- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 1-1850-720/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24991-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- R. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, neištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista 2011-12-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, teistumas neišnykęs,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji R. K. 2015-05-02 apie 23.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė žarstekliu šešis smūgius gulinčiam lovoje nukentėjusiajam sugyventiniui K. S. į galvos ir nugaros sritis, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Kaltinamoji R. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-02 su savo sugyventiniu K. S., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ir susipyko. Dėl ko susipyko, neprisimena. Pamena, kad vieną kartą sudavė K.pagaliu į nugaros sritį. Jai atrodė, kad jam neskaudės. Sukelti skausmo nenorėjo. Gailisi dėl savo poelgio. Sonatai liepė ramintis, nes gaus atgal, bet ji pasakė, kad iškvies policiją ir ją išveš. Sonatai smūgių nesudavė. Daugiau nieko papildyti negali (b.l. 21). 2015-06-18 apklausos metu papildomai parodė, kad 2015-05-02 buvo namuose kartu su sugyventiniu K. S.. Kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare galimai apie 23 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko susipyko nepamena. K. atsigulė, tačiau ji buvo labai įpykusi, todėl paėmė kambaryje buvusį žarsteklį ir gulinčiam jam sudavė per nugarą. Kur tiksliai pataikė, nežino, kiek kartų sudavė, nepamena, bet mušė nestipriai, kad jo nesužalotų. Po to K. iškvietė policiją, atvykę pareigūnai ją sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. spalio mėnesio gyvena kartu su R. K., gim. (duomenys neskelbtini) Veda bendrą ūkį, nuo 2015 m. vasario mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2015-05-02 buvo namuose kartu su R., kartu gėrė alų. Vakare, galimai apie 23 val. abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Tarp jų kilo konfliktas, dėl kokių priežasčių, nežino, nes tuo metu jau buvo atsigulęs kambaryje miegoti. Netrukus pajuto smūgius iš nugaros pusės. Atsisukęs pamatė, kad R. jam žarstekliu suduoda smūgius per nugarą. Ji sudavė šešis smūgius iš nugaros pusės, pataikydama į galvos pakaušį bei nugarą. Smūgiai nebuvo stiprūs, sužalojimų nepatyrė, į teismo medicinos ekspertus nesikreips, medicininė pagalba nebuvo reikalinga. Žarsteklį, tikėtina, R. atsinešė iš virtuvės. Jis iš savo mobiliojo ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad sugyventinė žarstekliu sudavė jam smūgius. Kadangi prieš savaitę R. jam buvo iškvietusi policiją dėl panašaus konflikto, todėl apie tai, kad ji sudavė jam smūgius, pranešė ir jis. Laukt policijos išėjo į lauką, prie namo, kur atėjo ir R.. Belaukiant ji šaukė ant jo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė R.. Detaliau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes neprisimena. Su R. neketina skirtis, gyvens toliau kartu. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. Daugiau paaiškinimų neturi (b.l. 10).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-02 dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu, kartu su vyr.patruliu Ž. K., šaukiniu „464“. Apie 23.23 val. radijo ryšiu iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinė muša vyrą. Netrukus nuvyko nurodytu adresu, kur lauke pamatė vyrą su moterimi, kaip vėliau sužinojo, tai K. S. ir R. K., kurie šaukė vienas ant kito. Abu jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. K. S. pasakė, kad jis kvietėsi pagalbos, kadangi jo sugyventinė R. K. pagaliu mušė per nugarą ir galvą. Išorinių sužalojimo žymių ant K. S. kūno nematė, medicininės pagalbos K. S. atsisakė. R. K. buvo nusiteikusi agresyviai, koneveikė necenzūriniais žodžiais K. S., sakė, kad mušė ir muš. Visi nuėjo į butą, kur matė netvarką, išmėtytus daiktus. Pati K. parodė žarsteklį, buvusį sandėliuke, bei pati pasakė, kad būtent tuo žarstekliu ji sudavė smūgius K. S.. R. K. buvo pristatyta į policijos komisariatą, visų aplinkybių išsiaiškinimui. Daugiau paaiškinimų neturi ( b.l. 13).
Liudytojas Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-05-02 dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu, kartu su vyriausiuoju patruliu R. V., šaukiniu „464“. Apie 23.23 val. radijo ryšiu iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sugyventinė smurtauja prieš vyrą. Netrukus nuvyko nurodytu adresu. Lauke, prie namo, pamatė vyrą su moterimi, kaip vėliau sužinojo, K. S. ir R. K.. Jie šaukė vienas ant kito, koneveikėsi necenzūriniais žodžiais. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. K. S. pasakė, kad jis kvietėsi pagalbos, kadangi jo sugyventinė R. K. pagaliu mušė per nugarą ir galvą. Išorinių sužalojimo žymių ant K. S. kūno nematė, medicininės pagalbos jis atsisakė. R. K. buvo nusiteikusi agresyviai, koneveikė necenzūriniais žodžiais K. S., sakė, kad mušė ir muš. Visi nuėjo į butą, kur matė netvarką, išmėtytus daiktus. Pati K. parodė žarsteklį, buvusį sandėliuke, bei pati pasakė, kad būtent tuo žarstekliu ji sudavė smūgius K. S. per nugarą, tuo pačiu ir galvą. R. K. buvo pristatyta į policijos komisariatą, visų aplinkybių išsiaiškinimui. Daugiau paaiškinimų neturi ( b.l. 15).
2015-05-02 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad Kauno AVPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresnysis patrulis R. V. fiksavo, jog smurtą patyręs asmuo K. S. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad jam R. K. su pagaliu trenkė į nugarą ir į galvą, koliojo necenzūriniais žodžiais, grasino jį užmušti. ( b.l. 4-5).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, pačios kaltinamosios R. K. visišku prisipažinimu, nukentėjusiojo K. S. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuotais parodymais, liudytojų R. V. ir Ž. K. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji 2015-05-02 apie 23.40 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė žarstekliu šešis smūgius gulinčiam lovoje nukentėjusiajam sugyventiniui K. S. į galvos ir nugaros sritis, tokiu būdu sukeldama fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b.l. 69).
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji teista (b.l. 34-36); administracine tvarka bausta (b.l. 44-52), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruota (b.l. 54), Prienų rajono savivaldybės VšĮ Balbieriškio pirminės sveikatos priežiūros centre neregistruota (b.l. 59), Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo įskaitoje įrašyta su dgn. F10,2 – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; F60,30 - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas (b.l. 61). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 93TPK-507, kurioje nurodoma, jog nėra duomenų, jog R. K. būtų nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, išreikšta silpnaprotystė ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, tad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę jai netikslinga (b.l. 64), tačiau alkoholio vartojimas skatina kaltinamosios agresyvumą, kas turi įtakos ir nusikalstamam jos elgesiui, ji kaltinama vienos nusikalstamos veikos padarymu, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Į kaltinamajai paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-02 iki 2015-05-04 t.y. dvi paros (b.l. 26, 28).
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąją per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajai galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-02 iki 2015-05-04, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.