- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-03-26
- Bylos Nr.
- I-2201-484/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Henrikas Sadauskas, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrijos „Linas“
- Advokatai
- Andrius Kaluina, Henrikas Stankevičius
- Kategorijos
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Aušrai Kartanienei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovui advokatui Henrikui Stankevičiui, atsakovo atstovui Vidui Vanagui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams advokatui Andriui Kaluinai ir Timofejui Ivanovui, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Linas“ skundą dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2006-10-27 sprendimu Nr. S-124-A(G)-123 įpareigojo Vilniaus apskrities viršininką panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-29 įsakymą Nr. 2.3-6254-41 ir priimti sprendimą dėl kelio servituto turinio nustatymo atlikus visas administracines procedūras, numatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (b.l.9-12).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Linas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2006-10-27 sprendimą Nr. S-124-A(G)-123. Skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, todėl yra neobjektyvus, šališkas ir neteisėtas. Bendrijos teigimu, servitutas turi būti nustatomas pagal teisės aktų nustatytas procedūras. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pirmiausia servituto turinio nustatymą lemia viešpataujančio daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (Civilinio kodekso 4.112 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, ištyrusi tik procedūrines servituto turinio nustatymo aplinkybes, nenurodė Vilniaus apskrities viršininkui, nustatant servituto turinį, atkreipti dėmesį į kitus teisės aktus bei aplinkybes, kurie rodo A. S. sklypo, kaip viešpataujančio daikto, naudojimo pagal paskirtį poreikius. Atkreipė dėmesį į tai, kad A. S. sklypas suformuotas ekologinės apsaugos prioriteto teritorijoje ir priskirtinas apsauginiams miškams. Nurodė, kad A. S. sklypo dalis yra apsauginėje Neries upės juostoje, kurioje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną (Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Sodininkų bendrija „Linas“ skunde pažymėjo, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį saugomose teritorijose keisti pagrindinę tikslinę miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį draudžiama. A. S. savo sklype pagal įstatymus negali verstis ūkine veikla, negali atlikti statybų, todėl trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jo poreikiai visiškai patenkinami dabartiniu Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-29 įsakyme Nr. 2.3-6254-41 nustatytu teisiniu reguliavimu - per sodininkų bendrijos „Linas“ naudojamą žemę einančiu taku visi asmenys gali naudotis „kaip pėsčiųjų taku“ (b.l.3-5).
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnis nustato, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas. Atsakovė atsiliepimo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.3 punkto nuostatomis. Atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį teritorijų planavimo dokumentams yra priskiriamas ir žemės reformos žemėtvarkos projektas. Ginčo atveju servitutas žemėtvarkos projekte nebuvo numatytas (b.l.119-120).
Pareiškėjas A. S. su trečiojo suinteresuoto asmens skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad Valstybės įmonės Registrų centras 2003-04-28 išduotu pažymėjimu įregistravo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį Skirgiškių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone ir įteisino kelio servitutą per sodininkų bendrijos „Linas“ teritoriją, o taip pat, kelio servitutą per jam priklausančio žemės sklypo teritoriją. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas atitinka galiojančių įstatymų universaliuosius asmenų lygybės, pusiausvyros, teisingumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Pažymėjo, kad servitutinis asfaltuotas kelias priklauso Vilniaus apskrities jurisdikcijai, visi žemės sklypų savininkai juo naudojasi tik nuomos teise. Pareiškėjo tvirtinimu, šis kelio servitutas pravažiuoti automobiliu ir kitoms transporto priemonėms būtinas kaip ir asmenims eksploatuojant mišką ir žemę. Be to, pareiškėjo nuomone, sodininkų bendrija „Linas“ skundą teismui dėl skundžiamo sprendimo pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 dienų terminą (b.l.118).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsakovės atstovas teisme prašė sodininkų bendrijos „Linas“ skundą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Pareiškėjas ir jo atstovas teisme prašė trečiojo suinteresuoto asmens skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais, taip pat pateikė prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003-02-06 įsakymu Nr. 536-41 E. P. suteiktas nuosavybėn neatlygintinai miško sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Skirgiškių kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone (b.l.107, Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos byla ( toliau VAAGK byla)). Šio įsakymo 2 punktu nustatyti servitutai žemės sklype: leisti kitiems asmenims eiti, važiuoti arba ginti gyvulius keliu; leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio.
Pareiškėjas šį žemės sklypą įgijo 2003-04-23 dovanojimo sutarties, reg. Nr. 1-1497, pagrindu (b.l.116, VAAGK byla).
Vilniaus apskrities viršininkas 2003-12-11 priėmė įsakymą Nr.6621-41, kurio 1 punktu nustatė, kad 2003-02-06 įsakymas Nr.536-41 papildomas, įrašant 2.3 punktą: „servitutą kitame žemės sklype (sodininkų bendrijos naudojamoje žemėje) - teisė naudotis keliu“ (b.l.108, VA AGK byla). Kaip matyti iš šio įsakymo turinio, jame nenurodytas konkretus kelias, kuriuo privataus žemės sklypo savininkas A. S. turi teisę privažiuoti.
Vilniaus apskrities viršininkas 2004-07-12 priėmė įsakymą Nr.2.3-5166-41, kuriuo pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-11 įsakymo Nr.6621-41 1.1 punktą po žodžių „teisė naudotis keliu“ įrašant „0,16 ha plote, grafiniame priede pažymėtu S“ (b.l.109, 110, 111, VAAGK byla).
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005-10-11 sprendimu atmestas pareiškėjo A. S. ieškinys dėl sodininkų bendrijos „Linas“ įpareigojimo užtikrinti, kad servitutinis kelias būtų 0,16 ha ploto ir netrukdyti jam naudotis servitutiniu keliu – tiesiąja jo dalimi, einančia per sodininkų bendrijos „Linas“ teritoriją tarp atitinkamų sklypų (b.l.22-24). Vilniaus apygardos teismas 2006-01-19 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b.l.25-29).
Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006-03-23 raštu Nr.20-216 informavo A. S. apie tai, kad, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2006-01-19 nutartį bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintomis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, gali būti papildytas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr.2.3-5166-41, nurodant nustatyto kelio servituto sodininkų bendrijos „Linas“ teritorijoje konkretų servituto turinį, t.y. įrašant „naudotis keliu privažiuojant, arba naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo“ (b.l.88-89, VAAGK byla) .
Pareiškėjas 2006-05-23 raštu nesutiko su šiuo Vilniaus apskrities viršininko siūlymu (b.l.85, VAAGK byla).
Vilniaus apskrities viršininkas 2006-06-29 įsakymu Nr. 2.3-6254-41 papildė Vilniaus apskrities viršininko 2004-07-12 įsakymo Nr.2.3-5166-41 1.1 punktą vietoje žodžių „teisė naudotis keliu“ įrašant žodžius „teisė naudotis kaip pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas)“ (b.l.90, VAAGK byla).
Pareiškėjas 2006-07-27 kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką peržiūrėti ir patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-06-29 įsakymą Nr.2.3-6254-41, nustatant kelio servituto turinį taip: vietoje žodžių „teisė naudotis keliu kaip pėsčiųjų taku“ įrašant žodžius: „teisė naudotis sodininkų bendrijos „Linas“ teritorijoje esančiu keliu ir važiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis“ (b.l.103-104, VAAGK byla).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.111 straipsnio 1 dalies nuostatas servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą.
Pagal CK 4.117 straipsnį kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis skirtu keliu ir taku galvijams varyti.
CK 4.124 straipsnis numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais - administracinis aktas.
Žemės įstatymo 11 straipsniu atsakovei yra suteikta teisė, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, nustatyti ir panaikinti žemės servitutą.
Žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 2.3 punktas numato, kad „apskrities viršininko sprendimu žemės servitutai išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybiniams sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal pardavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų“. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 52 dalį teritorijų planavimo dokumentams priskiriamas žemės reformos žemėtvarkos projektas.
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka,, kad nustatant servitutą, taip pat ir jo turinį, administraciniu aktu, pagrindas tokiam nustatymui turėtų būti teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamas kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame turėtų būti numatytas kelio servitutas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-25 įsakymu Nr.3261-41 patvirtintame Pikeliškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ginčo servitutas nebuvo nustatytas (b.l.38, t.1, civ.byla Nr. 2-00263-577/2005). Pareiškėjas – privataus žemės sklypo savininkas turi teisę patekti į savo žemės sklypą. Bylos duomenys rodo, jog A. S. į savo valdomą žemės sklypą gali patekti tik per sodininkų bendrijos „Linas“ valdomą žemės sklypą, kadangi kito privažiavimo prie A. S. žemės sklypo nėra (b.l.115, 118, VAAGK byla). Todėl sodininkų bendrijos „Linas“ valdomam žemės sklypui, kaip viešpataujančiam daiktui, yra nustatytinas kelio servitutas. Administraciniu aktu nustatytinas kelio servitutas privalo atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse numatytą procedūrą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro besąlygišką išvadą, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija 2006-10-27 sprendimu Nr. S-124-A(G)-123 pagrįstai įpareigojo Vilniaus apskrities viršininką panaikinti 2006-06-29 įsakymą Nr. 2.3-6254-41 ir priimti sprendimą dėl kelio servituto turinio nustatymo atlikus visas administracines procedūras, numatytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles.
Trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl servituto turinio atsižvelgiant į pareiškėjo poreikius nenagrinėjami, nes ginčo dėl servituto iš esmės šalys nekelia.
Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Linas“ skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Pareiškėjas A. S. pateikė teismui prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo (b.l.140). Šiam reikalavimui pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą (b.l.141). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kaip matyti, pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo neatitinka paminėtų įstatymo reikalavimų. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad prašymą teismui dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis gali pateikti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, nurodyti trūkumai neužkerta pareiškėjai kelio kreiptis su tokiu prašymu į teismą po sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais,
nusprendė:
Sodininkų bendrijos „Linas“ skundą atmesti.
Pareiškėjo A. S. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.