Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-22 · Civilinė byla Nr. e2S-609-430/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e2S-609-430/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33852-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Suinteresuotas asmuo
M. M.
Advokatai
Eimantas Šiurpša
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-609-430/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33852-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,

sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

suinteresuotam asmeniui M. M. (M. M.), jo atstovui advokatui Eimantui Šiurpšai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. M. (M. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo, suinteresuotas asmuo – M. M. (M. M.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti vaiką M. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendintą pas L. B. P., adresu (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Prašyme pažymėta, kad nepilnamečio vaiko motinai B. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia dukters M. M. atžvilgiu. Prašymas grindžiamas tuo, kad 2021 m. lapkričio 8 d. Tarnyboje buvo gautas pranešimas iš policijos komisariato, kuriame nurodoma, kad įvyko žodinis konfliktas tarp suinteresuoto asmens ir jo sugyventinės, smurto nebuvo, asmenys blaivūs, tačiau konflikto metu namuose buvo nepilnametė dukra M. M.. Tarnyboje 2021 m. lapkričio 8 d. gautas ir L. B. P. pranešimas, kuriuo prašoma skirti ją laikinąją mergaitės globėja, nes vaiko įstatyminis atstovas tėvas negali rūpintis dukra, kadangi galimai turi priklausomybę nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Pranešime nurodoma, jog nuo 2019 m. pradžios mergaitė gyvena L. B. P. ir M. M. (M. M.) jos tėvo, šeimoje. Šeima natūraliai priėmė mergaitę. Vilniuje vaikas buvo užregistruotas į (duomenys neskelbtini) polikliniką, pradėjo lankyti vaikų darželį, o vėliau ir (duomenys neskelbtini) progimnaziją ((duomenys neskelbtini) klasę). L. B. P. pranešime nurodo, jog ėmė pastebėti, kad mergaitės tėvui sunkiai sekasi surasti ir dirbti pastovų darbą, vyras palaipsniui ėmė išgėrinėti, kartais parūkydavo „žolės“, tai ilgainiui ėmė dažnėti, pasitaiko periodai, kai vyras tiesiog dingsta ir dažniausiai nežinoma kur jis yra ar kada grįš. Moters teigimu, šiuo metu vyras, kuris yra vienintelis įstatyminis vaiko atstovas, negali pasirūpinti savo dukterimi, nuo 2019 m. balandžio mėnesio ji viena (su retomis išimtimis) rūpinasi M. M. poreikiais. Moteris atkreipia dėmesį, kad turi tiek noro, tiek galimybes rūpintis ir auginti nepilnametę, vaikas jau 2,5 metų ją vadina mama, o naująją šeimą – broliais, pusbroliais, seneliais, teta, dėde. Tarnyboje 2021 m. lapkričio 10 d. gautas nepilnamečio vaiko tėvo prašymas paskirti dukros laikiną priežiūrą (6 mėnesiams) jo draugei L. B. P., kadangi vyras ruošiasi išvažiuoti dirbti į užsienį. Tarnyba atsižvelgdama į turimą informaciją ir siekdama įvertinti galimą vaiko teisių pažeidimą, bendravo su nepilnamete, jos tėvu ir L. B. P.. Tarnyba 2021 m. gruodžio 10 d. įvertinusi vaiko situaciją, nustatė rizikos veiksnius (vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos, vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl kitų svarbių priežasčių) ir atsižvelgdama į tai, kad vienintelis vaiko atstovas pagal įstatymą yra išvykęs į užsienį ir vaikas yra likęs be įstatyminio atstovo, nustatė vaiko apsaugos poreikį. Siekiant apginti vaiko teises ir teisėtus interesus jam likus be įstatyminio atstovo priežiūros kyla realus pavojus vaiko sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl Tarnyba priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paimti M. M. iš jo tėvo išdavimo. Tarnyba patvirtina, kad vaiko teisės ir geriausi interesai nebuvo pažeisti, mergaitė apgyvendinta saugioje aplinkoje pas tėvo sugyventinę L. B. P. iki bus priimtas sprendimas grąžinti vaiką tėvui arba nustatyti vaikui laikinąją globą ir tai visiškai atitinka jo geriausius interesus susidariusioje situacijoje.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo M. M. (M. M.) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos prašymą dėl teismo leidimo paimti iš jo dukrą išdavimo.

4. Nurodė, kad pareiškime nepagrįstai teigiama, jog suinteresuotas asmuo nesirūpina vaiku, vartoja narkotikus ir piktnaudžiauja alkoholiu. Pažymi, kad jis rūpinasi savo nepilnamete dukra, tačiau dėl darbinių pajamų neturėjimo jam teko ieškotis darbo užsienyje. Prieš įsidarbinant ir išvykstant į užsienį, dėl savo vaiko priežiūros, suinteresuotas asmuo buvo sutaręs su savo sugyventine L. B. P., kurios bute pareiškėjas ir jo dukra gyvena panaudos sutarties pagrindu. Taip pat suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių dėl laikinos vaiko priežiūros. Suinteresuotas asmuo buvo užtikrintas, kad jo vaiku bus tinkamai pasirūpinta. Suinteresuotas asmuo, sužinojęs apie tai, kad ketinama iš jo atimti vaiką, pakeitė planus, grįžo į Lietuvą ir neketina toliau dirbti užsienyje, planuoja darbo ieškotis Lietuvoje. Pažymi, kad yra gavęs vienos įmonės pasiūlymą. Nesutinka, kad vaikas būtų paimtas iš pareiškėjo. Taip pat pažymi, kad suinteresuotas asmuo turi didelius įsiskolinimus Lietuvoje, todėl antstoliai paima nemažą dalį algos, užsienyje jam buvo siūlomas didesnis darbo užmokestis, dėl šių aplinkybių jis buvo sutikęs dirbti užsienyje ir išvyko. Taip pat pabrėžia, kad sugyventinė pati turi įvairių psichologinių problemų, kurias sprendžia su savo psichologais ir psichoterapeutais. Ji yra labai jautrus žmogus, ją erzina beveik viskas, nuo garsų iki ne vietoje padėtų daiktų. Ji išgalvojo aplinkybes dėl narkotikų. Taip pat keletą kartų sugyventinė buvo iškvietusi policiją į namus, tačiau pareigūnai išvažiuodavo nenustatę jokio pažeidimo, taip pat ir pats suinteresuotas asmuo buvo iškvietęs policijos pareigūnus dėl sugyventinės psichologinio smurto prieš jį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo Tarnybos prašymą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi patenkino pareiškėjos Tarnybos prašymą. Leido paimti vaiką M. M. iš vaiko tėvo M. M. (M. M.). Nutartį dėl leidimo paimti vaiką nukreipė skubiam vykdymui.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu, konstatavo, kad byloje nepasitvirtino byloje prašymo aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo būtų pilnai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros ar turėtų piktnaudžiavimo (alkoholiu ir (ar) narkotikais) problemų ir žodinio teismo posėdžio metu teismui susidarė įspūdis, kad jam iš tiesų labai rūpi dukros gerovė. Tačiau teismo vertinimu mergaitės tėvas nepakankamai užtikrina jos fizinį ir emocinį saugumą, stabilumą, neteikia pakankamo materialaus išlaikymo, nevengia nuolatinių kivirčų su sugyventine. Atkreipė dėmesį, kad šiai dienai būstas, kuriame gyvena vaikas, ir kuriuo panaudos sutarties pagrindu naudotis gali kartu suinteresuotas asmuo iš esmės irgi išlaikomas vien jo sugyventinės pastangomis (finansais). Suinteresuotas asmuo nenorėjo dirbti Lietuvoje mažiau apmokamo darbo, nors turi nemažai skolų ir mažametį vaiką, kuriam reikalingas ne tik rūpinimasis, bet ir nuolatinis materialus išlaikymas. Teismas kritiškai vertino suinteresuoto asmens elgesį, kai šis, būdamas vienintelis įstatyminis dukros atstovas (motinai neterminuotai apribota valdžia), tam tikrais laikotarpiais dingsta iš dukros gyvenimo ir priežiūros, auklėjimo (tėvo valdžios įgyvendinimo), išvyksta į užsienį dirbti, net pilnai nesutvarkęs dukros laikinos priežiūros ir dukra (8 metų amžiaus) likdavo vien pasitikėjimo pagrindu pas sugyventinę. Pažymėjo, kad nors suinteresuotas asmuo teigė, kad nuo šiol planuoja gyventi Lietuvoje ir susirasti darbą, tačiau kartu patvirtino, jog šiuo metu vis dar turi sutart) dėl darbo užsienyje (Olandijoje) ir neatmeta galimybės grįžti, jeigu nepavyks susirasti darbo Lietuvoje. Teismo vertinimu, pagal turimus bylos duomenis labiau tikėtina, jog suinteresuotas asmuo ketina sugrįžti dirbti į užsienį, nei likti dirbti Lietuvoje. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad pats suinteresuotas asmuo prašymuose iki išvykimo į užsienį akcentuodavo, kad norėtų, jog jam laikinai išvykus, jo vaiką prižiūrėtų sugyventinė, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad nors tarpusavyje jie nesutaria, konfliktuoja, tačiau ji puikiai sutaria su jo dukra, tarp jų yra ryšys, ji materialiai gali išlaikyti dukrą, dukra pas ją būtų saugi.

7. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad kol nėra apibrėžtumo suinteresuoto asmens veiksmuose, nėra pastovaus darbinių pajamų šaltinio Lietuvoje, negalima daryti išvados, kad tokia nestabili (neaiški) situacija atitinka suinteresuoto asmens mažametės dukros interesus. Priešingai, kyla pavojus vaiko vystymuisi ir saugumui. Pažymėjo, jog šiuo atveju Tarnyba neketina atiminėti vaiko iš tėvo, o yra tik susidariusios tokios aplinkybės (t. y. nustatytas vaiko apsaugos poreikis) dėl suinteresuoto asmens elgesio ir paimtas vaikas iš jo tėvo pagal įstatymą, siekiant padėti. Tėvui susitvarkius stabiliai savo gyvenimo situaciją Lietuvoje, suinteresuotas asmuo bet kada gali kreiptis dėl vaiko sugrąžinimo jam. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad tėvas, būdamas Lietuvoje, galės ir toliau bendrauti su vaiku, kuris iš esmės gyventų tame pačiame bute. Toks situacijos išsprendimas esant tokiai aplinkybių visumai, teismo vertinimu, iš esmės būtų protingiausias ir teisingiausias atsižvelgiant į vaiko interesus ir vaiko apsaugos poreikį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Suinteresuotas asmuo M. M. (M. M.) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 3 d. nutartį ir Tarnybos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

8.1 Teismas neatsižvelgė į visus apelianto išsakytus argumentus, kad jis visuomet tinkamai rūpinosi savo nepilnamete dukra, tačiau dėl mažo uždarbio Lietuvoje, teko ieškotis darbo užsienyje. Apeliantas laikinai vaiko priežiūrą buvo patikėjęs savo sugyventinei, kurios bute jis ir nepilnametė dukra gyvena panaudos sutarties pagrindu. Taip pat kreipėsi su prašymais į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyrių, nurodydamas, kad laikinai tuo metu kai nebūna Lietuvoje, apelianto dukrą prižiūrėtų sugyventinė. Taigi, prieš išvykdamas į užsienį suinteresuotas asmuo buvo užtikrintas, kad vaiku bus tinkamai pasirūpinta ir nesitikėjo, kad išvykimas gali sąlygoti pareiškėjos kreipimąsi į teismą dėl vaiko paėmimo, kadangi jokių duomenų, kurie pagrįstų vaiko nepriežiūrą iki tol nebuvo nustatyta.

8.2 Teismui suinteresuotas asmuo paaiškino, jog esant tokioms aplinkybėms, ketina kardinaliai keisti savo planus ir atgal dirbti į užsienį nevykti. Taip pat paaiškino, kad būdamas Lietuvoje rūpinasi dukra, rytais suruošia ir palydi į mokyklą, veda į polikliniką, skaito jai pasakas, rūpinasi ligos metu. Nurodė, jog tuomet, kai neturi darbo, visokeriopai padeda sugyventinei namų ruošos ir darbo reikalais, taip pat verčiasi langų plovimo, kita smulkaus namų remonto atlikimo veikla ir gautas pajamas, skiria šeimai. Oficialaus darbo apeliantas Lietuvoje neieško, kadangi turi skolų ir antstoliai uždirbtas lėšas išskaičiuoja, palikdami minimalią sumą. Tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir remdamasis neva nepastoviu apelianto statusu, esant duomenims apie nenutrauktą darbo sutartį su užsienio šalies darbdaviu, be pagrindo tenkino pareiškėjos prašymą. Iš karto po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantas išsiuntė savo darbdaviui prašymą nutraukti darbo kontaktą ir teikia tai patvirtinančius įrodymus.

8.3 Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas į teismo posėdį buvo atvykęs kartu su dukra ir sugyventine. Posėdyje teismo prašė byloje apklausti dukrą ir teismas turėjo galimybe įsitikinti artimu apelianto ir vaiko ryšiu bei jo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teismas šio prašymo netenkino.Teismas neatsižvelgė, kad vaiko paėmimas šiuo atveju yra neabejotinai neadekvati ir žalinga vaikui priemonė. Taip pat nepagrįstai tikėjo sugyventinės pranešimuose nurėdytomis aplinkybėmis. Apeliantas pripažįsta, kad buvo tam tikrų konfliktinių situacijų, tačiau jas dažniausiai išprovokuodavo ji pati.

8.4 Apelianto vertinimu, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybėms, kad apeliantas sugrįžo iš užsienio ir toliau ketina rūpintis vaiku, teismas turėjo įvertinti šias byloje pasikeitusias aplinkybes ir Tarnybos prašymo netenkinti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja Tarnyba prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1 Šeimoje įvykę pokyčiai nėra kardinalūs, ilgalaikiai, nes praėjo nedidelis laiko tarpas nuo vaiko paėmimo iš šeimos. Apeliantas stokoja darbinių įgūdžių stabilumo, nes, turimais Tarnybos duomenimis (2022-01-20 SODROS bazės išrašas), negeba ilgą laiką išsilaikyti darbo vietoje. Taip pat vyras stokoja tėvystės įgūdžių – tėvas neturi pakankamai gebėjimų auklėti ir ugdyti vaiką, tikisi pagalbos iš aplinkos, svarsto galimybes perleisti atsakomybę kitiems. Nėra apsisprendęs, lyg ir nori, kad jo vaiką prižiūrėtų sugyventinė, po to keičia nuomonę, toks nestabilumas kenkia vaikui.

9.2 Apeliantas neteikia pakankamo išlaikymo vaikui, pripažino, kad šeimą ir būstą išlaiko L. B. P.; išvykdamas į užsienį paliko dukters išlaikymui 70 Eur. Nesudaro vaikui saugių gyvenimo sąlygų (pardavė turėtą nuosavą būstą, kad padengti skolas, ir gyvena sugyventinės būste pagal panaudos sutartį). Pastovūs barniai šeimoje, girdint vaikui, daro žalą jo psichikai ir emocinei būklei.

9.3 Tarnybos prašymo tenkinimas ir toks situacijos išsprendimas, esant tokiai aplinkybių visumai, iš esmės būtų protingiausias ir teisingiausias atsižvelgiant į vaiko interesus ir vaiko apsaugos poreikį. Tarnyba kitos išeities šioje situacijoje nemato ir kol kas nepasitiki suinteresuoto asmens gebėjimu tinkamai rūpintis dukra ir sudaryti saugias ir ramias jai gyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 10 d. pripažino, jog siekiant teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti procesinį sprendimą užtikrinantį prioritetinio vaiko teisių apsaugos principo įgyvendinimą yra tikslinga skirti byloje žodinį teismo posėdį. 2022 m. kovo 1 d. išnagrinėjus bylą žodiniame teismo posėdyje procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2022 m. kovo 14 d. 14.00 val. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas, teisėjų kolegijai pripažinus, jog siekiant teisingai ir visapusiškai išnagrinėti bylą bei priimti procesinį sprendimą, reikalinga įvertinti į bylą pateiktus naujus įrodymus.

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl leidimo paimti vaiką iš tėvo.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnametės M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra suinteresuotas asmuo M. M. (M. M.), kuris gyvena kartu su sugyventine L. B. P.. Mergaitės motinai valdžia dukros atžvilgiu apribota. Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę M. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendintą pas L. B. P., iš jos tėvo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad vaiko interesai nėra užtikrinami dėl šeimos nuolatinių kivirčų, galimo suinteresuoto asmens narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo, stabilumo vaikui neužtikrinimo, nuolatinio nedarbo, nepastovumo (suinteresuoto asmens buvimo tai Lietuvoje, tai užsienyje), išvažiavimo į užsienį nesusitvarkius pilnai laikinos vaikui priežiūros.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido paimti vaiką M. M. iš vaiko tėvo M. M. (M. M.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo yra pilnai nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros ar turėtų piktnaudžiavimo (alkoholiu ir (ar) narkotikais) problemų, tačiau mergaitės tėvas nepakankamai užtikrina jos fizinį ir emocinį saugumą, stabilumą, neteikia pakankamo materialaus išlaikymo, nevengia nuolatinių kivirčų su sugyventine. Teismo vertinimu, pagal turimus bylos duomenis labiau tikėtina, kad suinteresuotas asmuo ketina sugrįžti dirbti į užsienį, todėl sprendė, kad kol nėra apibrėžtumo suinteresuoto asmens M. M. (M. M.) veiksmuose, nėra pastovaus darbinių pajamų šaltinio Lietuvoje, negalima daryti išvados, kad tokia nestabili (neaiški) situacija atitinka suinteresuoto asmens mažametės dukros interesus. Atkreipė dėmesį, kad tėvui susitvarkius stabiliai savo gyvenimo situaciją Lietuvoje, suinteresuotas asmuo bet kada gali kreiptis dėl vaiko sugrąžinimo, o esant dabartinei situacijai Tarnybos prašymo tenkinimas būtų protingiausias ir teisingiausias atsižvelgiant į vaiko interesus ir vaiko apsaugos poreikį.

15. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

16. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuodamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į visus apelianto išsakytus argumentus, kad jis visuomet tinkamai rūpinosi savo nepilnamete dukra, kai neturi darbo, visokeriopai padeda sugyventinei namų ruošos ir darbo reikalais, taip pat verčiasi langų plovimo, kita smulkaus namų remonto atlikimo veikla ir gautas pajamas skiria šeimai, be to ketina kardinaliai keisti savo planus ir dirbti į užsienį negrįš, kadangi po nutarties priėmimo apeliantas išsiuntė savo darbdaviui prašymą nutraukti darbo kontaktą ir teikia tai patvirtinančius įrodymus.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino šalių argumentus išsakytus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, taip pat įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą. Priešingai nei teigia apeliantas pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo nurodytus argumentus ir pripažino, kad byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą spręsti, jog mergaitės tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko globos ar kad turėtų piktnaudžiavimo (alkoholiu ir (ar) narkotikais) problemų, teismo vertinimu, apeliantui iš tiesų labai rūpi dukros gerovė. Tačiau, įvertinęs tai, kad šiuo metu vaiko tėvas neužtikrina pakankamo išlaikymo dukrai, neturi pastovaus darbo, taip pat nėra aiškūs jo planai dėl išvykimo į užsienį ir yra grėsmė, kad vaikas gali likti be įstatyminio atstovo, pagrįstai sprendė, kad pagal šiuo metu susiklosčiusią šeimos situaciją ir byloje pateiktus įrodymus, geriausiai vaiko prioritetinius interesus užtikrins Tarnybos prašymo tenkinimas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėja pateikė papildomus įrodymus, t.y. 2022 m. vasario 25 d. Vaiko perdavimo aktą; Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Pagalbos planą; 2022 m.vasario 24 d. Pareiškėjos Tarnybinį pranešimą; 2022 m. vasario 24 d. Vaiko nuomonės išklausimo aktą; socialinės darbuotojos elektroninį laišką, kuriame aptariama aktuali situacija šeimoje. Šiais įrodymais bei žodinio teismo posėdžio metu šalių pateiktais paaiškinimais buvo patvirtinta, jog vaikas buvo grąžintas tėvui, vykdoma šeimos atvejo analizė, vyksta susitikimai su socialiniais darbuotojais. Socialinė darbuotoja konsultavo suinteresuotą asmenį tėvystės įgūdžių klausimais ir pastebima, kad jis turi tėvystės įgūdžius. Apeliantas taip pat lankėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre, konsultavosi su specialistu, kuris neįžvelgia priklausomybės. Apeliantas kartu su sugyventine dalyvavo poros konsultacijose. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog ir pareiškėjo sugyventinė, kurios Tarnybai pateikto pareiškimo pagrindu inicijuotas vaiko paėmimo procesas, patvirtino, kad apeliantas dirba pas jos pažįstamą juvelyrą, nakvoja namuose, mergaitei padeda ruošti pamokas, pagamina pusryčius, duoda kišenpinigių, sumokėjo už jos lankymąsi baseine, perka šeimai maistą, prisideda prie būsto išlaikymo ir grįžęs iš užsienio pasikeitė. Teismo posėdžio metu Tarnyba nurodė, jog situacija šeimoje yra iš esmės pasikeitusi.

19. Pareiškėja 2022 m. kovo 8 d. pateikė teismui naujus įrodymus, kuriuose nurodoma, jog suinteresuoto asmens sugyventinė pranešė, kad jis nuo kovo 4 d. vartoja alkoholį, yra agresyvus, konfliktiškas jos atžvilgiu, vartoja necenzūrinius žodžius esant dukrai namuose bei daro mergaitei psichologini spaudimą nuteikinėdamas prieš ją. Kovo 6 d. buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie jį išvežė. Tarnybai susisiekus su apeliantu jis patvirtino, kad buvo neblaivus ir išvežtas į areštinę, kad nėra įleidžiamas į namus, negali pasiimti daiktų, teigė, kad nenori gyventi šiuose namuose, nes sugyventinė jį provokuoja, todėl jis pradėjo gerti, tačiau jis neturi kur eiti. Aptarus klausimą dėl galimybės apsigyventi krizių centre, teigė, kad sutiktų kartu su dukra apsigyventi įstaigoje, sutinka spręsti priklausomybės problemą, jei to reikalaus specialistai, tačiau nepripažįsta turintis problemų, teigė, kad netinkamai pasielgė, apgailestavo, pasiūlius susitikti, nurodė, kad šiuo metu negali, ketina vykti pas draugą, kuris gyvena senamiestyje, kai išsimiegos tada susisieks su atvejo vadybininke ir susitars dėl susitikimo, vėliau susisiekus nurodė, kad šiandien neatvyks pokalbiui yra pas draugą Pabradėje, kur ketina pernakvoti, dukra turėtų pasirūpinti sugyventinė. Apie 15.00 val. apelianto sugyventinė informavo Tarnybą, kad su ja susisiekė mokyklos atstovai, kurie teigė, kad į mokyklą buvo atėjęs apeliantas, kuris buvo neadekvatus, todėl pedagogai neišleido mergaitės, ji labai išsigando. Socialinė darbuotoja apsilankė namuose, bendravo su mergaite, rekomenduota skubiai užregistruoti mergaitę psichologinei konsultacijai. Tarnybai susisiekus su apeliantu, jis nurodė, kad nemato nieko blogo tame, kad retkarčiais vartoja alkoholį, teigė, kad mergaitė yra gąsdinama jo sugyventinės, kad apie ją tik teigiamus dalykus kalbėtų, nenori toliau gyventi kartu su ja, planuoja užsidirbti ir su dukra išsinuomoti būstą. Apeliantas sutiko su pasiūlymu kartu su dukra apsigyventi Vilniaus miesto krizių centre bei priimti siūlomas rekomendacijas, specialistų pagalbą.

20. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas nepakankamai užtikrina dukros fizinį ir emocinį saugumą, stabilumą. Kad dabartinė apelianto būsena ir jo ketinimai dukros atžvilgiu nėra stabilūs patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu kelis kartus pasikeitusi situacija šeimoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto elgesys, kuomet jis keletą dienų iš eilės vartoja alkoholį, neblaivus lankosi dukros ugdymo įstaigoje, nakvoja pas draugus palikdamas dukrą (Tarnybai nurodė, kad dukra turėtų pasirūpinti sugyventinė), neatitinka prioritetinių vaiko interesų. Taigi, nors teismui buvo pateikti duomenys, kurie patvirtina tėvo apsisprendimą likti Lietuvoje, pastangas keisti įpročius bei situaciją šeimoje, tačiau aktualūs įrodymai apie apelianto elgesį sudaro pagrindą spręsti, kad tokie elgesio pasikeitimai nėra pastovūs ir šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad išnyko pirmosios instancijos teismo nustatyti CK 3.254 straipsnyje įtvitinti pagrindai leidimo paimti vaiką iš tėvo išdavimui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iki apelianto elgesyje bus pastebimi pastovūs teigiami pokyčiai, gebėjimas užtikrinti dukrai fizinį ir emocinį stabilumą, saugią gyvenamąją aplinką, šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus geriausiai atitinka Tarnybos prašymo tenkinimas.

22. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentias nėra teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė