- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2S-654-577/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03450-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės dukters A. J. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo P. J. išlaikymą nepilnametei dukrai A. J. periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę, nustatyti bendravimo su dukra tvarką. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai A. J. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 425 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o atsakovas neteikia mažametei dukrai Ainei išlaikymo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į šalių turtinę padėtį bei į tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, jog yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti, įpareigojant atsakovą mokėti laikiną išlaikymą dukrai iki kol bus išnagrinėta byla po 425 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
P. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti. Apeliantas pažymi, kad jis nuolat vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką. Atsakovas tvirtina, kad jis nuolat prisideda prie vaiko išlaikymo pirkdamas vaiko poreikiams būtinus daiktus. Šį savo teiginį patvirtina pateikdamas pirkinių kvitus (b.l. 10). Taip pat apeliantas pateikia išrašą iš jo banko sąskaitos, kurioje atsispindi tai, kad dar iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas reguliariai pervesdavo į ieškovės sąskaitą pinigus vaiko išlaikymui. Atsakovas pažymi, kad jo savanoriškai teikiamo išlaikymo suma atitinka laikinojo išlaikymo sumą, kuri buvo priteista skundžiama nutartimi. Apelianto nuomone, nenustačius, jog atsakovas vengia teikti išlaikymą vaikui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje yra netikslingas. Taip pat apeliantas pažymi, kad palikus galioti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis, iki šiol geranoriškai vykdęs savo pareigą išlaikyti vaiką, gali patirti tam tikrų papildomų išlaidų bei apribojimų dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo, antstolio darbo apmokėjimo ir t.t.
Ieškovė A. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo P. J. laikiną išlaikymą po 425 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 str. 1 d., kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šio procesinės teisės instituto tikslas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo išvengti įvairių priežasčių, dėl kurių gali būti nebeįmanoma arba sunku realiai įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Pagal CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pabrėžtina, kad išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144-148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
CK 3.192 str. 1 d. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas P. J. neneigia savo pareigos išlaikyti dukrą, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuolat savanoriškai siekia prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Pažymėtina, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, tik jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas arba būtų pažeistas prioritetinis vaiko teisių apsaugos principas. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė išrašo iš savo banko sąskaitos kopiją (b.l. 8-9), iš kurios matyti, kad jis nuolat finansiškai rūpinasi savo nepilnamete dukra A. J., pastoviai ieškovei į jos banko sąskaitą perveda pinigus, skirtus nepilnamečio vaiko išlaikymui, o pervedamų pinigų suma vienam mėnesiui sudaro ne mažesnę sumą, nei ieškovė prašo priteisti. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas šiuo atveju pateikė konkrečius įrodymus, kurie eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo konkrečiu atveju objektyvios grėsmės, jog atsakovas nemokės išlaikymo nepilnametei dukrai A. J., apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, nepamiršdamas atsižvelgti ir į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.