iki 2011-02-23, pagrįstas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tėvas dukrą dažnai lanko, mergaitė yra įpratusi prie tėvo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – pratęstas Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.10.2. punkto terminą ir sustabdytas 2.10.1., 2.10.3., 2.10.4. punktų įsigaliojimas iki teismo sprendimo civilinėje byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo priėmimo, nepagrįstai apribojama ir neapibrėžtam terminui nukeliama galimybė tėvui išsivežti dukrą iš jos gyvenamosios vietos kas antrą savaitgalį, dviems savaitėms dukros ar atsakovo atostogų metų, pasiimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos Šv. Velykų ar Šv. Kalėdų dienomis, kas neabejotinai gali turėti neigiamų pasekmių formuojantis tėvo ir vaiko santykiams bei jų tarpusavio emociniam ryšiui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nustatant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių terminą iki 2011-02-23, tai yra iki nepilnametei šalių dukrai sueis treji metai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,
nutari a:
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2009-09-11 sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.10.2. punkto galiojimo terminas pratęsiamas ir 2.10.1., 2.10.3., 2.10.4. punktų įsigaliojimas sustabdomas iki 2011-02-23, tai yra iki L. M. B., gim. 2008-02-23, sueis treji metai.