Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2380-966/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
1-2380-966/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Nukentėjusysis
R. B.
Kaltinamasis
D. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2380-966/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52804-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant R. J., G. Ž.,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,nukentėjusiajai R. B.,kaltinamajam D. L., jo gynėjai advokatei R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, miško kirtėjas pavojingose zonose, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. 2017 m. spalio 11 d. apie 15. 30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sugyventine R. B., išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, po to paėmęs į rankas mačetę ir grasindamas jai „aš tau nukirsiu galvą“, kirto R. B. į galvą, bet pastarajai pavykus pasitraukti, mačete įkirto į spintos kraštą, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sugyventine R. B., įspyrė pastarajai ne mažiau aštuonių kartų į dešinę koją ir ne mažiau dviejų kartų į pilvą ir padarė R. B. pilvo sumušimus, tokiu būdu mušdamas, sukėlė šeimos narei R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad kartu su R. B. gyveno beveik keturis metus, vedė bendrą ūkį. 2017 m. spalio 11 d. jis parėjo namo neblaivus, sugyventinė ėmė priekaištauti, tarp jų įvyko konfliktas. R. B. jam pirma sudavė, jį puolė su šluota, jis gynėsi, todėl kokius aštuonis kartus spyrė jai į skaudamą koją. Pakui jis kelis kartus keliu spyrė nukentėjusiajai į pilvą, bet tikrai ne tris kartus, o ne daugiau nei dviejų kartų. Nors buvo neblaivus, tačiau aplinkybes atsiminė gerai. Spyrė į koją bei pilvą tyčia, nes žinojo, kad ir koją ir pilvą jai skauda. Taip pat, jis nulėkęs į malkinę, atsinešė mačetę, norėjo R. B. pagąsdinti, pasakė, kad nukirs jai galvą ir mačete trenkė į spintos kraštą. Nukirsti galvos jis neketino. Mano, kad R. B. galėjo išsigąsti grasinimo, tačiau jis puolė pasikarščiavęs. Šiuo metu su R. B. nebegyvena, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios.

N. R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, jie kartu vedė bendrą ūkį apie keturis metus. 2017 m. spalio 11 d. D. L. grįžo po darbo neblaivus, jam nepatiko jos paruoštas maistas, dėl to ir dėl sugyventinio neblaivumo kilo tarp jų konfliktas. Konflikto metu ji liepė D. L. išeiti iš namų, D. L. supyko, pastūmė ja ant malkų krūvos, ėmė spardyti jai į skaudamą dešinę koją taip pat į pilvą. D. L. žinojo, kad ji nuo vaikystės invalidė dėl kojos, kad pilve jai yra susidariusi išvarža, tačiau tyčia spardė, sakė, kad gal „truks žarnos“. Į koją jis spyrė ne mažiau apie dešimt kartų, bet ji neskaičiavo, nes išsigando, galėjo būti ir aštuoni spyriai, jei D. L. skaičiavo. Spyrių į pilvą ji taip pat neskaičiavo, tačiau jų galėjo būti ir du, ir trys ir daugiau, ji pasakė vidurkį, nes spyrių buvo daug. Dėl suduotų spyrių jai skaudėjo ir koją ir pilvą, tačiau mėlynių nesimatė, mano, kad jos atsiras vėliau. Paskui D. L. išbėgo, grįžo rėkdamas: „aš tau nukirsiu galvą“, ji spėjo pasitraukti, o jis sudavė smūgį į spintą. Mano, kad D. L. taikėsi į ją, o ne į spintą, nes jai grasino. Ji išsigando ir dabar bijo D. L., kai šis neblaivus. Jo veiksmams įtakos turėjo neblaivumas. Ji pati D. L. nemušė, šluota nepuolė. Įvykį matė kaimynė, kuri tuo metu buvo pas ją. Su kaltinamuoju neketina daugiau gyventi, nes bijo.

L. V. S. parodė, kad yra R. B. kaimynė, D. L. pažįsta, santykiai su abiem geri. Nurodė, kad įvykio dieną apie 12 val. jos su R. B. grįžo iš kapų, išgėrė po mažą stikliuką alkoholio, tačiau neapgirto. Taip pat grįžo ir D. L.. D. L. parėjo piktas, R. B. jam padavė pietus, bet jam nepatiko ir jis išsiliejo ant R. B.. D. L. kažkur išėjo, grįžo turėdamas mačetę ar kardą, pasakė R. B., kuri tuo metu stovėjo tarpduryje, kad nukirs jai galvą ir trenkė. R. B. spėjo pasitraukti, todėl pataikė į spintos kampą. R. B. grasinimo išsigando, tada D. L. pradėjo spardyti R. B. į koją ir pilvą, nemažiau nei dešimt smūgių tikrai sudavė, bet ji tiksliai neskaičiavo, nes pati buvo labai išsigandusi. R. B. nespėjo nei gintis, nei jokių smūgių suduoti D. L., nes tik dengėsi rankomis pilvą ir veidą.

Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, jame užfiksuota, kad 2017 m. spalio 11 d. apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. B. pranešė, kad sugyventinis D. L. nemažiau nei tris kartus spyrė sugyventinei į pilvą, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei peiliu krūmams kirsti kelis kartus sudavė į spintą, išplūdo necenzūriniais žodžiais (b. l. 13-14);

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), užfiksuotas apgadintas spintos kampas (b. l. 19-24).

2017-10-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2980/2017 (02) patvirtina, kad R. B. padarytas pilvo sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus pilvo sritį, galimai užduotyje nurodytu laiku 2017 m. spalio 11 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas nebūdingas griuvimui (b. l. 52).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateiktas peilis krūmams kapoti (b. l. 53), kuris 2017-10-13 specialisto išvada įvardintas mačete, konstatuota, kad ji prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriama, yra buitinės paskirties įrankis (b. l. 58-59).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad D. L. 2017-10-11 16.36 val. nustatytas 1,52 prom. girtumas (b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo D. L. kaltė dėl smurtavimo prieš savo sugyventinę R. B. yra įrodyta, t. y. įrodyta, kad 2017 m. spalio 11 d. apie 15. 30 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sugyventine R. B., tyčia įspyrė pastarajai ne mažiau aštuonių kartų į dešinę koją ir ne mažiau dviejų kartų į pilvą ir padarė R. B. pilvo sumušimus, tokiu būdu mušdamas, sukėlė šeimos narei R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad tyčia supykęs konflikto metu spardė nukentėjusiajai į koją bei į pilvą, nes žinojo, kad šios kūno vietos nukentėjusiajai skauda. Nors kaltinamasis nurodė, kad smurtą vartojo dėl to, kad gynėsi nuo nukenėjusiosios smurto, ne ši jam sudavė per veidą ir puolė šluota, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais kitais įrodymais byloje, todėl teismas tikėti kaltinamojo parodymais dėl šių aplinkybių neturi pagrindo. Nukentėjusioji teisme paneigė kaltinamojo parodymus, kad ji pati smurtavo kaltinamojo atžvilgiu. Liudytojos V. S., kuri pati tiesiogiai matė įvykį, parodymai patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir tuo pačiu paneigia kaltinamojo parodymus. Pažymėtina ir tai, kad pats smurto pobūdis ir intensyvumas, kurį pripažino ir pats kaltinamasis, t. y. tai, kad jis daug kartų spardė nukentėjusiąją ir į koją ir į pilvą, kad grasindamas nužudyti grasino mačete, paneigia kaltinamojo iškeltą versiją, kad tokie jo veiksmai galėjo būti sąlygoti būtinybės gintis nuo sudavimo per veidą. Duomenų, kad nukentėjusioji galėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra, tokių duomenų nenurodė ir kaltinamasis. Kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys, t. y. specialisto išvada Nr. G 2980/2017 (02), kurioje užfiksuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai pilvo srityje. Atliktų smurtinių veiksmų kiekis, sužalojimų lokalizacija bei pobūdis parodo D. L. panaudoto prieš nukentėjusiąją smurto intensyvumą ir patvirtina, jog jis konflikto metu veikė netiesiogine tyčia, o atliktų prieš nukentėjusiąją veiksmų skaičius ir kilę padariniai rodo, kad jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad, jam esant žymiai fiziškai stipresniam už nukentėjusiąją, dėl jo veikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai ir, nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems kilti. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinime, suformuluotame atiduodant kaltinamąjį į teismą buvo nurodyta, kad kaltinamasis spyrė ne mažiau nei dešimt kartų nukentėjusiajai į koją bei ne mažiau nei tris kartus - į pilvą, tačiau šios aplinkybės tikslintinos. Kaltinamasis nuosekliai, ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad spyrė ne daugiau nei aštuonis kartus į koją ir ne daugiau nei du kartus į pilvą, nors buvo neblaivus, tačiau gerai atsimena įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji, nors apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi būtent tokį spyrių kiekį, tačiau teisme nepatvirtino šios aplinkybės, tik nurodė, kad spyrių į koją galėjo būti ir aštuoni, ir dvylika, į pilvą – du, trys, ar daugiau, ji nurodė vidurkį, kadangi smūgių neskaičiavo, buvo išsigandusi. Liudytoja, nurodžiusi, kad spyrių galėjo būtų ne mažiau nei dešimt, taip pat nurodė, kad jų neskaičiavo, nes taip pat buvo išsigandusi. Specialisto išvadoje taip pat yra nurodyta, kad sužalojimas nukentėjusiajai galėjo būti ir vieno trauminio poveikio pasekoje. Taigi, nesant jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl suduotų spyrių skaičiaus, kaltinimas atitinkamai patikslinamas. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo veiksmų kvalifikacijai įtakos neturi.

BK 145 straipsnio 1 dalies numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl šios veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai atsinešęs mačetę pagrasino R. B. nukirsti galvą ir kirto ja, patiakė į spintos kraštą. Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiosios R. B. parodymai, liudytojos V. S. parodymai, policijos tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė išgąstį, baimę. Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą išsigąsti jo grasinimo. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiesiogiai įvykio aplinkybes mačiusios ir girdėjusios liudytojos V. S. parodymai, kad D. L. labai supykęs užsimojo mačete link nukentėjusiosios, trenkė, tačiau nukentėjusiajai spėjus pasitraukti, mačete pateikė į spintos kampą, nukentėjusioji to labai išsigando. Nors kaltinamasis nurodė, kad jokiu būdu neketinio sužaloti ar nužudyti nukentėjusiosios, tačiau smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu savaime paneigia šią jo nurodytą aplinkybę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ne šiaip išsakė savo grasinimus nukirsti galvą, tačiau juos patvirtino ir realiu veiksmu, kirto mačete link nukentėjusiosios, o šiai pasitraukus, pataikė į spintą, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis sąmoningai turėjo tyčią grasinti nužudyti, suvokė, kad nukentėjusiajai grasinimas atrodo realus, suvokė ir suprato, jog jo pasakytas grasinimas sukelia baimę ir norėjo būtent tokios nukentėjusios būsenos. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

D. L. padaryti nusikaltimai priskirti nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos tyčinės, turtinė žala nepadaryta, nusikaltimai baigti, padaryti prieš artimą šeimos narį. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b. l. 68), dirbantis (b. l. 69), turi galiojančių administracinių nuobaudų už viešosios tvarkos pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (b. l. 64-67). Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai pirmą kartą teisiamam kaltinamajam gali būti pasiekti neskiriant bausmės, susijusios su terminuotu laisvės atėmimu (BK 55 str.), o paskyrus abiejų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę - laisvės apribojimą, jos terminą nustatant kiek mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis, skiriant atitinkami BK 48 straipsnyje nurodytus įpareigojimus, kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad padarytos smurtinės veikos prieš savo šeimos narį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 11 d. 15.47 val. iki 2017 m. spalio 13 d. 13.35 val. (dvi paras), šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – buitinės paskirties įrankis - mačetė, saugoma Kauno apskr. VPK Kauno r. PK (b. l. 61-62), grąžintinas R. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - tęsti darbą ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių, įpareigoti jį: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - tęsti darbą ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigoti jį per bausmės atlikimo laiką: - būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; - tęsti darbą ar būti užsiregistravus darbo biržoje; - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, D. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. L., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, buitinės paskirties įrankį – mačetę, saugomą Kauno apskr. VPK Kauno r. PK – grąžinti R. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė