- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- I2-3135-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03933-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- Z. V., Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, LR Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Atsakovas
- Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, Z. V., LR Valstybės saugumo departamentui dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. L. (S. L.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD) 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-287 „Dėl asmenų patekimo į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomus objektus apribojimo“ dalį dėl pareiškėjo (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti VAD 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. S-572(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. 2018 m. spalio 23 d. pareiškėjas gavo Įsakymo išrašą (dalį dėl pareiškėjo). 2018 m. spalio 26 d. gavo Sprendimo dalį dėl pareiškėjo, kurioje nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) kanceliarijai, kad VAD apribojo pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. balandžio 24 d;
2.2. Skundžiamų aktų dalys priimtos visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas;
2.3. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, asociacijos Taikos partija vadovas, aktyvus visuomenės ir politikos veikėjas, jau daug metų aktyviai dalyvaujantis šalies politiniame gyvenime, todėl jam būtina turėti galimybę patekti į Seimo rūmus, dalyvauti juose vykstančiose konferencijose, susitikimuose;
2.4. Pareiškėjas be jokio oficialaus įspėjimo, taip pažeidžiant VAD oficialaus įspėjimo taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą VAD direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.V-77 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2018 m. liepos 30 d. 11.00 val. nebuvo įleistas į Seimo rūmus dalyvauti spaudos konferencijoje. Iš kito asmens (Z. V.) buvo gautas atsakovo VAD raštas, kuriame nurodoma, kad VAD, gavęs pareiškėją neigiamai charakterizuojančią informaciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. SV-S-1632 (toliau – ir Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašas), 39 ir 53 punktais, 2018 m. balandžio 24 d. rekomendavo kaip prevencinę priemonę Seimo kanceliarijai apriboti pareiškėjo patekimą į Seimo rūmus nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2019 m. balandžio 24 d. Šiame rašte nebuvo nurodyta nei apie Įsakymą, nei apie Sprendimą. Taip pat buvo pateiktas ir Seimo kanceliarijos 2018 m. birželio 15 d. raštas Nr. S-2018-5951, kuriame nurodoma, kad klausimai, susiję su VAD rekomendacijos turiniu, yra VAD kompetencija, šiame rašte taip pat nebuvo nurodyta nei apie Įsakymą, nei apie Sprendimą;
2.5. Minėti aktai yra susiję su pareiškėjo teisėmis, teisiniais interesais ir jo asmens duomenimis, tačiau jie pačiam pareiškėjui niekada nebuvo pateikti, todėl jis, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją ir apginti savo pažeistas teises, tiek žodžiu, tiek raštu (su 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymu) kreipėsi į VAD dėl susidariusios situacijos bei su tuo susijusios informacijos jam pateikimo;
2.6. 2018 m. rugpjūčio 16 d. VAD pateikė pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. PKA-94 „Dėl 2018-08-10 prašymo“ (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Raštas), kuriame nurodyta, kad VAD, teikdamas rekomendacijas dėl asmenų apribojimo patekti į Seimo rūmus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo nuostatomis (2 str. 4 d. ir 6 d., 9 str. 1 d., 9 str. 2 d. 2 p.), VAD direktoriaus įsakymais ir Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Rašte taip pat nurodyta, kad VAD, gavęs neigiamai charakterizuojančios informacijos, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-43K20 „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ rekomendavo Seimo kanceliarijai apriboti įėjimą (kieno konkrečiai nenurodyta) į Seimo rūmus iki 2019 m. balandžio 24 d., ir, kad informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti asmenų patekimą į VAD saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis (3 str. 6 d., 15 str.), įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Rašte paaiškinta, kad dėl labai trumpo laiko tarpo tarp Z. V. prašymo leidimui užsakyti ir numatytos konferencijos datos VAD Leidimų poskyrio darbuotojas pareiškėją galėjo informuoti tik atvykus į Seimo rūmuose esantį leidimų biurą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad minėta rekomendacija pateikta 2018 m. balandžio 24 d., o konferencija vyko 2018 m. liepos 30 d.;
2.7. Prie 2018 m. rugpjūčio 14 d. Rašto nebuvo pridėta jokių dokumentų, todėl, net ir gavus 2018 m. rugpjūčio 14 d. Raštą, pareiškėjui nebuvo paaiškinta, kodėl konkrečiai jis nėra įleidžiamas į Seimo rūmus, nors prieš tai nebuvo gavęs jokio įspėjimo. Pareiškėjas dėl to ne kartą kreipėsi tiek į VAD, tiek į Seimo kanceliariją;
2.8. VAD 2018 m. spalio 23 d. elektroniniu laišku pateikė pareiškėjui Įsakymo dalies dėl pareiškėjo išrašą, kuriuo, kaip jam paaiškėjo tik 2018 m. spalio 23 d., yra apribotas pareiškėjo patekimas į VAD saugomus objektus iki 2019 m. balandžio 24 d., bei Seimo kanceliarija 2018 m. spalio 26 d. elektroniniu laišku pateikė pareiškėjui Sprendimo dalies dėl pareiškėjo kopiją, apie kurį iki tol pareiškėjas nieko nežinojo;
2.9. Ginčijami aktai yra visiškai neteisėti, nepagrįsti, turi būti panaikinti, nes jie yra be motyvų ir priimti pažeidžiant Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo ir kitų galiojančių teisės aktų nuostatas;
2.10. Ginčijami aktai nepagrįsti nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų nuostatomis, o Įsakyme tik nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo agento 2018 m. balandžio 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. TP-967, tačiau nurodytas tarnybinis pranešimas kartu su Įsakymu nepateiktas, niekur kitur nėra nurodoma kokiu konkrečiai teisiniu ir / ar faktiniu pagrindu buvo priimta Įsakymo dalis dėl pareiškėjo, taip pat Sprendimo dalis dėl pareiškėjo. Dėl kokių konkrečiai priežasčių, kokių netinkamų veiksmų (neveikimo) ir / ar ryšių būtent pareiškėjo atžvilgiu buvo nuspręsta taikyti apribojimą pareiškėjui patekti į VAD saugomus objektus pareiškėjui vis dar nėra žinoma. Šių aplinkybių nenurodė nei VAD, nei Seimo kanceliarija, jos nebuvo nurodytos ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. Rašte, Įsakymo išraše ar Sprendime. Skundžiamuose aktuose nėra nurodyta ir jokių teisės aktų nuostatų, kuriomis būtų remiamasi, nepateiktas tarnybinis pranešimas, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl buvo apribotas jo patekimas į VAD saugomus objektus;
2.11. Vadovaujantis Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo nuostatomis (2.27 p., 53 ir 69 p.) apie sprendimą apriboti leidimą įeiti į Seimo rūmus privaloma pranešti tiek Seimo kanceliarijai, tiek asmeniui, kuriam nebus išduotas leidimas, o šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Apie tai, kad yra priimta rekomendacija pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas iš VAD sužinojo tik 2018 m. rugpjūčio 16 d., gavęs 2018 m. rugpjūčio 14 d. Raštą, o apie Įsakymą, kaip ir apie Sprendimą, jam nieko nebuvo žinoma iki pat atitinkamai 2018 m. spalio 23 d. ir 2018 m. spalio 28 d. Pagal Tvarkos aprašo 10 punktą oficialus įspėjimas turi būti pareiškiamas asmeniui, jei įstatymu nustatyta tvarka gauta pagrįstu duomenų, kad asmuo gali daryti teisės aktų pažeidimus, kelti grėsmę saugomu asmenų ir / ar saugomų objektų saugumui, tačiau šiuo atveju, jokio įspėjimo pareiškėjas nėra gavęs, nors pagal teisės aktų nuostatas (Vadovybės apsaugos įstatymo 191 str. 2 d., Tvarkos aprašo 3 p.) turėjo jį gauti;
2.12. Įsakymo dalis dėl pareiškėjo ir Sprendimo dalis dėl pareiškėjo neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi jos yra visiškai be jokių motyvų ir teisės aktų nuostatų;
Atsiliepimas
2.13. Pareiškėjui tiek Įsakymo išrašas, tiek Sprendimo išrašas pateikti tik 2018 m. spalio mėn., pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas.3. Atsakovė Tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3. Atsakovas VAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė:
3.1. VAD patvirtino, kad vienos dienos leidimas pareiškėjui 2018 m. liepos 30 d. nebuvo išduotas vadovaujantis Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo 53 punktu. Vienos dienos leidimas pareiškėjui buvo užsakytas Z. V., periodiškai rengiančio spaudos konferencijas Seime, per Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrių prieš vieną dieną iki numatytos konferencijos;
3.2. 2018 m. liepos 30 d., pareiškėjui atvykus į Seimą ir parodžius asmens tapatybės dokumentą, VAD Leidimų biuro darbuotojas patikrino, ar tikrai elektroninėje leidimų užsakymo sistemoje jam yra užsakytas vienos dienos leidimas, taip pat patikrino, ar jam nėra apribotas leidimų išdavimas. Patikrinus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra įtrauktas į asmenų sąrašą, kuriems iki 2019 m. balandžio 24 d. yra apribotas patekimas į VAD saugomus objektus, todėl vienos dienos leidimas jam nebuvo išduotas. VAD Leidimų biuro darbuotojas vietoje apie tai informavo pareiškėją;
3.3. VAD Kriminalinės žvalgybos skyriui gavus iš VSD neigiamai charakterizuojančios informacijos apie asmenis, VAD direktorius, vadovaudamasis Seimo rūmų tvarkos aprašo 69 ir 70 punktais, priėmė Įsakymą, kuriuo tam tikriems asmenims (tarp jų ir pareiškėjui) iki 2019 m. balandžio 24 d. buvo apribotas patekimas į VAD saugomus objektus. VAD Sprendimu informavo Seimo kanceliariją, kad „Departamentas, gavęs neigiamai charakterizuojančią informaciją, kurios pagrindu galima daryti prielaidą, kad jie gali kelti grėsmę Departamento saugomiems objektams, bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei, kaip prevencinę priemonę apriboja patekimą į Seimo rūmus žemiau išvardintiems asmenims nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. balandžio 24 d.“;
3.4. Neigiamai charakterizuojanti informacija apie asmenis, gauta iš VAD, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi bei 15 straipsniu, įslaptinta informacija gali būti patikėta tik asmenims, turintiems teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VSD disponuojama surinkta žvalgybos informacija gali būti suteikta tik Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 18 straipsnyje nurodytiems subjektams, o fiziniams asmenims tokia informacija neteikiama, todėl pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 10 d. pasikreipus į VAD su prašymu paaiškinti, kodėl jis nėra įleidžiamas į Seime vykstančias konferencijas bei kodėl apie tokius neįleidimus jis nebuvo informuotas iš anksto, VAD pateikė pareiškėjui išsamų, motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą 2018 m. rugpjūčio 14 d. Raštą, nepraleidęs nustatytų terminų. Rengdamas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Raštą, Departamentas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu;
Šalies argumentai
3.5. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Departamentą su konkrečiu prašymu pateikti visų su jo asmeniu susijusių dokumentų kopijas, Departamentas 2018 m. spalio 12 d. raštu Nr. PKA-120 „Dėl atsakymo į 2018-09-28 prašymą“ pateikė visą turimą ne žvalgybinę informaciją apie pareiškėją, pateikiant ir Įsakymo išrašą. VAD apžvelgė Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatas (5 str., 16 str. 2 d., 17 str. 1 d., 18 str. 2 d. ir 3 d.) ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 19 punktą;
3.6. Vadovaujantis Vadovybės apsaugos įstatymo 191 straipsnio 1 dalimi ir Tvarkos aprašo 2.1 ir 4 punktais, pareiškėjo cituojamas Tvarkos aprašas nėra aktualus nagrinėjamai situacijai ir nėra taikomas, informuojant asmenis dėl patekimo į VAD saugomus objektus apribojimo;
3.7. Seimo kanceliarija apie taikomą apribojimą buvo informuota, o pareiškėjas apie jo atžvilgiu taikomą apribojimą patekti į VAD saugomus objektus buvo informuotas dar 2018 m. balandžio 27 d., kai atėjo į Z. V. rengiamą konferenciją ir VAD Leidimų biuro darbuotojui patikrinus duomenis, pareiškėjas nebuvo įleistas į Seimą, nes jam nebuvo išduotas vienos dienos leidimas;
3.8. Vadovaudamasis Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. gegužės 17 d.) 53 punktu, kur buvo nustatyta, kad „Vienos dienos leidimas, gavus VAD rekomendaciją, gali būti neišduotas. Apie tokį sprendimą VAD praneša Seimo kancleriui ir asmeniui, kuriam nebus išduotas vienos dienos leidimas.“, Departamentas 2018 m. balandžio 24 d. pateikė Seimo kanceliarijai rekomendaciją Nr. S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“. Nuo 2018 m. gegužės 18 d. pasikeitus Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo 53 ir 69 punktų redakcijai, Departamento direktorius priėmė Įsakymą. Pareiškėjui 2018 m. liepos 30 d. pakarotinai atėjus į Signataro surengtą konferenciją Seime jis antrą kartą buvo informuotas, kad nebus įleistas, nes jam yra apribotas patekimas į Seimo rūmus, neišduodant jam vienos dienos leidimo. 2018 m. gegužės 15 d. savo atsakyme į Signataro 2018 m. gegužės 9 d. el. laišką Nr. S-517(20) Departamentas paaiškino Signatarui, kodėl nebuvo įleisti į jo rengiamą Seime konferenciją tam tikri asmenys, nurodydamas teisinį pagrindą, kodėl Seimo kanceliarijai buvo pateikta rekomendacija, motyvus ir nustatytą apribojimo patekti į Departamento saugomus objektus laikotarpį. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad su minėtu Departamento atsakymu Signataras supažindino pareiškėją asmeniškai, todėl šia informacija pareiškėjas disponavo jau gerokai anksčiau, negu teigia teismui, nes Departamento atsakyme buvo atkartota visa vėliau priimto Įsakymo esmė ir pagrindiniai elementai (motyvai išliko tie patys, apribojimo laikotarpis irgi nepasikeitė), tačiau į Departamentą su rašytiniu prašymu pirmą kartą kreipėsi tik 2018 m. rugpjūčio 10 d., antrą kartą – 2018 m. rugsėjo 28 d. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys;
3.9. Sprendimas, kuriuo Seimo kanceliarija buvo tik informuota, kokiems konkretiems asmenims Departamento direktoriaus sprendimu buvo apribotas patekimas į Departamento saugomus objektus savo esme yra tik informatyvaus pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti skundžiamas teismui.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog su skundu sutinka ir palaikė pareiškėjo poziciją. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Atsakovas teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl į Seime organizuojamas trečiojo suinteresuoto asmens spaudos konferencijas atsakovo nurodymu (rekomendacija) neįleidžiamas net metams laiko ne tik pareiškėjas, bet ir kiti šių spaudos konferencijų dalyviai ir net pranešėjai, kurie būtini tam, kad padėtų profesionaliai ir dalykiškai paskelbti būtiną visuomenei informaciją apie politines ir visuomenės gyvenimo aktualijas. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tai ne tik akivaizdus ir šiurkštus VAĮ 8 straipsnio 4 dalies, bet ir konstitucinių asmens teisių pažeidimas, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo vertino kaip VAD bei VSD piktnaudžiavimą tarnybiniais įgaliojimais, nes atsakovas ir Seimo kanceliarija iki šiol nepateikė sąrašo žmonių, kurie tik atvykę į Seimą sužino, kad nebus įleisti. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tai atvirai vykdoma patyčia iš šių asmenų ir jo, pastarųjų asmenų nuteikinėjimas prieš jį. Informacija, kad kai kurie asmenys nebus įleidžiami į Seimą konkrečiu laikotarpiu, nepateikiama pastariesiems bei trečiajam suinteresuotam asmeniui;
4.2. Seimo kanceliarija 2018 m. kovo 30 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad trečiojo suinteresuotojo asmens Seimo Ryšių su visuomene pateikiamame sąraše nurodytiems asmenims bus išduoti vienos dienos leidimai į Seimo rūmus;
4.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjui ir kitiems jo Seimo Ryšių su visuomene skyriui pateikiamuose spaudos konferencijos dalyvių ir pranešėjų sąrašuose nurodytiems asmenims Seimo kanceliarija, vadovaudamasi 2018 m. balandžio 24 d. VAD rekomendacija, leidimų į Seimą neužsakė ir kitomis Z. V. organizuojamų spaudos konferencijų Seime dienomis. Iš atsakovo ir Seimo kanceliarijos negavo išankstinio sąrašo asmenų, kurie nebus įleidžiami į Seimą. Atsakovo bei VSD sprendimai yra ne tik nepagrįsti ir neteisėti, bet tokiu elgesiu VSD piktnaudžiauja savo teisėmis;
4.4. Nepagrįstas Seimo kanceliarijos elgesys, nes gavusi iš atsakovo tik rekomendacijas, be jokių argumentų, nepaprašė ir negavo konkrečios informacijos iš VAD, nepagrįstai taikė šias rekomendacijas, bet ne privalomą nurodymą, darė tai pažeidžiant Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo reikalavimus;
4.5. Atsakovas nemotyvavo, kodėl VAD sprendimas, priimtas vėliau nei pradėtas taikyti, taikomas vieneriems metams, t. y. faktiškai iki Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, kodėl ne trumpesniam ar ne ilgesniam laikotarpiui, nenurodyta, kad per šiuos vienerius metus pasikeis asmens, turinčio savo nuomonę, pažiūros. VSD elgesys yra nesąžiningas, provokuojantis ir pagrįstas ne faktais, o tikrovės neatitinkančiais teiginiais. VAD nepaaiškino, kodėl sprendimas dėl pareiškėjo ir kitų asmenų neįleidimo į Seimo rūmus, priimtas 2018 m. gegužės 21 d., buvo vykdomas nuo 2018 m. balandžio 24 d.;
4.6. Nepagrįstas Seimo kanceliarijos elgesys, nes, gavusi iš VAD tik rekomendacijas, be jokių argumentų (tiek dėl faktų, tiek dėl asmenų neįleidimo į Seimo rūmus termino), nepaprašiusi ir negavusi jokios konkrečios informacijos iš VAD, nepagrįstai taikė šias rekomendacijas, bet ne privalomą nurodymą, darė tai pažeidžiant Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo reikalavimus, t. y. nepranešus suinteresuotiems asmenims apie jų neįleidimą į Seimą, nepateikė ir Z. V. asmenų, neįleidžiamų į Seimo rūmus, sąrašo, beatodairiškai vykdė šias rekomendacijas kaip privalomą nurodymą, nors toks jis nebuvo;
4.7. Seimo kanceliarija 2018 m. rugpjūčio 28 d. raštu patvirtino, kad asmens patekimas į Seimą buvo apribotas Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo nustatyta tvarka pagal VAD įsakymu nustatytą tvarką. Šiuo aprašu nustatytas ir privalomas pranešimas asmeniui, kad jis nebus įleidžiamas į Seimą, tačiau tai nebuvo padaryta, o nepranešimo priežastys nebuvo paaiškintos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
5.1. VAD 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.V-287 „Dėl asmenų patekimo į vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomus objektus apribojimo“ (toliau – ir Įsakymas) apribojo patekimą į Departamento saugomus objektus iki 2019 m. balandžio 24 d. įvairiems asmenims, tame tarpe ir pareiškėjui S. L. (t1, b. l. 6). Įsakyme nurodyta, kad remiamasi Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo agento R. R. 2018 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TP-967 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad „siekiant užtikrinti VAD saugomų asmenų ir objektų saugumą, vadovaujantis VAD direktoriaus 2016 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-96 „Dėl asmens Dėl asmens duomenų patikrinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Asmens tikrinio aprašas) 23 punktu, gavus neigiamai charakterizuojančios informacijos, kurios pagrindu galima daryti prielaidą, kad asmenys gali kelti grėsmę bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei, kaip prevencinę priemonę rekomenduojama apriboti patekimą į VAD saugomus objektus žemiau išvardintiems asmenims...“ (1 t b. l. 164).
6.2. VAD Sprendimu Seimo kanceliarijai pranešė, kad VAD, gavęs neigiamai asmenis charakterizuojančią informaciją, kurios pagrindu galima daryti prielaidą, kad jie gali kelti grėsmę VAD saugomiems objektams, bei esant destruktyvaus elgesio rizikos tikimybei, apriboja patekimą į Seimo rūmus nurodytiems asmenims (tarp jų – pareiškėjas) nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2019 m. balandžio 24 d.;
6.3. 2018 m. liepos 30 d. 11.00 val. pareiškėjas nebuvo įleistas į Seimo rūmus dalyvauti spaudos konferencijoje. Vienos dienos leidimą pareiškėjui užsakė Z. V., kuris rengė minėtą spaudos konferenciją. Vadovaujantis Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo 53 punktu, vienos dienos leidimas pareiškėjui nebuvo išduotas;
Žemesnės instancijos teismas
6.4. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Raštu, atsakant į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą paaiškinti, kodėl jis neįleidžiamas į Seime vykstančias konferencijas, VAD pareiškėją informavo apie tai, jog VAD, gavęs neigiamai charakterizuojančios informacijos, 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr.S-431(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ rekomendavo Seimo kanceliarijai apriboti pareiškėjui įėjimą į Seimo rūmus iki 2019 m. balandžio 24 d.;
6.5. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Rašte nurodyta, kad informacija, dėl kokių priežasčių buvo pateiktos rekomendacijos laikinai apriboti asmenų patekimą į VAD saugomus objektus, sudaro valstybės ir (ar) tarnybos paslaptį ir skirta tik tarnybiniam naudojimui;
Žemesnės instancijos teismas
6.6. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Rašte taip pat nurodyta, jog, atsižvelgiant į labai trumpą laiko tarpą tarp Z. V. prašymo leidimui užsakyti ir numatytos konferencijos datos (leidimą buvo prašoma užsakyti iki konferencijos likus mažiau nei vienai darbo dienai), VAD Leidimų poskyrio darbuotojas galėjo pareiškėją informuoti tik jam atvykus į Seimo rūmuose esantį Leidimų biurą;
7. Ginčas kilo dėl Įsakymo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
8. LVAT 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. LVAT minėtoje nutartyje pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į tai, kokiu juridiniu pagrindu vadovaujantis toks apribojimas taikytas. Tokiu pagrindu nelaikytinos ir atsakovo nurodytos bei pirmosios instancijos teismo pripažintos Seimo rūmų tvarkos aprašo nuostatos (53, 69 ir 70 punktai). LVAT nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo taip pat spręstina, ar ginčijami Įsakymas ir Sprendimas iš esmės atitiko ginčo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Taigi šioje byloje vertintinas Įsakymo ir Sprendimo teisinis pagrindas ir atitiktis tuo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.
Viešojo administravimo įstatymo (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Departamentas savo veikloje vadovaujasi Vadovybės apsaugos įstatymu (šiame sprendime teikiamos nuorodos į nuo 2018 m. kovo 1 d. galiojusią įstatymo redakciją). Pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 2 dalies 7 dalį, į saugomų objektų sąrašą patenka ir Seimo pastatai.
Pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, specialus režimas yra fizinės apsaugos, techninių ir prevencinių priemonių kompleksas, taikomas saugomame objekte ir skirtas jo apsaugai užtikrinti. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, specialus režimas gali būti užtikrinamas įvedant leidimų sistemą. Pagal 2 straipsnio 6 dalį, leidimų sistema – speciali patekimo į saugomus objektus tvarka, apimanti asmens tapatybės nustatymą, leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimą ir (ar) asmens daiktų patikrinimą naudojant metalo detektorius, rentgeno aparatus ar kitas priemones.
Pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 12 punktą, vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos departamento uždavinių įgyvendinimą, turi teisę užtikrindamas saugomų asmenų ir (ar) saugomų objektų saugumą, apriboti asmenų, turinčių su savimi ginklų, šaunamųjų ginklų dalių ar šaudmenų, ar kitų asmenų, kurie gali sukelti grėsmę, patekimą į saugomus objektus.
Asmuo, norėdamas patekti į Seimą, privalo turėti ilgalaikį arba vienos dienos leidimą, kurių išdavimo tvarka reglamentuota Seimo rūmų vidaus tvarkos apraše, patvirtintame LR Seimo valdybos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr.SV-S-1632 „Dėl tvarkos Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose“ (II-IV skyrius). Pagal Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo 18 punktą, leidimai išduodami Seimo kanceliarijoje.
Iki 2018 m. gegužės 18 d. galiojusios Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo redakcijos 53 punktas numatė, kad vienos dienos leidimas, gavus VAD rekomendaciją, gali būti neišduotas. Nuo 2018 m. gegužės18 d. pasikeitė Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo redakcija. 53 punkte buvo nustatyta, kad VAD direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka vienos dienos leidimas gali būti neišduotas. Apie tokį sprendimą VAD praneša Seimo kanceliarijai, vienos dienos leidimą užsakiusiam asmeniui ir asmeniui, kuriam nebus išduotas vienos dienos leidimas. 69 punktas nustatė, kad VAD direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka asmenims gali būti apribotas leidimų įeiti į Seimo rūmus išdavimas. Apie tokį apribojimą asmuo ir Seimo kanceliarija informuojami VAD direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.
Asmens duomenų tikrinimo aprašo, patvirtinto VAD direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-296 (toliau – ir Asmens duomenų tikrinimo aprašas), 23 punkte nustatyta, kad asmeniui, apie kurį kriminalinės žvalgybos skyrius gauna informaciją, kad jo elgesys gali trukdyti VAD saugomuose objekto vykstantiems renginiams, gali būti apribota galimybė patekti į tą renginį, tai dienai.
10.1. Aiškindamas anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio normą, LVAT ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756 450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 15/2010, 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556 336/2011).
10.2. LVAT yra konstatavęs, kad, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, nustatyti ar turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Tikrinant viešojo administravimo subjekto priimtą Sprendimą bendrine prasme Įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
10.3. LVAT šioje byloje yra pasisakęs, kad Seimo rūmų vidaus tvarkos aprašo 53 ir 69 bei 70 punktai nesudaro teisinio pagrindo (kriterijų) apriboti asmens patekimą į Seimo rūmus. Iš esmės pagrindas tokiam apribojimui pagal aptartą teisinį reguliavimą galėjo būti asmens keliama grėsmė saugomo asmens ar saugomo objekto saugumui, kaip tai numato Vadovybės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 12 punktas.
10.4. Įsakyme nurodyta, kad remiamasi Tarnybiniu pranešimu. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gauta neigiamai charakterizuojanti informacija, kurios pagrindu galima daryti prielaidą, kad asmuo gali kelti grėsmę bei yra destruktyvaus elgesio rizikos tikimybė. Minima informacija gauta iš VSD ir yra įslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka, ją VSD pateikė teismo žiniai.
10.5. Atsakovė nurodo, kad Pareiškėjui Įsakymo ir Sprendimo esmė, t. y. esminiai elementai turėjo būti žinoma. Vertinant Įsakymo turinį kartu su Tarnybiniu pranešimu, matyti, kad jame pateiktas bendras gautos informacijos įvertinimas, t. y. kad gauta informacija yra neigiamai charakterizuojanti ir šios informacijos pagrindu galima daryti prielaidą, kad nurodyti asmenys gali kelti grėsmę. Taigi individualizuoto vertinimo pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta, t. y. nebuvo vertinta, kuo būtent pareiškėjas kelia grėsmę saugomam asmeniui ar objektui ir kokio pobūdžio grėsmė kyla. Nenurodyta, kodėl daroma išvada, kad yra destruktyvaus elgesio rizikos tikimybė iš pareiškėjo pusės. Pažymėtina, kad požymis dėl destruktyvaus elgesio rizikos tikimybės pagal savo apibrėžimą yra labai platus, t. y. kone kiekvienoje situacijoje egzistuoja destruktyvaus elgesio rizikos tikimybė. Toks požymis savaime nėra teisės aktuose numatytas kaip pagrindas apriboti pateikimą į saugomą objektą, nes Vadovybės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 12 punktas kalba apie grėsmės galimybę. Tarnybiniame pranešime pateikta nuoroda į Asmens duomenų tikrinimo aprašo 23 punktą. 2018 m. gegužės 28 d. VAD vadovo įsakymu Nr. V-296 patvirtinto Asmens duomenų tikrinimo aprašo 23 punkte nustatyta, kad asmeniui, apie kurį kriminalinės žvalgybos skyrius gauna informaciją, kad jo elgesys gali trukdyti VAD saugomuose objekto vykstantiems renginiams, gali būti apribota galimybė patekti į tą renginį, tai dienai. Iš Įsakymo turinio neaišku, kokios konkrečios faktinės aplinkybės (ar bent jau kokio pobūdžio – pavyzdžiui, anksčiau daryti teisės pažeidimai, agresyvus elgesys, ryšiai, pan.) nulėmė, kad pareiškėjui pritaikytas apribojimas patekti į Seimo rūmų pastatą. Šiuo atveju prielaida apie galimą kelti grėsmę nėra realaus gyvenimo faktinė aplinkybė, o tik konkrečių aplinkybių vertinimo metu gauta išvada. Iš šios aplinkybės asmeniui nėra aišku, kas konkrečiai nulėmė neigiamą sprendimą jo atžvilgiu, t. y. iš Įsakymo turinio adresatas negali suprasti jo pagrindo. Todėl laikytina, kad Įsakyme nebuvo nuodytas faktinis jo pagrindas.
10.6. Šioje byloje gindama Įsakymą, atsakovė ir VSD remiasi vien tik įslaptinta informacija. Tokį vertinimą šioje byloje pateikė ir LVAT 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje (žr. 34 punktą).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau -ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Žodis „paprastai“ rodo, jog gali būti atvejai, kai tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje. Pasisakydama dėl ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir jos taikymo šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas ABTĮ 56 straipsnio 3 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimą, 2007 m. gegužės 15 d. nutarime, be kita ko, nurodė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Iš esmės tokios pačios nuostatos yra laikomasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pagal kurią asmens (pareiškėjo) neturėjimas priėjimo prie įslaptintų dokumentų, kurie buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinto teisingo bylos nagrinėjimo principo taikymo požiūriu gali būti laikomas šio straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2006 m. spalio 31 d. sprendimą byloje Guner Corum prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 59739/00), 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą byloje Meral prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 33446/02), 2009 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Topal prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 3055/04).
LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama jog galimi atvejai, kai vykstant tiek administracinei procedūrai, tiek teismo procesui, būtina neatskleisti atitinkamam asmeniui kai kurios informacijos, visų pirma dėl privalomų su valstybės saugumu susijusių priežasčių (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Kadi ir Al Barakaat International Foundation prieš Tarybą ir Komisiją, C?402/05 P ir P. Rink., C?415/05 p. I?6351, 342 p.).
10.7. Šioje byloje būtent VSD raštuose pateikta slapta informacija turėjo lemiamą reikšmę priimant ginčijamą sprendimą ir taip nedera su nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su teise į gynybą.
10.8. Kaip jau aptarta, faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar teismui pateikta įslaptinta informacija Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo požiūriu gali būti laikoma įrodymu administracinėje byloje, būtina išsiaiškinti, ar tokie (įslaptinti) įrodymai yra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys (galintys patvirtinti) reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kuriems esant pareiškėjui apribotas leidimo patekti į Seimo rūmus išdavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas iš esmės vien įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę VAD priimant ginčijamą sprendimą, įslaptinta VSD informacija negali būti laikoma leistinu įrodymu Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme, nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, išskyrus teismui pateiktą susipažinti minėtą įslaptintą informaciją. Dėl to konstatuotina, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi nėra pakankamai motyvuotas. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas naikinamas kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Sprendimas buvo adresuotas Seimo kanceliarijai. Iš esmės jo turinys atkartoja Įsakymo turinį. Kadangi Sprendime nėra nurodyta, kad yra priimtas atskiras sprendimas dėl patekimo apribojimo, laikytina, kad adresatui gali susidaryti įspūdis, kad būtent Sprendimu apribojamas asmens patekimas į Seimo rūmus. Toks Sprendimo formulavimas yra teisiškai ydingas, nes priimamas dubliuojantis sprendimas dėl situacijos, kuri jau yra išspręsta priėmus Įsakymą. Savo ruožtu jis gali sukelti neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes expressis verbis jo galiojimas nėra susietas su Įsakymo galiojimu. Dėl to, teismo vertinimu, jis turi būti šalinamas iš teisinės sistemos. Sprendimo turinio neteisėtumas pagrindžiamas tais pačiais motyvais kaip ir Įsakymo neteisėtumas, teismas jų nekartoja.
12.1. Pareiškėjas teismo prašė nurodyti VSD išslaptinti informaciją, kurią VSD 2019 m. birželio 14 d. raštu Nr.18-5443 pateikė atsakovui VAD. Dėl šios teismo teisės įgyvendinimo prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimų dėl administracinę bylą nagrinėjančio teismo teisės nurodyti bylos ginčui aktualią slaptą informaciją išslaptinti, kad užtikrinti teisingą teismo procesą byloje ir galimo teismo sprendimo įvykdymą.
12.2. LVAT dėl bylos proceso dalyvių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą yra išaiškinęs, kad tokie prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui yra tik vada vertinti, ar yra pagrindo manyti, kad konkrečioje byloje taikytinas teisės aktas (jo dalis) gali prieštarauti Konstitucijai. Pagrindas konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Tesimą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Kreipimasis į Konstitucinį Tesimą jo kompetencijai priskirtais klausimais priklauso bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai, kurią lemia tai, ar bylą nagrinėjančiam teismui kyla teisiškai pagrįstų abejonių dėl sprendžiant bylą taikytino norminio teisės akto atitikties Konstitucijai. Šiuo atveju dėl įslaptintos medžiagos vertinimo kaip įrodymo teisės į teisingą procesą aspektu yra pasisakyta ir laikytina, kad nėra likę klausimų dėl to, ar negalėjimas šaliai susipažinti su dalimi bylos medžiagos nepažeidžia teisės į teisingą procesą. Dėl to teismo, vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą šioje byloje.
13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Z. V. pateikė prašymą įvertinti nesąžiningą ir nepagrįstą trečiojo suinteresuoto asmens Z. V. atžvilgiu, pranešant apie tai prokurorui arba taikant administracinę atsakomybę trečiojo suinteresuoto asmens VSD vadovui.
Teismas, nagrinėdamas šią bylą, pasakė dėl skundo dalyko – Įsakymo dalies ir Sprendimo teisėtumo ir priima vieną iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytų sprendimų. Šios administracinės bylos (ginčo) apimtyje nėra pagrindo atskirai konstatuoti tam tikrų neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Šioje byloje pareiškėjas yra sumokėjęs 30 Eur žyminį mokestį už skundo padavimą, taip pat 16 Eur už apeliacinio skundo padavimą, todėl 46 Eur sumokėtų žyminių mokesčių priteistina iš atsakovo pareiškėjo naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. L. (S. L.) skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-287 „Dėl asmenų patekimo į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos saugomus objektus apribojimo“ dalį dėl S. L. bei Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. S-572(20) „Dėl apribojimo patekti į Lietuvos Respublikos Seimo rūmus“ dalį dėl S. L..
Priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio pareiškėjo S. L. naudai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.