- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-1290-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23538-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Loretos Braždienės ir Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių (apeliančių) Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovėms SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti ieškovę mirusiosios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės L. G. šeimos nare; įpareigoti atsakoves sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (dabartinės nuomos sutarties pakeitimą) CK 6.602 str., reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, pagrindu.
2. Ieškinyje nurodė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008-05-28 Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr. 1-474 atsakovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise buvo perduotos valdyti visos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, taigi ir minėtas butas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019-01-15 įsakymo Nr. A30-117/19 pagrindu buvo nuspręsta Butą išnuomoti ieškovės motinai L. G.. Dėl šios priežasties 2019-02-13 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir ieškovės motinos buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N19/1951 (toliau – Nuomos sutartis).
3. Ieškovės motinai nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Kadangi motina pati savarankiškai negalėjo pasirūpinti savimi, todėl su ja nuolat gyveno ir ja rūpinosi jos dukra – ieškovė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2973-854/2019 nuspręsta pripažinti ieškovės motiną neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus turtinių bei neturtinių santykių srityje, jai nustatyti globą, o globėja paskirti ieškovę. Ieškovė Bute apsigyveno kartu su savo motina. Nors ieškovė formaliai nebuvo įrašyta į Nuomos sutartį kaip nuomininkės šeimos narė, turinti teisę gyventi kartu su ja nuomojame bute, tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“ leido ieškovei kartu su motina gyventi minėtame bute ir deklaruoti jame savo gyvenamąją vietą. Ieškovė su motina kartu vedė bendrą ūkį, bendrai rūpinosi šiuo nuomojamu būstu ir jo išlaikymu. Kito gyvenamojo būsto ieškovė nurodytu laikotarpiu neturėjo ir šiuo metu neturi. (duomenys neskelbtini) ieškovės motina mirė. Po motinos mirties ieškovė su 2021-11-03, 2021-11-15, 2021-11-17 prašymais kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, prašydama paskirti ieškovę pagrindine minėto buto nuomininke ir pratęsti Nuomos sutartį su ja. Ieškovės prašymas traktuotinas kaip prašymas pakeisti Nuomos sutartį su mirusio nuomininko šeimos nariu. 2021-11-17 raštu Nr. 1.35-21/5495 ieškovė buvo informuota, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tokiam ieškovės prašymui nepritaria, jos buvo prašoma iki 2022-01-31 atlaisvinti gyvenamąsias patalpas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad yra netinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje, kadangi ji pagal savo kompetenciją negali pripažinti ieškovės pagrindine būsto nuomininke bei su ieškove sudaryti ginčo būsto nuomos sutarties nesant savivaldybės institucijos sprendimo.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės būsto paskirtis yra speciali – socialinė, jam nuomoti yra taikomas specialus įstatymas (lex specialis) – Paramos įstatymo 2 str. 11 d. Ieškovė šiuo metu neatitinka Paramos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatytų atvejų, kuomet asmenys yra laikomi šeima.Tik po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-22 priimto sprendimo ieškovei kaip jos motinos globėjai leista deklaruoti ieškovei gyvenamąją vietą ir gyventi ginčo būste dėl būtinumo užtikrinti ieškovės globotinės interesus. Ieškovė buvo laikoma laikinu gyventoju CK 6.596 str. 1 d. prasme, todėl ji negali gyventi ilgiau nei iki gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigos, kuri pasibaigė mirus pagrindinei socialinio būsto nuomininkei.
II. Teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 20 d. sprendimu nusprendė: ieškinį tenkinti; pripažinti ieškovę L. G. mirusiosios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkės L. G. šeimos nare; įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybę ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryti su ieškove gyvenamosios patalpos – (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (dabartinės nuomos sutarties pakeitimą) CK 6.602 str. pagrindu; priteisti valstybės naudai iš atsakovių 210 Eur žyminio mokesčio, iš kiekvienos po 105 Eur.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės motina L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (įrašas galioja nuo 2007-09-07).
8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019-01-15 įsakymo Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo L. G. ir nuomos sutarties sudarymo Nr. A30-117/19 pagrindu buvo nuspręsta nurodytą butą (38,66 kv. m. bendrojo ploto socialinį būstą su 6,63 kv. m. rūsiu, pažymėtu R-22) išnuomoti ieškovės motinai. Šiuo įsakymu buvo įpareigota SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaryti su L. G. nuomos sutartį.
9. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės motinai nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, globėja paskirta ieškovė. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2019-04-18 rašte Dėl komisijos nutarimo Nr. 1.35-19/1876 nurodyta, kad nutarta pritarti ieškovės prašymui dėl gyvenamosios vietos deklaravimo Bute, kuriame ji gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2019-04-18.
10. Pagal CK 6.598 straipsnio 1 dalį valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599-6.603 straipsniuose nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 straipsnyje – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Ši norma koreliuoja (lot. correlatio - santykiavimas) su CK 6.589 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, reiškiančia, be kita ko, kad buto nuomininkui mirus, jo šeimos nariai nepraranda teisės į gyvenamąjį būstą.
11. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 str. 2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str. 4 d.).
12. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2008; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-367-611/2018).
13. Įvertinęs, kad ieškovė yra nuomininkės dukra, išgyvenusi bute daugiau nei metus, kartu tvarkiusi bendrą ūkį, po nuomininkės mirties nustatytu terminu kreipėsi dėl nuomos sutarties sudarymo, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ieškovę Buto nuomininkės šeimos nare. Todėl atsakovės įpareigotinos sudaryti su ieškove Buto nuomos sutartį (dabartinės nuomos sutarties pakeitimą) CK 6.602 str., reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimą dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, pagrindu.
14. Nors byloje keliamas klausimas dėl negalimumo sudaryti nuomos sutarties dėl to, kad Butas yra pritaikytas neįgaliems asmenims, o ieškovė nėra neįgalus asmuo, teismas sprendė, kad į bylą nepateikti įrodymai, kad ginčo butas yra priskirtas naudotis tik neįgaliems asmenims. Vien dėl to, kad butas galimai atitinka tam tikrus kriterijus, kuriems esant jį galima skirti neįgaliems asmenims, tai nepaneigia ieškovės nuomos teisės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinio skundo argumentai:
15.1. Ginčo butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybės būsto paskirtis yra speciali – socialinė, ir jam nuomoti yra taikomas specialus įstatymas (lex specialis) – Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (toliau – ir Paramos įstatymas), kurio 2 str. 11 d. nurodyta šeimos sąvoka. Ieškovė neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatytų atvejų.
15.2. Aktualu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2973-854/2019 ieškovės motina pripažinta neveiksnia asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių ir neturtinių santykių srityse. Jos globėja buvo paskirta ieškovė. Tik dėl šių dviejų aukščiau nurodytų objektyvių aplinkybių / priežasčių, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ suteikė teisę ieškovei apsigyventi ir gyvenamąją vietą deklaruoti ginčo bute. Taigi ieškovė buvo laikoma laikinu gyventoju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.596 str. 1 d. prasme, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Atsižvelgiant išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįgaliesiems pritaikytu būstu galėjo naudotis tik kaip laikina gyventoja, ne ilgiau nei iki gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigos, kuri pasibaigė mirus pagrindinei socialinio būsto nuomininkei.
15.3. Teismas nepagrįstai iškėlė ieškovės interesus prieš viešąjį interesą. Socialinio būsto pasiūla yra daug mažesnė negu tokio būsto paklausa. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 30-360/23 patvirtintas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašas, kuriuo patvirtinti 1606 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto (https://vilnius.lt/lt/sveikata-ir-socialiniai-reikalai/asmenu-ir-seimu- turinciu-teise-i-socialinio-busto-nuoma-sarasas/). Iš 1606 reikalingų socialinių būstų, 278 socialiniai būstai reikalingi asmenims priskirtiems neįgaliųjų, asmenų, sergančių lėtinių ligų sunkiomis formomis, ir šeimų, kuriose yra tokių asmenų, grupei. Šios bylos kontekste ypatingai aktualu, jog remiantis byloje esančiais duomenimis butai, pastatyti name (duomenys neskelbtini) (80 butų) nuomojami pagal Administracijos direktoriaus patvirtintus piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus. Namo pirmame aukšte įrengta 15 butų, kurie yra pritaikyti asmenims (šeimoms), turintiems judėjimo negalią. Remiantis 2023 m. vasario 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu su istorija (Išrašo 7 ir 15 punktai), ginčo butas buvo nuomojamas tik judėjimo negalią turintiems asmenims, tame tarpe ieškovės motinai. Sprendimu yra pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir kartu viešasis interesas, susiklosto situacija, jog po nuomininkės su judėjimo negalia mirties, Savivaldybės būstą, kuris yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims ir kuris turi didžiulę paklausą, neterminuotai nuomos sutarčiai perimtų ieškovė, tokiu būdu mažinant galimybes neįgaliesiems asmenims gauti būstus, kurie yra pritaikyti jų būtiniesiems poreikiams. Tai prieštarauja ne tik teisės aktams, kurie reglamentuoja socialinio būsto nuomą, bet ir pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principus.
16. Atsakovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu iš esmės analogiškais argumentais kaip ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
17. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, palaiko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniame skunde dėstomus argumentus.
18. Ieškovė atsiliepime į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, paliekant galioti ginčijamą teismo sprendimą. Atsiliepimo argumentai:
18.1. Teismas, spręsdamas ar ieškovė pripažintina savo mirusios motinos šeimos nare, teisingai taikė įstatymų normų kolizijos taisykles. CK 1.3 str. 2 d. įtvirtinta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. CK normose, reglamentuojančiose gyvenamųjų patalpų nuomą, nenurodoma, kad sprendžiant dėl asmens pripažinimo nuomininko šeimos nariu, pirmenybė turi būti suteikiama Įstatymo normoms. Todėl darytina išvada, jog esant CK ir Įstatymo teisės normų prieštaravimui, klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CK nuostatomis, t. y. CK 6.588 str., numatančiu, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais. Ieškovė atitinka visus minėta straipsnyje nustatytus kriterijus: yra mirusios ginčo buto nuomininkės dukra, t. y. asmuo patenkantis į CK 3.135 str. nurodytą minėtos nuomininkės artimųjų giminaičių ratą; ji su savo motina iki jos mirties Bute kartu gyveno daugiau nei 2,5 metų. Kito gyvenamojo būsto ieškovė neturėjo ir šiuo metu neturi. Be to, atsakovės sprendimu ieškovei net buvo leista deklaruoti savo nuolatinę gyvenamąją vietą Bute.
18.2. Nepagrįsto Atsakovių argumentai, kad ieškovė Bute kartu su savo motina gyveno kaip laikina gyventoja. Ieškovė atitinka CK 6.588 str. įtvirtintą šeimos nario apibrėžimą, todėl tuo pat metu negali būti laikoma ir laikinu gyventoju CK 6.596 str. prasme.
18.3. Deklaratyvūs Atsakovių apeliacinių skundų motyvai, jog teismo sprendimu yra pažeidžiamas viešasis interesas. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ji atitinka Įstatymo 9 str. 1 d. ir 11 str. 3 d. 1 p. nustatytus kriterijus teisei į socialinio būsto nuomą įgyti. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieškovė taip pat yra socialiai remtinas asmuo Įstatymo prasme.
18.4. Byloje nėra pateikta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad Butas yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims, kuo remiasi atsakovės apeliaciniuose skunduose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl jos pripažinimo mirusiosios Buto nuomininkės šeimos nare CK 6.602 str. pagrindu ir nuomos sutarties pakeitimo.
Bylos faktinės aplinkybės
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo Butas yra socialinis būstas, nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019-01-15 įsakymo Nr. A30-117/19 pagrindu buvo nuspręsta Butą išnuomoti ieškovės motinai L.G.. 2019-02-13 tarp SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir ieškovės motinos buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N19/1951 (toliau – Nuomos sutartis), kuria Butas išnuomotas ieškovės motinai. Ieškovės motina pripažinta neveiksnia dalyje gebėjimų ir globėja paskirta ieškovė. Šiuo pagrindu ieškovei buvo suteikta teisė deklaruoti savo gyvenamąją vietą motinos nuomojamame Bute.
22. (duomenys neskelbtini) ieškovės motinai mirus, ieškovė 2021-11-03, 2021-11-15, 2021-11-17 prašymais kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl Nuomos sutarties pakeitimo, ją sudant su ieškove. Prašymas nebuvo tenkintas. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra inicijacivusi teisminį procesą dėl ieškovės priverstinio iškeldinimo iš Buto.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl ieškovės pripažinimo mirusios nuomininkės šeimos nare ir teisės į gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimą, mirus vienam iš valstybės garantijos turėtojų (CK 6.602 str.).
Dėl pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu
24. Pagal CK 6.598 str. 1 d. valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599–6.603 str. nustatytais atvejais. Vienas tokių atvejų nustatytas CK 6.602 str. – sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku.
25. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.589 – 6.602 str., ginčijamu sprendimu ieškinį tenkino, pripažindamas ieškovę mirusios nuomininkės (ieškovės motinos) šeimos nare. Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais: 1) ieškovė neatitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų šeimos nariui kriterijų; 2) sudarant Buto nuomos sutartį su ieškove būtų pažeidžiamas viešasis interesas, nes ginčo butas yra pritaikytas neįgaliųjų poreikiams. Ieškovė nesutinka su apeliacinių skundų argumentais. Jos tvirtinimu, teismas pagrįstai šeimos nario statusui nustatyti vadovavosi ne Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo normomis, o CK normomis. Ieškovės tvirtinimu, nėra objektyvių duomenų, kad Butas pritaikytas neįgaliesiems.
26. Teismų praktikoje tais atvejais, kad tą patį santykį reguliuoja dvi teisės normos, kurių viena yra bendresnio pobūdžio, o kita – speciali, atsižvelgiama į teisėje galiojantį principą, kad prioritetą turi specialioji teisės norma (lex specialis derogat legi generali) (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3KT-8/98; 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).
27. CK 6.588 str. 2 d. numato, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį (CK 6.588 str. 2 d.). Artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 str.4 d.).
28. Paramos įstatymo 2 str. 11 d. nustatyta, jog Šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Į šeimos sudėčiai pagal Paramos įstatymo 2 str. 11 d. taip pat priskiriama nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.
29. Remiantis Paramos įstatymo 1 str., šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei būsto pardavimo sąlygas ir tvarką.
30. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-02-13 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. 1.39-N19/1951 Butas buvo išnuomotas ieškovės motinai, nuomos sutartyje nenurodant kitų šeimos narių. Kaip matyti iš 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo L. G. ir nuomos sutarties sudarymo“ aiškinamojo rašto, ieškovės motina buvo priskirta prie asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka, nes (duomenys neskelbtini) (jai esant pensijinio amžiaus) jai buvo išduota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. 2142, kuria jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo (duomenys neskelbtini) (neterminuotai). Pagal atsakovės byloje pateiktus duomenis (daugiabučio namo planą, fotonuotraukas) spręstina, kad ieškovės motinai išnuomotas Butas yra pritaikytas asmenims su judėjimo negalia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės motina pripažinta neveiksnia dalyje gebėjimų ir globėja paskirta ieškovė. Šiuo pagrindu ieškovei buvo suteikta teisė deklaruoti savo gyvenamąją vietą motinos nuomojamame Bute.
31. Atsižvelgiant į Paramos įstatymo paskirtį, į socialinio būsto nuomos santykių atsiradimo pagrindus (suteikiant socialinį būstą ne eilės tvarka dėl ieškovės motinos specialiųjų poreikių bei suteikiant specialiems poreikiams pritaikytą būstą), šeimos nario kriterijai nustatytini pagal Paramos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, kaip specialiąją normą (lex specialis). Ieškovės motina pripažinta neveiksnia dalyje gebėjimų ir globėja paskirta ieškovė. Šiuo pagrindu ieškovei buvo suteikta teisė deklaruoti savo gyvenamąją vietą motinos nuomojamame Bute. Ieškovės motinai mirus, baigėsi globos santykiai ir ieškovė nebeatitinka Paramos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatytų šeimos nario kriterijų.
32. Ieškovė nurodytų kriterijų neatitinka, todėl yra pagrindas panaikinti ginčijamą teismo sprendimą, kuriuo ieškovė pripažinta Buto nuomininkės šeimos nare bei atsakovės įpareigotos sudaryti su ieškove Buto nuomos sutartį CK 6.602 str. pagrindu.
33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad klausimai, susiję su socialinio būsto naudojimu, pagal savo svarbą ir aktualumą gali būti priskirtini viešojo intereso sričiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010). Vertinant aplinkybę, kad atsakovių teiktais duomenimis yra didelis trūkumas specialiems poreikiams pritaikytų socialinių būstų, o ginčo Butas yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims, jis buvo nuomojamas tik judėjimo negalią turintiems asmenims, tame tarpe ieškovės motinai, sutiktina su atsakovių apeliacinių skundų argumentais ir dėl viešojo intereso egzistavimo nagrinėjamos bylos atveju.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Išdėstytų argumentų pagrindu atsakovių apeliaciniai skundai tenkinami, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas: ieškovės L. G. ieškinys atsakovėms SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Tenkinus atsakovių apeliacinius skundus, perskirstytinos pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės valstybės naudai priteistina 210 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas pirmosios instancijos teismo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: atmesti ieškovės L. G. ieškinį atsakovėms SĮ „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl pripažinimo šeimos nariu ir įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį.
Priteisti iš ieškovės L. G. (a.k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 210 Eur žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.